- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-3545-660/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02891-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neturinčio galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2015-04-04, 16.25 val. Kaune, prie Kuršių g. 28 vairuodamas automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stotelėje aikštelėje atbulas nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad minėtą dieną vairavo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš aikštelės išvažinėdamas atbuline eiga turbūt kliudė kitą automobilį, bet to nepastebėjo, tuo metu buvo blogas oras, lijo, pagalvojo, kad į duobę įvažiavo. Priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Po valandos jam paskambino iš policijos ir pranešė apie eismo įvykį. Po to apžiūrėjęs automobilį pamatė įbrėžimą ant kairės pusės posparnio galinės dalies.
Liudytojas Č. S. J. parodė, kad 2015-04-04, dienos metu, Kuršių g. prie namo Nr. 28 pastebėjo besiparkuojantį automobilį Peugeot, kuris įvažinėjo į tuščią vietą atbuline eiga. Pamatė, kad šalia stovintis automobilis Opel sujudėjo. Automobilio Peugeot vairuotojas po to nesustojo ir nuvažiavo, o jis priėjęs prie Opel automobilio pamatė, kad jis apgadintas. Jis paliko už valytuvo raštelį, kuriame nurodė automobilio Peugeot valstybinį numerį.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo faktą ir V. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas automobilio Lexus buvimo vieta, padaryti apgadinimai (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Opel buvimo vieta, jam padaryti apgadinimai (b. l. 2-3), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį nurodytu adresu rado automobilį Opel Meriva, kurio vairuotojas A. K. paaiškino, kad jam paskambino liudytojas ir nurodė, kad į jo stovintį automobilį trenkėsi pilkos spalvos automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 4), A. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad kaimynas informavo jį, kad išvažiuodamas iš kiemo automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį. Padaryta apie 150 eurų žala (b. l. 5), V. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jam buvo pranešta, kad išvažiuodamas iš kiemo kliudė kitą automobilį. Jis nejautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį, kitaip nebūtų nuvažiavęs (b. l. 6), Č. S. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad matė, kaip kieme stovintį kaimyno automobilį kliudė automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka su automobilio Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukščiu ir pobūdžiu (b. l. 10), fotonuotraukos (b. l. 11-12), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad V. K. nebaustas administracine tvarka (b. l. 13), kita bylos medžiaga.
Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
V. K. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytoju teismo posėdyje apklausto Č. S. J. parodymai, iš kurių matyti, kad jis matė kaip vyras, vairuodamas automobilį, kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
Byloje esantys įrodymai – eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir liudytojo Č. S. J. parodymai patvirtina, kad V. K. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stotelėje aikštelėje atbulas nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį ir jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 p. reikalavimus.
V. K. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinis teisės pažeidimas V. K. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį kliudė transporto priemonę ir ją apgadino. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1, 222 p. reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad V. K., vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas kliudė stovėjusį automobilį, jį apgadino, tačiau to nepastebėjęs nuvažiavo. Tokia išvada darytina iš paties V. K. parodymų, iš kurių nustatyta, kad jis nepastebėjo, kad kliudė automobilį ir nuvažiavo. Iš liudytojo Č.S. J. parodymų matyti, kad V. K. vairuodamas automobilį kliudė šalia stovintį automobilį, po to nesustojo ir nuvažiavo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po eismo įvykio V. K. neslėpė savo automobilio, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar išvengti žalos atlyginimo, sužinojęs apie eismo įvykį į policiją prisistatė valandos bėgyje.
Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad kontaktas nebuvo stiprus. Būdamas automobilyje ir veikiant varikliui, V. K. galėjo nepastebėti ir nejausti, kad kliudė kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad jis vairavo neblaivus, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Taigi, V. K. veiksmai – nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog V. K. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes jis nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nuobaudos skyrimo.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. K. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. K. skirtina nuobauda ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28,00 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.