Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-67-1046/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
II-67-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00137-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Pareiškėjas
G. S.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. II-67-1046/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00137-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.8.4.; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 26 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustam G. S., jo atstovui advokatui A. P.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) – atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 256 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 1100 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, būdamas atsakingas už savo ūkio veiklą, organizuodamas žemės ūkio darbus, pažeisdamas specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas, chemikalais nupurškė žolę (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje (unikalūs žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126.3. punktą „Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: naudoti kitas chemines medžiagas ir (ar) mišinius, išskyrus stichinių nelaimių ir avarijų atvejus, kai už stichinės nelaimės ar avarijos likvidavimą atsakingos institucijos naudoja chemines medžiagas ir (ar) mišinius stichinės nelaimės ar avarijos padariniams likviduoti“ bei padarė 159,93 Eur dydžio žalą gamtai.

2018 m. vasario 27 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas G. S. skundas, kuriuo jis prašo 2018 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su Institucijos nutarimu nesutinka, kadangi jis yra prieštaringas ir nesuprantamas. Pastebėtina, kad skundžiamame nutarime yra įvardyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie žemės sklypus su unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini). Visiems šiems žemės sklypams, kaip ir nurodo pati Institucija, yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos tik žemei ir miškui. Tuo tarpu Institucijos įvardijamiems žemės sklypams nenustatytos absoliučiai jokios specialiosios vandens telkinių naudojimo sąlygos. Taip pat ANK 256 straipsnio 3 dalis negali būti niekaip siejam su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126.3. punktu, nes šiose abiejose teisės normose kalbama apie visiškai skirtingus dalykus. Be to, minėtas Vyriausybės nutarimas Nr. 343 yra priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, kurio 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį. Vadinasi, įstatymo leidėjas yra sukonstravęs išlygą dėl galimybės chemines medžiagas naudoti pakrančių apsaugos juostose tik tada, jeigu šios medžiagos gali patekti į vandenį. O tai reiškia, kad siekiant pripažinti asmenį padarius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.3 punkte numatytą pažeidimą, būtina įrodyti, jog pakrančių apsaugos juostose naudotos cheminės medžiagos galėjo patekti į vandenį. Jeigu tokių duomenų nėra, tai asmens negalima pripažinti padarius minėtą pažeidimą, nes nėra pažeidimo objektyviosios pusės. Tuo tarpu šioje byloje nurodytos aplinkybės Institucijos net nebuvo tiriamos ir todėl nenustatytos. Svarbu ir tai, kad ši byla jau buvo nagrinėjama teisme ir . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Institucijos 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai papildomų aplinkybių nustatymui, motyvuodamas tuo, kad šioje byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad minėti laukai buvo nupurkšti būtent cheminiais preparatais. Taigi Institucija privalėjo į bylą pateikti objektyvius duomenis apie ginčo laukų nupurškimą būtent cheminiais preparatais. Tačiau Institucija minėtos teismo nutarties nevykdė ir net nemėgino vykdyti, o į bylą pateikė tik Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 15-2446, kuriame pateikiami bendro pobūdžio samprotavimai apie cheminių preparatų naudojimą augalininkystėje. Šis raštas nėra ir negali būti objektyvus įrodymas, kad laukai ginčo laikotarpiu buvo nupurkšti būtent cheminiais preparatais. Atkreiptinas dėmesys, kad jis (pareiškėjas) į bylą yra pateikęs būtent objektyvų įrodymą – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktą Nr. 34 PAT-55, kuriame neginčijamai konstatuota, jog 2017 metais jo (pareiškėjo) ūkyje nenustatyta jokių cheminių preparatų naudojimo pažeidimų. Be to, nors skundžiamas nutarimas grindžiamas ir liudytojo A. V. paaiškinimais, kad vakare, po purškimo, buvo juntamas stiprus chemikalų kvapas, tačiau tai nėra objektyvus įrodymas, kad ginčo laukuose ir ginčo laikotarpiu buvo purškiami būtent chemikalai, nes asmens kvapų jutimas yra subjektyvus. