Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-104-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-09
Bylos Nr.
AN2-104-932/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00830-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. B.
Institucija
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-104-932/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00830-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. (toliau – ir pareiškėjos) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. A33(13)-89 atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pareiškėja 2020 m. spalio 15 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl D. T. galimai padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalyje arba to paties straipsnio 16 dalyje. Pareiškėja taip pat prašė pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti jos patirtas proceso išlaidas – 100 eurų.

2. Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. A33(13)-89 atsisakyta pradėti D. T. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnį. Šiame nutarime konstatuota, jog pareiškėjos pranešime nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos, dėl jų priimti procesiniai sprendimai. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, nėra aišku, kada galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas. Neįrodyta, jog gyvūnų atbaidymo prietaisas galėjo sukelti neigiamą poveikį pareiškėjos šunų sveikatai. Be to, 2020 m. lapkričio 4 d. ir 18 d. atlikus patikrinimus (duomenys neskelbtini) nenustatyta, kad teritorijoje būtų įjungtas prietaisas, būtų skleidžiamas koks nors garsas, minima teritorija apskritai negyvenama.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja pateikė skundą teismui ir prašė Institucijos nutarimą panaikinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas. Teismo teigimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pareiškėjos kaimynai jos pranešime nurodytu laikotarpiu nuolat ar periodiškai naudojo prietaisą vienu ar kitu režimu ir tokiu būdu jų administracinio nusižengimo požymius atitinkanti veika yra trunkamojo pobūdžio. Taip pat teismas nurodė, kad nėra ir kitų duomenų, pvz., kaimynų skundų, iš kurių būtų galima spręsti apie gyvūnus atbaidančio prietaiso naudojimą. Be to, pasak teismo, už objektyviai nustatytus prietaiso naudojimą tiek garsiniu, tiek ultragarso režimu 2019 m. rugpjūčio 3 d. ir 5 d. bei 2020 m. balandžio 16 d. D. T. ir V. V. buvo nubausti, jiems paskirtų nuobaudų tikslai pasiekti, kadangi nuo 2020 m. gegužės gyvūnų atbaidymo prietaisas nebenaudojamas.

II. Skundo teisiniai argumentai ir prašymai

4. Nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartimi, pareiškėja prašo šią nutartį, o taip pat Institucijos nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną panaikinti, bylą perduoti nutarimą priėmusiai Institucijai, įpareigoti ją atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir, tik ištyrus reikšmingas aplinkybes, priimti sprendimą dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

4.1. Dėl Institucijos priimto nutarimo pareiškėja pirmiausia kelia abejonę tuo aspektu, jog nėra aišku, kokiu tiksliai pagrindu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną – ar dėl to, kad nenustatyti administracinio nusižengimo požymiai, ar dėl to, kad visa tai jau įvertinta įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais.

4.2. Pareiškėjos teigimu, Institucijos pareigūnas atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną išsamiai nepatikrinęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kas ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pasak pareiškėjos, Institucijos pareigūnas turėjo visą vaizdo medžiagą, įrodančią aparato veikimą, su nurodytais konkrečiais laikais, kada buvo filmuota (pastaba – skunde detaliai išvardijami visi filmavimo laikai). Institucijos pareigūnui buvo žinomas D. T. 2020 m. liepos 7 d. paaiškinimas, kad ji aparatą išjungė tik prieš šalčius. Institucijos pareigūnas dalyvavo 2019 m. gruodžio 5 d. posėdyje, kuriame D. T. teigė tebenaudojanti aparatą. Pareiškėjos teigimu, visas nurodytas laikotarpis – nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. ir yra pažeidimo laikotarpis, tai yra trunkamasis pažeidimas. Šiuo laikotarpiu D. T. atlikti veiksmai nėra teisiškai įvertinti procesiniais sprendimais, dėl jų neegzistuoja ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė.

