- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-264-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04710-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grida group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krolada“
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grida group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krolada“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grida group“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Krolada“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Grida group“ 55 036,85 Eur negrąžintos paskolos ir 7 628,59 Eur palūkanų, iš viso – 62 665,44 Eur; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad pradinis kreditorius A. V. ir UAB „Grida group“ 2010 m. liepos 11 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis). 2014 m. liepos 1 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl šios paskolos sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas). Susitarimo 1 punkte UAB „Grida group“ patvirtino, kad Susitarimo sudarymo dieną ji buvo skolinga A. V. 200 531,25 Lt paskolos ir 8 755,95 Lt neišmokėtų palūkanų. Pagal Susitarimo 2.3 punktą šalys susitarė, kad paskolą (200 531,25 Lt) UAB „Grida Group“ grąžins A. V. iki 2016 m. gruodžio 31 d. tokia tvarka: iki 2016 m. liepos 1 d. kas mėnesį po 3 000 Lt, o nuo 2016 m. liepos 1 d. – pagal šalių susitarimu nustatytą naują likusios paskolos dalies ir mokėtinų palūkanų grąžinimo / išmokėjimo grafiką. Dėl neišmokėtų palūkanų, susidariusių iki Susitarimo pasirašymo dienos (8 755,95 Lt), šalys sutarė, kad ši suma bus grąžinta iki 2014 m. gruodžio 31 d. Taip pat Susitarimo 2.10 punkte buvo numatyta, kad UAB „Grida group“ kas mėnesį turės mokėti 15 proc. palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos. UAB „Grida group“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nuo Susitarimo pasirašymo (2014 m. liepos 1 d.) sumokėjo tik 10 500 Lt, nors mokant po 3 000 Lt per mėnesį iki šios dienos jau turėjo būti grąžinta 51 000 Lt (3 000 Lt × 17 mėnesių) paskolos. UAB „Grida group“ taip pat nemokėjo sutartų 15 proc. palūkanų, dėl ko susidarė 26 340 Lt skola vien už palūkanas. Ieškovė paaiškino, kad A. V. 2015 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) perleido savo 62 665,44 Eur piniginį reikalavimą, kylantį iš Paskolos sutarties, naujajam kreditoriui UAB „Krolada“. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „Krolada“ iš atsakovės UAB „Grida group“ 62 665,44 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (62 665,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 157 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad UAB „Grida group“ nemokėjo kas mėnesį po 3 000 Lt paskolos grąžinimo, kaip numatyta Paskolos sutartyje, todėl, vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas sprendė, kad naujasis kreditorius UAB „Krolada“ turi teisę reikalauti, kad UAB „Grida group“ grąžintų iš karto visą negrąžintos paskolos sumą ir susikaupusias palūkanas, t. y. 55 036,85 Eur negrąžintos paskolos ir 7 628,59 Eur palūkanų – iš viso 62 665,44 Eur.Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad šalys buvo susijusios ne paskolos, bet investavimo ar tarpininkavimo teisiniais santykiais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad paskola buvo tariamas sandoris, o iš tikrųjų A. V. gavo paslaugas, prekes ar investavimo produktus. A. V. savo vardu jokių akcijų, obligacijų ar kitokių investicinių produktų neįgijo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir kad atsakovė nėra įvykdžiusi pareigos grąžinti paskolą, o ginčijo tik pareigą grąžinti visą paskolą, t. y. ir tą dalį, kuriai terminas dar nėra suėjęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Grida group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį dėl 37 225,22 Eur skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl šios reikalavimų dalies atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai, neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Pirminis kreditorius A. V. buvo UAB „Grida group“ valdymos narys ir akcininkas. Atsakovė vykdė aktyvią investicinę veiklą, per savo akcininkus finansuodavo jai priklausančių įmonių investicinius projektus. Akcininkai, tarp jų ir A. V., prisidėdavo savo lėšomis. Visi kiti atsakovės akcininkai nurodė, kad šioje byloje reikalaujamos priteisti paskolinės lėšos buvo A. V. investicijos į atsakovės dukterinių įmonių veiklą, už A. V. paskolintas lėšas buvo įsigyjamos dukterinių įmonių akcijos. Šis faktas paaiškina tiek tą aplinkybę, kad Paskolos sutartis buvo ne kartą pratęsiama, tiek ir akivaizdžiai netipines Susitarimo sąlygas dėl tolesnio tarimosi, kaip ir kokiu būdu bus grąžinamos sutartyje numatytos lėšos. Trečiasis asmuo A. V. galėjo suteikti bylai reikšmingos informacijos apie tai, kokiais pagrindais ir realiomis sąlygomis buvo suteiktos lėšos atsakovei, tačiau teismas be pagrindo atsisakė apklausti A. V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aiškinant sutarties sąlygas, tarp jų ir vykdymo / laikymosi tvarką, būtina nustatyti tikruosius šalių ketinimus, aplinkybes ir priežastis, paskatinusias šalis susitarti dėl vienokių ar kitokių sąlygų. Susitarimo sąlyga dėl nekonkretaus paskolos grąžinimo termino, o numatomų naujų derybų termino, yra ne tik kad netipinė, bet ir neaiški. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys iš tiesų tarėsi dėl kelių atskirų, skirtingais pagrindais atsiradusių sumų grąžinimo, t. y. dėl 8 755,95 Lt neišmokėtų palūkanų sumos grąžinimo, dėl 72 000 Lt grąžinimo iki 2016 m. liepos 1 d. ir dėl 128 531,25 Lt sumos grąžinimo iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šios piniginės sumos nepagrįstai laikomos tų pačių paskolinių santykių rezultatu, todėl jų atžvilgiu negali būti taikomos apibendrinančios CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismas atmetė visus su šiomis aplinkybėmis susijusius argumentus, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl taip nusprendė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 240 str. 4 d. 3 p.).Ieškovė UAB „Krolada“ ir trečiasis asmuo A. V. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsilipimuose nurodo šiuos atsikirtimus:Atsakovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kokie konkrečiai investavimo santykiai siejo A. V. ir atsakovę, kuo pasireiškė šie santykiai, t. y. ką šalys viena iš kitos gavo ir kokius konkrečius įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu prisiėmė. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės investicijas per savo akcininkus į kokių nors atsakovei priklausančių įmonių investicinius projektus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kokie nors atsakovės akcininkai būtų pateikę kokius nors savo paaiškinimus ar įrodymus, jog A. V. už atsakovei paskolintas lėšas faktiškai įsigijo atsakovės ar atsakovės dukterinių įmonių akcijų. Iš A. V. gautų lėšų panaudojimas nepakeitė Paskolos sutarties sąlygų bei nesukūrė jokių kitų teisių A. V., todėl jokie kiti teisiniai santykiai tarp atsakovės ir A. V. neatsirado.Susitarimu buvo nustatyta tik atsakovės atsiskaitymo su A. V. pagal Paskolos sutartį tvarka, jokie kiti teisiniai santykiai Susitarimu nebuvo įtvirtinti. Susitarimo 3 punkte šalys patvirtino, kad jokių kitų paskolinių santykių tarpusavyje neturi.Atsakovė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes be tų, kurias nurodė savo atsiliepime į ieškinį, trečiasis asmuo A. V. dar galėtų patvirtinti. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti A. V. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjas A. V. perdavė atsakovei šioje sutartyje nurodytą pinigų sumą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatytu terminu ir sumokėti 15 proc. dydžio metines palūkanas. Vėliau buvo sudarytas Susitarimas, kuriuo buvo pakeistos Paskolos sutarties sąlygos dėl paskolos sumos, nesumokėtų palūkanų, grąžinimo terminų. A. V. ir ieškovei sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį, visas paskolos davėjo teises ir pareigas, kylančias iš Paskolos sutarties ir Susitarimo, perėmė naujasis kreditorius UAB „Krolada“. Nustatęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip paskolos sutartį.Atsakovė apeliaciniame skunde, kaip ir atsiliepime į ieškinį, abstrakčiai teigia, kad šalis sieja ne paskoliniai, o investavimo santykiai, nes atsakovė per savo akcininkus finansuodavo jai priklausančių įmonių investicinius projektus, pagal Paskolos sutartį gautos lėšos buvo A. V. investicijos į atsakovės dukterinių įmonių veiklą ir pan. Apeliantė konkrečiai nenurodo, kokios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad A. V. būtent paskolino lėšas atsakovei ir kad atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą bei sumokėti už ją sutarto dydžio palūkanas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp pradinio kreditoriaus A. V. ir atsakovės buvo sudaryta nemažai papildomų susitarimų, tiesiogiai sietinų su šio ginčo objektu – grąžintinomis lėšomis, tačiau nenurodo ir nepateikia nei vieno įrodymo, kuris visų pirma patvirtintų apskritai buvus tokius susitarimus, ir antra, patvirtintų, kad atsakovės piniginės prievolės pagal Paskolos sutartį ir ją pakeitusį Susitarimą yra pasibaigusios (CPK 178 str.). Apeliantė išvardina iki Paskolos sutarties sudarymo A. V. įneštas pinigų sumas už naujas akcijas, įsigytas didinant atsakovės įstatinį kapitalą, taip pat anksčiau A. V. paskolintas pinigų sumas atsakovei, už kurias buvo įsigyta dukterinių įmonių akcijų. Tačiau kaip šios aplinkybės yra susijusios su atsakovės įsipareigojimu grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas pagal Paskolos sutartį, apeliaciniame skunde nepagrindžiama. Tai, kad atsakovė už pasiskolintas lėšas įsigijo savo dukterinių įmonių akcijų ar investavo į jų veiklą, šiuo atveju neturi reikšmės, nes pagal Paskolos sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, kad paskolos gavėjas (t. y. atsakovė) turi teisę panaudoti pagal šią sutartį gautas lėšas savo nuožiūra.Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nes teismo posėdyje nebuvo apklaustas trečiasis asmuo A. V.. Savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų trečiasis asmuo A. V. išdėstė atsiliepime į ieškinį, kuriame patvirtino, kad už paskolintus pinigus jam nebuvo suteikta jokių dukterinių įmonių akcijų ar kito turto. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokios bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos apklausus trečiąjį asmenį A. V. (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Dėl šios priežasties pripažintina, kad trečiojo asmens A. V. apklausa teismo posėdyje nėra būtina.Pažymėtina ir tai, kad apeliantė skundžia tik teismo sprendimo dalį dėl 37 225,22 Eur skolos priteisimo. Taigi, apeliantės pozicija yra prieštaringa. Viena vertus, apeliantė, kaip minėta, apskritai neigia, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kita vertus, apeliantė, ginčydama tik dalį teismo priteistos skolos, tokiu būdu iš esmės pripažįsta savo prievolę grąžinti ieškovei likusią skolos ir palūkanų dalį.Apeliantės teigimu, šalys iš tikrųjų susitarė dėl kelių atskirų, skirtingais pagrindais atsiradusių sumų grąžinimo, todėl 128 531,25 Lt (37 225,22 Eur) suma, kurią buvo susitarta grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d., nepagrįstai priteista vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutarties šalys, sudarydamos Susitarimą, be kita ko susitarė pakeisti paskolos grąžinimo tvarkos ir terminų sąlygas. Pagal Susitarimo 2.3 punktą, šalys susitarė, kad paskolos lėšas paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjui iki 2016 m. gruodžio 31 d. tokia tvarka: iki 2016 m. liepos 1 d. – kas mėnesį po 3 000 Lt; nuo 2016 m. liepos 1 d. – šalių susitarimu nustatant naują likusios paskolos dalies ir mokėtinų palūkanų grąžinimo / išmokėjimo grafiką. Taigi, dalį visos 200 531,25 Lt paskolos sumos, t. y. 72 000 Lt (3 000 Lt × 12 mėn.), atsakovė įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2016 m. liepos 1 d., o dėl likusios dalies (128 531,25 Lt, t. y. 37 225,22 Eur) grąžinimo tvarkos šalys taip ir nebesusitarė, nes atsakovei neįvykdžius prieš tai minėto įsipareigojimo (kas mėnesį grąžinti po 3 000 Lt), A. V. perleido savo reikalavimo teises ieškovei, kuri kreipėsi į teismą dėl visos nesumokėtos paskolos sumos priteisimo. Apeliantė neneigia, kad įsipareigojimo grąžinti 72 000 Lt paskolos dalį mokėjimais per mėnesį po 3 000 Lt tinkamai nevykdė. Apeliantė neįrodė, kad 72 000 Lt ir 128 531,25 Lt paskolos sumos atsirado skirtingais pagrindais. Priešingai, Paskolos sutarties ir Susitarimo sąlygos leidžia daryti išvadą, kad tai yra viena paskola, kurios suma šalių išreikšta valia buvo padalinta į dvi dalis nustatant paskolos grąžinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimo grąžinti dalimis 72 000 Lt paskolos sumos, teismas pagrįstai taikė CK 6.874 straipsnio 2 dalį ir priteisė visą likusią paskolos sumą. Tokiu atveju neturi reikšmės ta aplinkybė, kad Paskolos sutarties šalys Susitarime buvo tik numačiusios tartis dėl likusios 128 531,25 Lt paskolos sumos grąžinimo tvarkos po 2016 m. liepos 1 d. Pažymėtina ir tai, kad Susitarime buvo aiškiai nustatytas galutinis visos paskolos grąžinimo terminas – 2016 m. gruodžio 31 d. Nesant jokių vėlesnių šalių sudarytų susitarimų dėl šios sąlygos pakeitimo, suėjus šiam terminui, atsakovė bet kuriuo atveju privalo grąžinti visą likusią paskolos sumą ieškovei. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad paskola ieškovei yra grąžinta, byloje nėra.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepažeidė apeliantės nurodytų įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų bei tinkamai taikė paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes nustatančią materialinės teisės normą, įtvirtintą CK 6.874 straipsnio 2 dalyje, todėl visiškai patenkindamas ieškovės reikalavimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar iš dalies naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.