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas A. V. yra chemikalų specialistas, kuris tik pagal kvapą galėtų nuspręsti, ar tai cheminės medžiagos, ar biologinės, ar dar kažkokios kitos medžiagos. Ir teismas minėtoje 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad šio liudytojo paaiškinimai nėra joks objektyvus įrodymas, kad ginčo laukai ginčo metu buvo nupurkšti cheminėmis medžiagomis, ir todėl teismas jo parodymais nesirėmė, o konstatavo, kad tokiai aplinkybei nustatyti reikalingos tik specialios žinios, kurios gaunamos tik atlikus specialų tyrimą. Tuo tarpu kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, teismui bylą grąžinus Institucijai, pastaroji jokio specialaus tyrimo neatliko. Įvertinus nurodytus bylos duomenis, absoliučiai nesuprantama, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu Institucija skundžiamame nutarime vienareikšmiškai daro išvadą, kad būtent chemikalais buvo nupurkšta žolė (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje. Tuo labiau, kaip ankščiau paminėtina, Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos objektyviai nustatė, kad jis (pareiškėjas) savo augalų apsaugos produktų nenaudojo minimuose laukuose 2017 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.3 punkte nustatytas pažeidimas turi būti padarytas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos zonoje. Šiuo konkrečiu atveju kaltinimas pareikštas chemikalais nupurškus žolę (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje. Tačiau, vėl gi atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo pažeista (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta. Institucijos 2017 m. liepos 14 d. patikrinimo akte nurodyta, kad nupurkštoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta nepažeista palikta tik nuo 0,5 iki 1 metro pločio. Tačiau byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie leistų patvirtinti nurodytus teiginius. Atvirkščiai, pareigūnai prie bylos pridėjo (duomenys neskelbtini) nupurkštos pievos žemėlapį, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad nupurkštos pievos neatskirtos nuo (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostos ir ši juosta niekaip nepažymėta. Vadinasi, pareigūnų 2017 m. liepos 14 d. patikinime nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta nepažeista palikta tik nuo 0,5 iki 1 metro pločio, yra tik prielaidos lygmenyje, t. y. situaciją vertinant tik „iš akies“. Žalos aplinkai paskaičiavime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje sunaikintos ar sužalotos žolinės augalijos plotas yra 952 kv. m. Tačiau prie šio paskaičiavimo nepridėti jokie objektyvūs duomenys (matavimai, brėžiniai, žemėlapiai ir pan.), kurie leistų spręsti kaip ir kokiu būdu minėtas 952 kv. m. plotas byloje pareigūnų buvo nustatytas. Iš liudytojo A. V. parodymų matyti, kad jis kaip ir bendravo su vadovaujančiu ginčo žemės sklypų purškimui asmeniu, nurodydamas, kad vadovaujančio asmens paklausus, kas čia vyksta, buvo pasakyta, kad žemė nupirkta aukcione ir bus dirbama. Jis (G. S.) nėra organizavęs ir vadovavęs minėtų laukų purškimui ir todėl nėra bendravęs su minėtu liudininku. Todėl šis liudininkas iškviestinas į teismo posėdį ir apklaustinas tiesiogiai teisme. Kaip matyti iš Institucijos pridėtų išrašų iš Registru centro, turto pardavimo iš varžytinių aktas, kurio pagrindu jis (pareiškėjas) įgijo nuosavybę į minėtus laukus, buvo surašytas tik 2017 m. birželio 20 d. Vadinasi, tik nuo tos datos oficialiai yra įgijęs galimybę kažką realiai daryti šiuose laukuose. Tai, kad ginčo žemės sklypų pardavimo iš varžytinių pabaiga buvo 2017 m. gegužės 25 d. ir jis (pareiškėjas) 2017 m. birželio 5 d. šiuos žemės sklypus deklaravo neįrodo, jog būtent jis (pareiškėjas) yra organizavęs