4.3. Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, turinčiais prejudicinę galią, yra konstatuotas D. T. naudoto aparato neigiamas poveikis jos šunims. Aparato naudojimas tokiu būdu, kokiu tai darė pastaroji, jau yra pripažintas kaip priešingas gyvūnų gerovei ir atitinkantis ANK 346 straipsnyje (atskirose jo dalyse) numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstai nuvertintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto raštas, kuriame neigiamas aparato poveikis šunims buvo įvertintas kaip visiškai tikėtinas. Be to, Institucijos pareigūnui buvo žinomas Lietuvos kinologų draugijos prezidentės atsiliepimas, kad gyvūnų atbaidymo prietaisas bet kuriam šuniui sukelia didesnį ar mažesnį stresą (taip pat pažymint, kad aparato naudojimas žinant apie pasekmes turėtų būti vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu ar jo kankinimas).

4.4. Pareiškėja pažymi, kad jos pranešimą gavusi Institucija turėjo ne tik susipažinti su jos pateiktais duomenimis, tačiau ir pati atlikti įrodymų rinkimo veiksmus, nors, kaip nurodoma skunde, Institucijos pareigūnas tik imitavo tokius veiksmus. Pareigūnui buvo žinoma, kad nuo 2020 m. gegužės mėnesio D. T. namas negyvenamas, aparatas pašalintas. Atlikti patikrinimo veiksmai nepatenka į pareiškėjos nurodytą laikotarpį ir nepaneigia jos pranešime nurodytų aplinkybių. Be to, pareigūnas neapklausė nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio, taip pat D. T. bei jų kaimynų, galinčių paliudyti aparato naudojimą. Tiek iš pirmojo pareiškėjos skundo, tiek iš LNK žinių reportažo matyti, kad neigiamo aparato poveikiu skundžiasi ir kaimynai. Prie dabar pateikto skundo pareiškėja pridėjo kaimynės A. V. paaiškinimą.

Atsiliepimas

5. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinio skundo netenkinti. Institucija išdėsto atsiliepime pritarimą skundžiamai apylinkės teismo nutarčiai, ją cituoja, taip pat aprašo aplinkybes, nustatytas tiriant Institucijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu konstatuotą administracinį nusižengimą.

5.1. Be to, atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos kinologų draugijos prezidentės raštas nėra pasirašytas, nepridėti metaduomenys, rodantys, kad jis pasirašytas elektroniniu parašu, dėl ko kyla abejonių dėl šio dokumento pagrįstumo. Taip pat šis dokumentas vienareikšmiškai nepatvirtina, jog veikiant gyvūnų atbaidymo prietaisui pareiškėjos gyvūnams buvo padarytas neigiamas poveikis. Pati pareiškėja nepateikia duomenų, patvirtinančių, jog veikiantys atbaidymo aparatai gali daryti neigiamą poveikį jos gyvūnams ar būtų padarė kokią nors žalą jų sveikatai ar gerovei.

5.2. Galimai tikrovės neatitinka prie skundo pridėtas 2019 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimas, kadangi jis nėra registruotas Institucijoje tiriant ankstesnius pareiškėjos skundus. Pridedamas 2021 m. sausio 25 d. A. V. paaiškinimas nei patvirtina, nei paneigia nagrinėjamam atvejui reikšmingas aplinkybes.

5.3. Institucija laikosi pozicijos, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos ankstesniais procesiniais sprendimais. Pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų, kada galėjo būti pakartotinai padaryti administraciniai nusižengimai, nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pastarosios šunims galėjo būti sukelta žala. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad D. T. išsikraustė iš pareiškėjos kaimynystės, jokia grėsmė pareiškėjos šunims nėra keliama.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjos skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą, nesutikdama su Institucijos sprendimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Atvejai, kuomet administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, yra nustatyti ANK 591 straipsnyje. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimu turinio, šiuo atveju Institucija administracinio nusižengimo teisenos nepradėjo nustačiusi minėto straipsnio 1 ir 8 punktuose įtvirtintas aplinkybes. Apygardos teismui pateiktame skunde pareiškėja pagrįstai atkreipia dėmesį, jog Institucijos nutarimas yra ydingas jau vien tuo atžvilgiu, kad jį priimant buvo vadovaujamasi dviem vienas kitam prieštaraujančiais ir vienas kitą paneigiančiais administracinio nusižengimo teisenos negalimumo pagrindais. Be to, sprendimas tiek dėl ANK 591 straipsnio 1 punkte, tiek dėl to paties straipsnio 8 punkte numatytos aplinkybės buvo priimtas išsamiai neištyrus ir neatsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes.

7. ANK 591 straipsnio 8 punkte yra numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, o taip pat ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) patalpintais duomenimis (konkrečiai su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi) nustatė, kad D. T. yra nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį dėl 2019 m. rugpjūčio 3 d. ir 5 d. padarytų administracinių nusižengimų. Taip pat nustatyta, kad D. T. tėvas V. V. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį dėl 2020 m. balandžio 16 d. padaryto administracinio nusižengimo. Pabrėžtina, jog iš Institucijos nutarimo pastarojoje byloje matyti, kad buvo tiriamas ir vertinamas 2020 m. kovo – balandžio laikotarpis. Šioje gi byloje pareiškėja prašo patraukti D. T. administracinėn atsakomybėn už pastarosios veiksmus laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. Taigi, kaip matyti, pareiškėjos nurodomas laikotarpis tik iš dalies sutampa su ankstesnėse administracinių nusižengimų bylose jau vertintais laikotarpiais ir dėl laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. vasario 28 d. jokio teisinio vertinimo nėra pateikta, dėl šio laikotarpio joks procesinis sprendimas nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad dėl šiuo laikotarpiu D. T. galimai atliktų veiksmų jau yra pasisakyta kitose administracinių nusižengimų bylose. Apygardos teismo vertinimu, dėl laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. vasario 28 d. neegzistuoja ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta aplinkybė, šiuo pagrindu administracinio nusižengimo teiseną atsisakyta pradėti nepagrįstai.

8. Atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kaip minėta, buvo nuspręsta remiantis ir kitu, o būtent ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Institucijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog D. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių. Institucijos vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie padarytą nusižengimą, nėra aišku, kada tiksliai (kokiu konkrečiu laiku) galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas. Neįrodyta, jog gyvūnų atbaidymo prietaisas galėjo sukelti neigiamą poveikį pareiškėjos šunų sveikatai. Be to, 2020 m. lapkričio 4 d. ir 18 d. atlikus patikrinimus (duomenys neskelbtini) nenustatyta, kad teritorijoje būtų įjungtas prietaisas, būtų skleidžiamas koks nors garsas, minima teritorija apskritai negyvenama.

9. Teismas pažymi, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Suprantama, kad kartu su pareiškimu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo pateikiami įrodymai gali palengvinti administracinio nusižengimo tyrimą, vis tik ANK 569 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Būtent jiems tenka pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tiriant administracinį nusižengimą buvo apsiribota nuvykimu į galimo administracinio nusižengimo padarymo vietą ir užfiksuotos aplinkybės, negalinčios nei patvirtinti, nei paneigti pareiškime nurodytų faktų (tai, kad D. T. yra išsikrausčiusi iš pareiškėjos kaimynystės, pareiškėjos kaimynystėje patikrinimo metu nenustatytas gyvūnus atbaidančio prietaisto naudojimas, neturi jokios reikšmės analizuojant galimus D. T. veiksmus 2019 m. rugpjūčio 6 d. – 2020 m. vasario 28 d. laikotarpiu). Nei D. T., nei pareiškėja, nei jų kaimynai nebuvo apklausti dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Laikytina, jog šiuo atveju nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas neatlikus išsamaus pareiškėjos pranešime nurodytų aplinkybių tyrimo.

10. Institucija laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad administracinis nusižengimas apskritai galėjo būti padarytas, taip pat kada konkrečiai jis galėjo būti padarytas. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokia išvada padaryta neatsižvelgus į ankstesnių administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo metu gautus duomenis. Pirmiausia, neatsižvelgta į pačios D. T. 2020 m. liepos 7 d. rašytinį paaiškinimą (Institucijos bylos 47 l.), kuriame ji nurodo, kad aparatas buvo išjungtas prieš šalčius. Taip pat neatsižvelgta į D. T. duotus parodymus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. posėdyje. Šiame posėdyje D. T., atsakydama į teisėjo klausimus, nurodė, kad prietaisas ir dabar yra, jis toje pačioje vietoje (posėdžio garso įrašo 32.00 min. – 38.14 min), taip pat teigė, kad po 2019 m. rugpjūčio 5 d. prietaisas buvo išjungtas, ramybės metu nebebuvo jokio garsinio signalo, kelias dienas dar buvo įjungtas dienos metu, bet po to išjungė (posėdžio garso įrašo 49.37 min). Taigi jau vien šie duomenys rodo, kad gyvūnų atbaidymo aparatas galėjo būti naudojamas ir po 2019 m. rugpjūčio 5 d. Be to, teikdama skundą apylinkės teismui pareiškėja kartu pateikė vaizdo įrašus (teismo bylos 31 l.), kuriuose užfiksuotas galimai veikiantis gyvūnų atbaidymo aparatas (apie tai spręstina pagal matomą žybsinčią lemputę), taip pat foto medžiaga (teismo bylos 23-30 l.), kurioje matyti galimas aparato naudojimo laikas. Nors ši informacija gauta jau po Institucijos nutarimo priėmimo, teismo įsitikinimu, ji yra reikšminga nustatinėjant, ar D. T. iš tiesų naudojo gyvūnų atbaidymo aparatą ir po 2019 m. rugpjūčio 5 d. Tik įvertinus ir pasisakius dėl visų šioje pastraipoje nurodytų duomenų, būtų galima padaryti motyvuotą išvadą, ar D. T. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. vasario 28 d. galėjo padaryti administracinius nusižengimus.

11. Vienas iš esminių Institucijos motyvų, dėl ko buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, buvo tai, kad neįrodyta, jog gyvūnų atbaidymo prietaisas galėjo sukelti neigiamą poveikį pareiškėjos šunų sveikatai. Čia teismas visų pirma pabrėžia, kad patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnį, nėra būtina nustatyti, kad gyvūnui būtų sukelti tokie padariniai kaip baimė, stresas, kančios ir pan. Be to, nors pareiškėja akcentuoja, kad D. T. veiksmai yra laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, teismas pabrėžia, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnį yra galima ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais. Pavyzdžiui, administracinė atsakomybė galima už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, taip pat pakartotinį šių teisės aktų pažeidimą (ANK 346 straipsnio 1 ir 3 dalys). Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Pabrėžtina, jog šis nagrinėjamas atvejis yra susijęs su galimu gyvūnus atbaidančio aparato naudojimu. Kalbama apie aparatą, kuris skirtas atbaidyti, be kita ko, ir šunis (tai matyti iš aparato naudojimo instrukcijos (Institucijos bylos 10-12 l.). Iš pareiškėjos pateiktų vaizdo įrašų (teismo bylos 31 l.) matyti, jog šis aparatas galimai buvo naudojamas ultragarsiniu režimu. Pažymėtina tai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pateiktame atsakyme (Institucijos bylos 38 l.) nurodoma, kad šunų reakcija į ultragarso ir garso principu veikiančius atbaidymo prietaisus gali būti įvairi. Daugeliu atveju šunys nereaguoja į tokių prietaisų veiklą ar prie garso greitai pripranta. Vis dėlto esama duomenų, kad jautresni šunys gali jausti stipresnį poveikį, tačiau poveikis gali būti labai individualus, skirtingi šunys gali reaguoti skirtingai. Taigi iš tokio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pateikto atsakymo matyti, kad galimas neigiamas ultragarso principu veikiančio gyvūnų atbaidymo aparato poveikis nebuvo kategoriškai atmestas ir paneigtas. Pažymėtina, jog pagal techninius duomenis (Institucijos bylos 10-12 l.) gyvūnų atbaidymo aparato veikimo diapazonas yra 70 m. Tuo tarpu šiuo atveju nuo aparato iki pareiškėjos šuns voljero atstumas buvo apytiksliai 10 m (tai matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (Institucijos bylos 13-21 l.). Atsižvelgiant į tai, kad ultragarso režimu veikiančio aparato naudojimas vis tik gali sukelti neigiamą poveikį šunims, įvertinus tai, kad šiuo atveju pareiškėja šunis laikė voljere (iš kurio šuo pats pasišalinti negali), esančiame apytiksliai 10 m atstumu nuo aparato ir neabejotinai patenkančiame į jo veikimo diapazoną, būtina įvertinti ir motyvuotai pasisakyti, ar tokiuose veiksmuose nėra įstatymu draudžiamo tiesioginio ar netiesioginio žiauraus elgesio su gyvūnais propagavimo požymių. Pabrėžtina, kad būtent dėl tokių veiksmų – netiesioginio propagavimo ir žiauraus elgesio su gyvūnais skatinimo D. T. ir buvo nubausta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi.

12. Atsiliepime Institucija nemato pagrindo analizuoti ir vertinti pareiškėjos kaimynų 2019 m. rugsėjo 2 d. rašytiniu paaiškinimo (teismo bylos 77 l.), Lietuvos kinologų draugijos prezidentės rašto, pirmiausia akcentuodama tai, kad minėti dokumentai gali būti netikri. Nors Institucija nurodo, kad ji nedisponuoja 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjos kaimynų rašytiniu paaiškinimu, susipažinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimu nustatyta, kad minėtas paaiškinimas buvo pateiktas ne Institucijai, bet kartu su skundu apylinkės teismui, o tai paaiškina, kodėl toks rašytinis paaiškinimas nėra įregistruotas Institucijos surinktoje medžiagoje. Kitas aptariamas dokumentas – Lietuvos kinologų draugijos prezidentės raštas taip pat nėra naujas, jis jau buvo pateiktas apygardos teismui kartu su skundu dėl su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimo (tai nustatyta susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi). Nors šis raštas nėra pasirašytas ranka, taip pat nepridėti metaduomenys, patvirtinantys jo pasirašymą elektroniniu parašu, tačiau tai savaime nesudaro pagriindo abejoti, kad toks dokumentas yra netikras, juolab, esant poreikiui Institucija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos pranešimą, turės teisę kreiptis į Lietuvos kinologų draugiją, prašydama suteikti informaciją, susijusią su minėto rašto parengimu.

13. Pasisakant dėl Institucijos reiškiamos kritikos, kad tam tikri duomenys nebuvo pateikti su pirminiu pareiškėjos pranešimu, tikslinga pažymėti, kad pareiškėja J. B. dėl pastarosios 2020 m. spalio 15 d. pareiškime (pranešime) nurodytų aplinkybių, o, būtent, konkrečiai dėl, kaip nurodoma, nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. D. T. galimai naudojamo gyvūnų atbaidymo prietaiso, apklausta nebuvo (atitinkamai neatlikta ir pačios D. T. apklausa). Galima numanyti, kad apklausus pareiškėją būtų nurodytos išsamesnės ir konkretesnės aplinkybės, taip pat ir tai, kad yra kolektyvinis skundas dėl minimo aparato naudojimo, A. V. paaiškinimas, buvo iškviesti žurnalistai, kalbinti kaimynai, kurių nusiskundimai užfiksuoti vaizdo reportaže, be to, 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreiptasi į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir pan. Institucijai apsiribojus tik pareiškimu bei anksčiau pateiktais ir surinktais duomenimis, neatlikus tyrimo veiksmų konkrečiai dėl 2019 m. spalio 15 d. pareiškimo/pranešimo (pabrėžtina, kad nutarime atsisakyti pradėti administracinę teiseną viso labo konstatuota, kad šis pareiškimas (pranešimas) yra panašaus turinio bei pobūdžio kaip ir ankstesnis 2020 m. balandžio 6 d. pranešimas), nebuvo surinkti reikšmingi duomenys; dalį jų pareiškėja pridėjo prie pirmosios instancijos teismui adresuoto skundo, tačiau skundžiamoje nutartyje jie taip pat nebuvo vertinti ir analizuoti.

14. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartis ir Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas naikintini, byla grąžintina Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pareiškėjos J. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. A33(13)-89 atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir grąžinti bylą Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė