- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- A9.-2219-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01797-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Vilniaus pataisos namai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 226 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(duomenys neskelbtini) pataisos namų specialistė K. M. surašė A. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr.0070-ANR_P-38-2020 dėl to, kad A. B. 2020 m. gegužės 28 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), atvykęs į susitikimą su nuteistuoju, būdamas įspėtas dėl neleistinų įsinešti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų ir pasiūlius juos atiduoti, neigė turintis draudžiamų daiktų, tačiau KPP-1 poste atlikus jo dalinę kratą ir daiktų apžiūrą, kratos metu A. B. lagamine buvo rastas išjungtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele „Ežys“. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 226 straipsnio 1 dalyje.
A. B. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad 2020 m. gegužės 28 d. jis turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus į apklausą kaip valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas. Žmogų, kurio turėjo būti apklausa, ir kurio gynėju buvo pakviestas, matė pirmą kartą. Jam atvykus į pataisos namus (duomenys neskelbtini), jį pasitiko tyrėja. Atvykus įeinama pro paradines duris, yra nurodyta, ko negalima neštis ir draudžiamus daiktus reikia palikti dėžutėse. Jis išėmęs paliko peiliuką, du veikiančius mobiliuosius telefonus, purškimo balionėlį, laikrodį ir visa kita. Tuo metu turėjo ir ginklą, kurį paliko pasirašytinai. Jis turėjo ir trečią telefoną, kurį naudodavo, kai anie du išsikraudavo, bet tai būdavo labai retai. Jį buvo kažkada seniai, prieš metus įdėjęs į portfelį, bet pamiršo. Išėjus iš šios patalpos, einama toliau, į patalpą, kurioje televizoriukas fiksuoja geležinius daiktus. Jis ėjo su portfeliu. Jis sėkmingai praėjo detektorių, jis nezvimbė. Paskui prie jo akių tikrino jo portfelį. Pareigūnai radę portfelyje bandė patikrinti šį telefoną, bet jis neįsijungė. Kitose pataisos įstaigose tokiais atvejais pareigūnai grąžindavo surastą daiktą, pasakydavo, kad jo negalima neštis, ir jis grįždavo ir pasidėdavo tą daiktą į saugojimo spintelę. Jis neturėjo jokios tyčios įsinešti draudžiamą daiktą ar perduoti jį kaliniams. Telefonas buvo neveikiantis, tai buvo ne susitikimas su privačiu klientu, o apklausa, kartu su juo į apklausą ėjo tyrėja R. R. (b.l. 32-33).
Liudytojas V. J. (V. J.) teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas. Jam buvo pranešta, kad 1 poste, kuris tikrina įeinančius asmenis, advokatas įnešė draudžiamą daiktą – telefoną. Atvykus į postą buvo advokatas, telefonas. Jis paėmė advokato paaiškinimą, savo tarnybiniame pranešime užfiksavo pažeidimą. Telefonas buvo senas, mygtukinis, išjungtas, bet su SIM kortele. Neatsimena, ar jis bandė įjungti telefoną. Tai, kad telefonas buvo išjungtas, nereiškė, kad jis buvo neveikiantis. Tai yra draudžiamas daiktas. Ar SIM kortelė buvo veikianti ar ne, jis nustatyti neprivalėjo. Pas juos kalintys asmenys ir iš neveikiančio telefono gali pasidaryti veikiantį. A. B. pasakė, kad savo telefoną įdėjo į saugojimo spintelę, o šis rastasis gulėjo portfelyje pusę metų. Telefoną galima suplanavus išmesti ir einant koridoriuje pakeliui į apklausą (b.l. 42-43).
Liudytoja R. R. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Adv. A. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ginti įtariamąjį ikiteisminio tyrimo byloje, nustatytą dieną atvyko dalyvauti į įtariamojo apklausą. Jai vedant apklausą, nėra galimybės perduoti įtariamajam daiktų. Į apklausą ji su advokatu vyko kartu, nes vienas jis praeiti negalėtų. Įėjus į praėjimo kontrolės punktą, asmenų yra prašoma palikti visus draudžiamus įnešti daiktus. A. B. paliko daiktus, ginklą, telefoną, piniginę su kortelėmis, laikmenas. Tada įėjus į pataisos įstaigą specialioje patalpoje yra atliekama įėjusių asmenų daiktų apžiūra. Ji šioje apžiūroje nedalyvavo. Kai rado A. B. daiktuose telefoną, jos šalia nebuvo. Tik po to išnešė ir parodė, kad buvo rastas telefonas (b.l. 41).