tų laukų purškimą, o tuo labiau purškimą cheminiais preparatais. Tik minėtiems žemės sklypams tapus nuosavybe, 2017 m. birželio 20 d. nuvyko jų apžiūrėti ir pamatė pakitusios spalvos augmeniją. Supratęs, jog laukai kažkuo purkšti ir žinodamas, kad jie yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, nusprendė apie tai raštu informuoti Instituciją. Tai patvirtina byloje esantis 2017 m. birželio 20 d. informacinis pranešimas. Šių faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į itin svarbią aplinkybę, kad Institucija į tokį raštišką pranešimą niekaip nereagavo ir tuo pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įpareigoja Instituciją per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirti veikos aplinkybes. Kaip matyti iš Institucijos į bylą pateikto patikrinimo akto (duomenys neskelbtini), tik beveik po mėnesio, t. y. tik 2017 m. liepos 14 d., Institucijos darbuotojai nuvyko į minėtus laukus ir iš bylos medžiagos matyti, kad toks Institucijos neteisėtas neveikimas akivaizdžiai sutrukdė visapusiškai ir objektyviai ištirti visas veikos aplinkybes. Institucija skundžiamame nutarime mini ir pareigūno P. V., kuris 2018 m. sausio 18 d. surašė protokolą, paaiškinimą. Nutarime nurodoma, kad šis pareigūnas aiškina, jog jis (G. S.) į Pasvalio rajono agentūrą 2017 m. birželio 20 d. buvo užėjęs du kartus – pirmą kartą tariamai ryte ir šio vizito metu aiškino, jog nupirktus sklypus samdytas traktorininkas nupurškė cheminėmis medžiagomis nežinodamas, kad jo dalis priklauso draustiniui, o antrą kartą tą pačią dieną po pietų, kai pateikė savo raštišką informacinį pranešimą. Tačiau tokie pareigūno paaiškinimai neatitinka tiesos, nes Pasvalio rajono agentūroje 2017 m. birželio 20 d. buvo tik vieną kartą, kai Institucijai pateikė savo raštišką informacinį pranešimą. Pareigūno versija, kad 2017 m. birželio 20 d. Institucijoje buvo ir antrą kartą, kurio metu esą žodžiu kažką tai aiškino, yra išgalvota pareigūno versija tam, kad galimai pridengtų savo neveikimą dėl 2017 m. birželio 20 d. pateiktos raštiškos informacijos bei nepakankamos kompetencijos tiriant galimo pažeidimo aplinkybes bei surašant protokolą. Tokios išvados darytinos dėl to, jog raštiškas pareigūno P. V. paaiškinimas prie 2017 m. liepos 14 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) byloje atsirado tik 2017 m. rugpjūčio 23 d., t. y. po pirmojo 2017 m. rugpjūčio 21 d. protokolo surašymo ir mėginimo jį įteikti jam (pareiškėjui). Su 2017 m. rugpjūčio 21 d. protokolo surašymu nesutiko bei nesuprato, kodėl jis surašytas. Todėl visiškai pagrįstai tikėtina, kad po 2017 m. rugpjūčio 21 d. protokolo surašymo pareigūnas P. V. su savo kolege nusprendė sukurti versiją apie tariamą antrą 2017 m. birželio 20 d. vizitą į Instituciją, kurio metu žodžiu jis (pareiškėjas) nurodė kitokias aplinkybes, kurios būtų palankios pareigūnui. Be to, pareigūno kompetencijos spragas atskleidžia ir kitos šios bylos aplinkybės. Pavyzdžiui, 2017 m. rugpjūčio 21 d. protokole nurodyta, kad draustinio teritorijoje nupurškus pievas, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 8 punktas ir tuo padarytas ANK 305 straipsnio 7 dalyje nustatytas pažeidimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje iš viso nėra tokio 8 punkto, kuris leistų ką nors apkaltinti padarius ANK 305 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ir Institucijos vadovas A. K., gavęs šią administracinę bylą nutarimui surašyti, 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Pasvalio rajono agentūrai nurodė, jog draustiniuose pievas purkšti chemikalais nedraudžia jokie teisės aktai ir įpareigojo priskaičiuotą 3448,38 Eur žalą aplinkai perskaičiuoti. Šioje byloje yra neatskleista subjektyvioji ANK 256 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pusė. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog matė po laukus važinėjantį traktorių su purkštuvu, kuris purškė ir kalbėjo su kažkokiu vadovaujančiu asmeniu. Iš šių liudytojo parodymų darytina išvada, kad laukus purškė kažkoks konkretus asmuo su žalios spalvos traktoriumi. Tokiu būdu šioje byloje turėjo būti nustatyta: 1) kas konkrečiai purškė traktoriumi laukus?; 2) ar nurodymus purkšti laukus davė būtent jis (pareiškėjas)?; 3) ar jis (pareiškėjas) davė nurodymą purkšti (duomenys neskelbtini) upės pakrantes apsaugos juostoje? Tačiau nei į vieną nurodytą klausimą šioje byloje atsakymo nėra. Akivaizdu, kad šiuo atveju lieka nepašalintų abejonių dėl kaltės pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį, todėl administracinė byla jo (pareiškėjo) atžvilgiu nutrauktina.