Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, spręsdama sprendimo už akių priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinė bendrovės „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priimant sprendimą už akių.

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, kad tokį prašymą ieškovas savo ieškinyje yra pareiškusi, CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų kliūčių priimti sprendimą už akių nėra, toks sprendimas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų priimtinas. Sprendimas už akių priimtinas dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, nes apie juos atsakovas buvo tinkamai informuotas.

Priimant sprendimą už akių, atliktinas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, išdėstytini sutrumpinti motyvai (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos ir joje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos 2019 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Orinata“ įgaliotas asmuo Edmundas Rauktys. Pagal juridinių asmenų registro išrašą matyti, kad įmonės vadovas buvo V. S.. Per visą įmonės laikotarpį nebuvo pateikta nei viena finansinė atskaitomybė.

Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnį ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti žalą. Tam, kad būtų galima taikyti vadovo civilinę atsakomybę, būtinai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-130/2011). Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad įmonėje nuo 2017 m. kovo 16 d. nebuvo nei vieno darbuotojo. 2017 m. sausio 17 d. įmonės skola VSDFV Vilniaus skyriui sudarė 357,80 Eur, o atleidus darbuotoją, ši skola padidėjo. Įmonės direktorius, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo nepadarė ir taip padidėjo skola VSDFV Vilniaus skyriui. Įmonės turtinė padėtis pablogėjo dėl juridinio asmens valdymo organo – atsakovo kaltės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2026,91 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro įmonės įsiskolinimas VSDFV Vilnaius skyriui (CK 6.263 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 46,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 51,37 Eur (žyminis mokestis ir 5,37 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos), yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovą taip pat papildomai informuotini viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 197 straipsnis, 259 straipsnis, 285 straipsnis, 286 straipsnis, 287 straipsnis,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2026,91 Eur (du tūkstančiai dvidešimt šeši eurai 91 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 18 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 51,37 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.