Liudytoja R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jaunesniąja specialiste. Jie privalo tikrinti kiekvieną į pataisos įstaigą įeinantį ir išeinantį asmenį. Jų poste yra kratų atlikimo patalpa, kur kiekvienas asmuo apžiūrimas metalo ieškikliu ir rankomis. Į tą patalpą buvo nuvestas advokatas A. B.. Kolega jo paklausė, ar jis turi draudžiamų daiktų. A. B. pasakė, kad ne ir buvo atlikta jo dalinė krata. Ji kaip kitos lyties atstovė kratoje nedalyvavo. Kolega A. B. portfelyje rado telefoną. Jie atėjo atgal į postą. Advokatas sakė, kad telefoną pamiršo išimti. Jie iškvietė viršininką V. J.. Ji bandė vieną kartą įjungti telefoną, tačiau šis neįsijungė, gal buvo išsikrovęs. Sim kortelė buvo telefone. Šioje situacijoje ji mano, kad asmuo galėjo telefoną pamiršti, nes apklausoje būna daug įvairių asmenų, ne vienas nuteistasis. Ji nematė, kad telefoną būtų bandyta pakrauti. Jokių priemonių nustatyti, ar SIM kortelė yra galiojanti, jie neturi (b.l. 42).
Tyrimo metu paaiškinime A. B. nurodė, kad minėtas telefonas Samsung priklauso jam. Jis yra senas ir neveikiantis. SIM kortelė yra 4 metų senumo, seniai nebeveikianti. Telefoną buvo visai pamiršęs. Jis atvyko su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskyrimu, su nuteistuoju susitikti nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad telefonas Samsung yra neveikiantis, buvo jį tiesiog užmiršęs. Prašo baudos neskirti, apsiriboti įspėjimu (b.l. 8).
(duomenys neskelbtini) pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. gegužės 28 d. 10.20 val. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus atėjusiam advokatui A. B. KPP-1 poste buvo atlikta daiktų apžiūra. Prieš apžiūrą advokatas A. B. buvo įspėtas dėl neleistinų įsinešti ir turėti laisvės atėmimo vietose daiktų bei pasiūlyta juos atiduoti. Tačiau jis neigė turintis draudžiamų daiktų. Apžiūros metu minėto advokato A. B. lagamine buvo rastas išjungtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung (IMEI: (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele „Ežys“. A. B. atvyko į susitikimą su drausmės grupės nuteistuoju O. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Minėtą advokatą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose lydėjo (duomenys neskelbtini) specialistė R. R. (b.l.5-6).
Analogiškos aplinkybės nurodytos (duomenys neskelbtini) pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus protokole dėl asmens apžiūros (b.l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio pranešimo dėl gynėjo parinkimo, nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 07-0-00032-19 (duomenys neskelbtini) specialistė R. R. pranešė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 28 d. 9.30 val. planuojamo baudžiamojo proceso veiksmo atlikimui O. L., įtariamam dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu prašoma parinkti gynėją (b.l. 21).
Iš el. susirašinėjimo nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyriaus vedėjas 2020 m. gegužės 27 d. informavo ikiteisminiame tyrime Nr. 07-0-00032-19 parinkęs ginti įtariamąjį O. L. advokatą A. B..
Įrodymų vertinimas.
ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už 1) neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, 2) perdavimą, 3) bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietoje, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims, 4) neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra alternatyvi, todėl atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vieno iš šių veikų įgyvendinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 137 punktą asmenys, įeinantys į pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) ir valstybės įmonių, kuriose dirba nuteistieji (suimtieji), teritorijas, negali įsinešti daiktų, įtrauktų į sąrašą, kurį nustato Kalėjimų departamento direktorius. Daiktus, kurių negalima įsinešti, gali priimti saugoti įstaiga, į kurią nori įeiti asmuo. Pataisos pareigūnų ir valstybės įmonių, kuriose dirba nuteistieji (suimtieji), darbuotojų, turinčių teisę įsinešti į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių) tarnybinius mobiliuosius telefonus, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.
Minėtų taisyklių 20.4 punkte išvardinti elektros prietaisai, kuriuos leidžiama įsigyti ir turėti nuteistiesiems. Mobiliojo ryšio telefonas ir SIM kortelės nėra įtraukti į šį sąrašą, todėl jų turėjimas nuteistiesiems yra negalimas.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 113 punktą asmuo, įeinantis į įstaigą, negali įsinešti daiktų ir reikmenų, kurie nurodyti šios instrukcijos 23 priede. Teisę įsinešti į įstaigą mobiliojo ryšio telefonus ir jų priedus turi asmenys, einantys pareigas, nurodytas šios instrukcijos 24 priede. Iki asmens apžiūros ir jo daiktų patikrinimo tikrinamasis asmuo informuojamas apie daiktus ir reikmenis, kurių jis negali įsinešti į įstaigą, ir jam pasiūloma tokius daiktus ir reikmenis atiduoti saugoti tam specialiai įrengtose patalpose (vietose). <...> Pagal Instrukcijos 23 priedo „Neleistinų įsinešti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašas“ 2.7 punkto nuostatas įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigas neleidžiama įsinešti ir turėti garso, vaizdo įrašymo (fiksavimo) prietaisus, optinius prietaisus, bet kokias ryšio priemones (telefonus, jų dalis, priedus, SIM korteles, informacijos laikmenas ir pan.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. įvykio dieną, 2020 m. gegužės 28 d. 10.20 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus į savo ginamojo/ įtariamojo O. L. apklausą, deklaravo, kad neturi draudžiamų daiktų, tačiau jo daiktų patikrinimo metu KPP poste lagamine buvo rastas mobilaus ryšio telefonas Samsung su „Ežio“ Sim kortele, kuris pagal Neleistinų įsinešti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašo 2.7 punktą yra draudžiamas įsinešti ir turėti į laisvės atėmimo vietos įstaigą daiktas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant pakankamai duomenų, kuriais vadovaujantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Teismo vertinimu, šis nusižengimas yra formalios sudėties, t.y. jam nustatyti pakanka tik veikos padarymo (teisiniai padariniai nebūtini), todėl nusižengimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį: kad savo veiksmais pažeidžia pataisos įstaigos vidaus taisykles ir neteisėtai įneša draudžiamus daiktus (ar atlieka kitus paminėtus alternatyvius veiksmus) ir nori taip veikti (minėtus daiktus įnešti).
Tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, A. B. parodė, kad mobilaus ryšio telefonas su „Ežio“ Sim kortele buvo jo portfelyje, juos įnešė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tačiau tai padarė netyčia, dėl to, kad šis aparatas buvo neveikiantis, įdėtas į portfelį prieš pusę metų, todėl jį pamiršo, atidžiai nepatikrino visų portfelio skyrių. Jis taip pat paaiškino, kad dalis draudžiamų daiktų – jo naudojami kiti du mobilaus ryšio telefonai, ginklas, peiliukas, ir kiti draudžiami įsinešti daiktai prieš einant į apklausą su įtariamuoju buvo išimti ir perduoti saugojimui į seifą. A. B. pažymėjo, kad žinojo, kokius daiktus yra draudžiama įsinešti į pataisos įstaigą, su įtariamuoju ėjo susitikti pirmą kartą, anksčiau su juo nebendravo, buvo paskirtas gynėju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskyrimu, ėjo kartu su tyrėja į įtariamojo apklausą, o ne į privatų vienasmenį susitikimą su ginamuoju, neturėjo jokios galimybės likti vienas su ginamuoju ir perduoti jam kokius nors daiktus.
Teismas A. B. paaiškinimais netikėti neturi pagrindo dėl šių priežasčių. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad A. B. ir asmuo, kuris buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, būtų pažįstami asmeniškai, o A. B. turėtų suinteresuotumą ar motyvą šiam ar kitam nuteistajam ar suimtajam perduoti draudžiamus daiktus. Pats A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai nepažįsta įtariamojo O. L., buvo paskirtas jį ginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Iš el. susirašinėjimo su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, matyti, kad jis buvo paskirtas O. L. gynėjui tik įvykio išvakarėse- 2020 m. gegužės 27 d., iš gynėjo paskyrimo matyti, jog 2020 m. gegužės 28 d. dieną buvo suplanuotas pirmas procesinis veiksmas su įtariamuoju. Procesiniame veiksme – apklausoje turėjo dalyvauti ne tik advokatas ir įtariamasis, bet ir tyrėja, kuri teismo posėdyje patvirtino, jog jokių draudžiamų daiktų perdavimas procesinio veiksmo atlikimo metu iš principo buvo neįmanomas. Su tuo sutiko ir liudytoja R. G.. Telefonas buvo nešamas portfelyje niekaip nepaslėptas ar neizoliuotas, žinant, kad portfelis su jame esančiais visais daiktais bus tikrinamas specialiu prietaisu, kas reiškia, kad visi draudžiami daiktai (ir ne tik jie) bus pastebėti. Telefonas buvo išjungtas (galimai neveikiantis ar išsikrovęs), jo pakroviklio kartu nebuvo, taigi juo buvo neįmanoma naudotis. Teismo vertinimu, tokie A. B. veiksmai nepagrindžia tiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose. Priešingai, tokie veiksmai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis veikė dėl neatsargumo.
Atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. B. veiksmuose yra tiesioginės tyčios požymis. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo pareigą patikrinti su savimi turimus daiktus ir tai galėjo padaryti, tačiau dėl aplaidumo ar pasitikėjimo savimi to tinkamai nepadarė. Tokie jo veiksmai turi būti vertinami ne kaip padaryti tiesiogine tyčia, o dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo (ANK 9 straipsnis). Nesant A. B. veikoje būtinojo ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto subjektyviojo požymio - tiesioginės tyčios, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinio nusižengimo bylos teiseną A. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.