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su G. S. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad trys žemės sklypai (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)), kuriuose buvo chemikalais nupurkšta (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta, G. S. buvo įsigyti iš varžytinių (2017-06-20 Turto pardavimo iš varžytinių aktai), o sklypas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), kuris buvo nupurkštas per klaidą, nes ribojasi su G. S. sklypu (duomenys neskelbtini). Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo nustatytas G. S. motyvas chemikalais nupurkšti pievas, t. y. asmuo ketino šiuose žemės sklypuose vystyti augalininkystę, o iki varžytinėse įsigyjant minėtus žemės sklypus, juose buvo ganyklos, sklypai buvo apaugę žole ir netinkami iškart išdirbti žemę. Departamento Pasvalio rajono agentūros valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių P. V. ir S. S. parodymai patvirtina, kad 2017 m. birželio 20 d. tik nustačius žolės nupurškimo chemikalais faktą, to neneigė ir pats G. S., tačiau tik sužinojęs apie tai, kad be administracinės nuobaudos dar bus paskaičiuotas padarytos žalos gamtai dydis, ėmėsi taktikos neigti išvis ką nors žinantis apie žolės purškimą jo žemės sklypuose. Tai akivaizdžiai parodo G. S. siekį bet kokia kaina išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, jei tyrimo metu negalima nustatyti tikslaus nusižengimo padarymo laiko, tai kaip nusižengimo padarymo laikas gali būti nurodomas patikrinimo akto data, kas ir buvo padaryta 2018 m. sausio 18 d. G. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Nekyla abejonių ir yra akivaizdu, kad G. S. chemikalais nupurškus žolę pakrantės apsaugos juostoje, kai kuriose vietose net 50 cm atstumu iki vandens, palijus mažiausiam lietui ar pakilus upės vandens lygiui, chemikalai patektų į vandenį. G. S. teiginys, kad jis nupurkštais žemės sklypais pradėjo disponuoti tik nuo 2017 m. birželio 20 d., kai buvo surašyti Turto pardavimo iš varžytinių aktai, yra siekis suklaidinti teismą, nes antstolis A. B. 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad varžytinių dėl sklypų pabaiga buvo 2017 m. gegužės 25 d., o turto pardavimo iš varžytinių aktai yra surašomi po visos turto kainos sumokėjimo. Tai įrodo, kad G. S. jau 2017 m. gegužės mėnesį sužinojo, jog žemės sklypai pereis jo nuosavybėn. Be to, Biržų rajono savivaldybės administracijos Pačeriaukštės seniūnija 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad G. S. 2017 m. birželio 5 d. patvirtino pasėlių deklaraciją, kurioje buvo deklaruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių, yra pagrindas manyti, kad G. S. visais būdais siekia išvengti administracinės atsakomybės, kadangi bijo, jog išaiškėjus visoms bylos aplinkybėms, Nacionalinę mokėjimo agentūrą gali pasiekti duomenys, jog pasėliai buvo deklaruoti anksčiau nei buvo išdirbta žemdirbystei netinkama žemė, kas galėtų sukelti Nacionalinės mokėjimo agentūros susidomėjimą dėl išmokų mokėjimo G. S. ūkiui. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad žemės ūkio produktų gamybą vykdantys asmenys daugiamete augalija apaugusius arba apleistus nepageidaujama augalija plotus gana dažnai apdoroja cheminiais neatrankinio veikimo augalų apsaugos produktais (herbicidais), kad dėl jų poveikio augalijai sunykus lauką galėtų greičiau paruošti žemės ūkio augalų auginimui. Šiam tikslui yra naudojami herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Tai sisteminio veikimo augalų apsaugos produktai, kurių veiklioji medžiaga absorbuojama per augalo lapus ir kitas žaliąsias dalis ir pernešama į augimo taškus šaknyse ir į daugiamečių piktžolių šakniastiebius. Poveikis apdorotiems augalams pastebimas praėjus 7-10 dienų po nupurškimo, o visiškai augalai žūva po 2-3 savaičių. Lietuvos Respublikoje leidžiama naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus. Augalų apsaugos produktus registruoja Augalininkystės tarnyba. Profesionaliajam naudojimui Lietuvoje yra užregistruoti 28 pavadinimų herbicidai turintys glifosato veikliosios medžiagos, kurie gali būti naudojami vienmečių ir daugiamečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui pūdymuose, laukuose po derliaus nuėmimo, vaismedžių pomedžiuose, miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose. Augalų apsaugos produktai, tarp jų ir turintys glifosato veikliosios medžiagos, turi būti naudojami laikantis produkto etiketėje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Augalininkystės tarnybos žiniomis, Lietuvoje ištisiniam nepageidaujamos augalinės dangos naikinimui nėra registruotų biologinių ar kitokių augalų apsaugos produktų. Tai paneigia G. S. versiją, kad žolė upės pakrantės apsaugos juostoje galėjo būti nupurkšta ne cheminiu, o kokiu nors biologiniu preparatu. Savo skunde G. S. remiasi Valstybinės augalininkystės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, jog 2017 metais jo ūkyje nenustatyta jokių cheminių preparatų naudojimo pažeidimų. Tačiau šis patikrinimo aktas jokios reikšmės administracinės bylos nagrinėjimui neturi, kadangi šio patikrinimo metu buvo tikrinama augalų apsaugos produktų atitiktis teisės aktų reikalavimams G. S. ūkyje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo duomenys buvo pateikti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų kontroliniame klausimyne. Šis klausimynas atsako į tokius klausimus kokie cheminiai preparatai naudojami ūkyje, kokios yra jų įsigijimo, laikymo sąlygos, ar teisingai pildoma dokumentacija. Šio patikrinimo metu Valstybinės augalininkystės tarnybos pareigūnai nevyko į (duomenys neskelbtini), ir netyrė, upės pakrantės juostoje nupurkštos žolės. Be to, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ūkio subjekto vykdoma veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl dokumentacijos pildymo, cheminių preparatų saugojimo ir naudojimo be apsaugos priemonių, patalpų ženklinimo. Ne teismo tvarka nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą buvo suklysta pritaikant įstatymą G. S. traukiant atsakomybėn pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį. Pats administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, neteisėta G. S. veika įrodyta, tačiau suklysta pritaikant įstatymą, tai yra atsakomybėn G. S. turėjo būti traukiamas pagal ANK 256 straipsnio 1 dalį už specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 6 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti G. S. administracinę nuobaudą pagal ANK 256 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

G. S. ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti.

G. S. papildomai paaiškino, kad nepurškė pievų, o tiesiog atvažiavęs pamatė, jog pieva yra parudavusi ir apie tai pats informavo Aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūrą raštu. Agentūroje 2017 m. birželio 20 d. buvo tik vieną kartą. Dėl šio įvykio į jo (pareiškėjo) ūkį atvyko Augalų apsaugos tarnyba, bet jokių cheminių medžiagų naudojimo trūkumų nenustatė. Tuo metu net nebuvo pirkta jokių chemikalų. Atliekant purškimus yra labai griežta apskaita – per parą privaloma užregistruoti purškimo žurnale visus atliktus darbus. Turi vieną ūkį, bet žemė yra ir (duomenys neskelbtini). Cheminių medžiagų naudojimo ir apskaitos tikrinimas apėmė jų naudojimą ir (duomenys neskelbtini). Pažeidimai buvo nustatyti tik dėl 2015 ir 2016 metų. 2017 metais jokių pažeidimų nebuvo. Iki 2017 m. birželio 20 d. tuose sklypuose jokių medžiagų nenaudojo, jokių darbų neorganizavo. Iki varžytinių buvo nuvykęs apžiūrėti pievų. Su vienu ūkininku kalbėjo, kad jam galės leisti šienauti pievas. Pasėlius galima deklaruoti galima balandžio mėn., bet tokiu metu dar niekas laukų nedirba. Deklaruoti galima anksčiau negu būna pradėti ūkio darbai. Naujai įsigytuose laukuose ketino palikti ganyklą – pievą. Deklaravo, bet deklaruojant buvo suklysta nurodant vieną raidę. Šiuo metu ta klaida jau yra ištaisyta. Po teismo nutarties, kuria institucija buvo įpareigota nustatyti, kokiais preparatais buvo paveikta žolė, jokių tyrimų neatliko. Pats buvo pateikęs prašymą, kad norėtų dalyvauti, jei kas nors būtų atliekama, tačiau nieko daryta nebuvo. Pagal savo kaip ūkininko patirtį gali pasakyti, kad jeigu žolę būtų buvusi nupurkšta cheminėmis medžiagomis, tai šiai dienai ten žolė neaugtų, nes būtų sunaikinta šaknų sistema. Tuo tarpu po kiek laiko tos pievos pakrantės apsaugos juostoje vėl buvo žalios.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas A. K. palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad asmuo nėra kaltinamas kokiais nors piktavališkais veiksmais. Tiesiog buvo nupurkštos pievos. Sklypų pirkimo varžytinės baigėsi 2017 m. gegužės 25 d., kas parodo, jog tą dieną G. S. žinojo, kad žemės sklypai jam jau tikrai priklausys nuosavybės teise. Nors G. S. aiškina, kad toje vietoje augo žolė, bet ten augo grikiai. G. S. 20107 m. birželio 5 d. pateikė seniūnijai pasėlių deklaraciją dėl išmokų gavimo. 20107 m. birželio 20 d., kai buvo įforminta sklypų nuosavybė, G. S. atvyko į Aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūrą ir iš pradžių, nežinodamas visų pasekmių, paaiškino, kad per klaidą buvo nupurkšta žolė (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos zonoje. Specialistai paaiškino, kad be baudos bus paskaičiuota ir padaryta žala aplinkai. Mano, kad G. S., pasikonsultavęs, vakare atvyko neva tai pranešti, kad jam nežinant buvo nupurkšta žolė jo sklypuose, taip pat ir pakrantės apsaugos juostoje. Tada buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vėliau priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda už pakrantės apsaugos juostos nupurškimą. Nutarimą G. S. apskundė teismui. Teisme jis kategoriškai tvirtino, kad su žolės nupurškimu neturi jokių sąsajų, nepasakė, kad buvo deklaravęs pasėlius, taip pat teigė, kad pieva buvo nupurkšta biologine medžiaga, o ne chemikalais. Nors teismas priėmė sprendimą ištirti, kuo buvo nupurkšta, tačiau jau buvo praėję daug laiko ir jokių mėginių nebebuvo galima paimti ir laboratoriškai ištirti, todėl buvo kreiptasi į Valstybinės augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pateikė raštą, nurodydama, kad ištisiniam žolės naikinimui yra naudojamos cheminės medžiagos, kurios turi būti registruotos, O Lietuvoje neregistruotų medžiagų biologiniu pagrindu nėra. Taigi žolės plotą greitai galima sunaikinti tik cheminiais preparatais. Be to, liudytojas teismui paaiškino, kad buvo juntamas stiprus chemikalų kvapas. G. S., bijodamas galimų sankcijų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, pasirinko gynybinę taktiką neigti purškus žolę neleistinoje vietoje. Skiriant nuobaudą G. S. buvo suklysta nurodant teisės normą, t. y. ANK 256 straipsnio 3 dalis, nors turėjo būti nurodyta ANK 256 straipsnio 1 dalis. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir G. S. nubausti pagal ANK 256 straipsnio 1 dalį.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo šeštadienis ar sekmadienis, kai pamatė, kad į laukus paupyje, esančius Pasvalio rajone, kurie priklauso buvusiai sugyventinei, atvažiavo du automobiliai. Matė ir automobilius, ir vaikštančius žmones. Galvojo, kad atvažiavę goedezininkai matuoja žemę. Po kokių trijų dienų į tuos pačius laukus atvažiavo traktorius. Nuėjęs paklausė ten buvusių žmonių, ką jie daro. Asmuo, prisistatęs savininko broliu, pasakė, kad tą žemę nusipirko aukcione ir ją dirbs. Traktorius nupurškė laukus, o vakare pro atvirą langą buvo juntamas labai stiprus chemikalų kvapas, buvo neįmanoma kvėpuoti. Paskui matė, kad laukuose mėtėsi „Roundap“ etiketė nuo bakelio, bet jos neėmė. Laukuose G. S. nebuvo. Galėtų atpažinti traktorių vairavusį asmenį ir asmenį, prisistačiusį laukų savininko (pavardės nepamena) broliu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. ginčija nubaudimą pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį, aiškindamas, jog jis jokio administracinio nusižengimo neįvykdė, o Institucija neatliko privalomų veiksmų tam, kad būtų išaiškintos visos įvykio aplinkybės. Tuo tarpu Institucijos atstovas nurodė, kad iš tikrųjų G. S. veiksmai atitinka ne ANK 256 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, bet ANK 256 straipsnio 1 dalyje, ir prašo priimtą nutarimą panaikinti ir asmenį nubausti pagal pastarąją teisės normą, nes jo veiksmuose yra šio pažeidimo sudėtis.

ANK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašų matyti, kad žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (išrašų 9.1. ir 9.2. papunkčiai). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652, 1996, Nr. 2-43), XXIX skyriaus „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ 126.3. punkte taip pat nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patikrinus G. S. priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, kuriems, kaip minėta, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, 2017 m. liepos 14 d. patikrinimo aktu Nr. L9-147 buvo nustatyta, jog šiuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ir tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neaiškios kilmės chemikalais buvo nupurkštos pievos – rasta nurudavusi žolė. Tačiau kokiomis konkrečiai cheminėmis ar kitokiomis aktyviosiomis medžiagomis tai buvo padaryta, byloje iki šiol nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, nes nei nurudavusios žolės, nei dirvožemio, nei toje vietoje esančio upės vandens mėginiai paimti nebuvo. Taip pat neatliktas joks specialus tyrimas, siekiant nustatyti, kuo buvo paveikta žolė ir ar nebuvo užterštas vanduo. Tai, kad mėginiai nebuvo paimti, teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovas, nurodydamas, kad to padaryti jau nebeįmanoma dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Tuo tarpu vien byloje esantis liudytojo A. V. paaiškinimas, kad G. S. savo sklypus nupurškė cheminėmis medžiagomis, nes po nupurškimo iš karto buvo juntamas stiprus chemikalų kvapas, neįrodo buvus pažeidimo, kadangi kaip pažymėta ir ankstesnėje teismo nutartyje, kvapų užuodimas ir jų atitinkamoms medžiagoms priskyrimas yra labai subjektyvus dalykas, negalintis nei paneigti, nei patvirtinti byloje tiriamų aplinkybių. Nesant atlikto specialaus panaudotų medžiagų pievoms purkšti tyrimo, nepakanka vien Institucijos į bylą pateikto Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. 1S-2446, kuriame nurodoma, kad Augalininkystės tarnybos žiniomis Lietuvoje ištisiniam nepageidaujamos augalinės dangos naikinimui nėra registruotų biologinių ar kitokių augalų apsaugos produktų. Šis raštas yra abstraktaus pobūdžio ir atspindi tik Augalininkystės tarnybos turimus duomenis, bet ne konkrečią šiuo atveju aktualią informaciją. Tuo labiau, kad iš tos pačios Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog G. S. ūkyje neplaninio patikrinimo metu jokių augalų apsaugos priemonių (AAP) naudojimo 2017 metais pažeidimų nenustatyta – nurodyta, kad profesionaliajam naudojimui skirtų AAP apskaitos žurnalas užpildytas teisingai (patikrinimo akto 5.5. grafa). G. S. teisme taip pat paaiškino, kad jis 2017 m. jokių cheminių medžiagų savo ūkiui nepirko ir jų nenaudojo. Be to, nėra nustatyta ir tai, kas bei kieno nurodymu purškė minėtas pievas. G. S. viso proceso metu kategoriškai neigė tai daręs. Teisme apklaustas liudytojas A. V. taip pat nurodė, kad kai pamatė atvažiavusį traktorių, nuėjo paklausti ten buvusių žmonių, ką jie daro. Asmuo, prisistatęs savininko broliu, pasakė, kad tą žemę nusipirko aukcione ir ją dirbs. Kokia savininko pavardė, neatsimena. Laukuose G. S. nebuvo.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad pakrantės apsaugos juosta buvo nupurkšta būtent cheminėmis medžiagomis ir kad tai padarė G. S., bei nesant galimybių šias abejones pašalinti, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais.

Šiuo gi atveju Institucijai nesurinkus pakankamai įrodymų, kad G. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 256 straipsnio 1 dalyje ar 3 dalyje, ir nebesant galimybės nustatyti svarbių faktinių aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos teisena G. S. atžvilgiu nutrauktina, panaikinant skundžiamą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

G. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną G. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė