Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-768/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-06
Bylos Nr.
1S-59-768/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Nuteistasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-768/2023Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. M. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. M. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 3 dalimi, ji pripažinta pavojinga recidyviste. Ji paskirtą bausmę atlieka nuo 2019 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajai S. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistoji S. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti vidutinė, jos elgesys bausmės atlikimo metu (mokosi, įgijo kambarių tvarkytojos profesinę kvalifikaciją, dirba, požiūris į darbą teigiamas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse) ir kitos reikšmingos aplinkybės (bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, dirba, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, išmokėjo turimas skolas, priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, įgijo profesinę kvalifikaciją, stebima motyvacija užsiimti darbine veikla) sudaro pagrindą manyti, kad ji laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad nors nuteistoji S. M. rodo pastangas resocializuotis, tačiau įvertinus jos kriminogeninius, nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, kurie šiuo atveju laikytini svaresniais nei apsauginiai nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, dar nėra priežasčių teigti, jog jos padaryta pažanga yra pakankama ir leidžianti manyti, kad ji resocializacijos procesą galėtų tęsti laisvėje. Šiuo atveju dar nėra pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, todėl šiuo metu S. M. lygtinis paleidimas, taikant intensyvią priežiūrą, atsižvelgiant į jos padarytų nusikaltimų pobūdį ir mastą, prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, neatitiktų visuomenės intereso.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistoji S. M. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvi priežiūrą. Skunde ji nurodo, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę, įgijo keletą profesijų, mokėsi, dirbo ir pagal laisvės atėmimo vietų įstaigoje gautus 2 antstolių patvarkymus savo įsiskolinimus padengė. Taip pat ji, išėjusi į laisvę, nebegrįš gyventi į aplinką, kuri darė įtaką jos nusikalstamam elgesiui, bei įsidarbins (tai suderino su darbdaviu). Ji dalyvavo daugybėje socialinės reabilitacijos programų, buvo skatinta už aktyvų dalyvavimą jose. Šiuo metu kalėjimo Resocializacijos skyrius jai nebeturi pasiūlyti jokių programų, kurios dar labiau sumažintų jos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Skunde nuteistoji S. M. nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų – kad ji motyvuota dirbti ir toliau gyventi nenusikalstamai. Tuo vadovaudamasi, nuteistoji prašo patvirtinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nesutinka su Komisijos nutarimu, kad nuteistosios S. M. resocializacijos procesas gali būti tęsiamas jai būnant laisvėje.

8. Visų pirma, reikia pažymėti, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki 9 mėnesių anksčiau. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas sąlygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, įvertinus ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

9. Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistoji S. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jai taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Taip pat ji, atlikdama laisvės atėmimo bausmę, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebuvo bausta, o už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo skatinta 4 kartus. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistoji dalyvauja resocializacijos procese, tokiu būdu didindama galimybes integracijai į visuomenę. Visgi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlyginiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl, nors nuteistoji S. M. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad tam tikri jos elgesio ir mąstymo pokyčiai, kiti ją teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys dar nesudaro pagrindo manyti, kad ji padarė įstatymo reikalaujamą pažangą bei daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.

10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai pripažino, jog nuteistosios pažanga ją mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atlikus nuteistosios S. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad ji yra mažėjanti vidutinė. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, o šiuo atveju – vidutinei, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad spręsti apie akivaizdžią nuteistosios pažangą mažinant jai nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pagrindo. Iš nuteistosios asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta mažėjanti vidutinė nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nulėmė jos elgesio ir mąstymo ypatumai, rizikos veiksnių valdymo galimybės. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistoji nepilnai valdo kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliaus ypatumais, neskatinančiais prosocialaus elgesio, ankstesniu neigiamų pasekmių ignoravimu, stokoja konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių, pažymint, kad šios sritys reikalauja tolesnių nuteistosios tikslingų veiksmų, kurių imtis ji šiuo metu motyvuota. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad būtinos tolesnės nuteistosios pastangos siekiant ilgalaikių pokyčių srityse, susijusiose su mąstymo, elgesio, nuostatų ypatumais, pasekmių suvokimu, probleminių sričių atpažinime. Visos šios sritys socialinio tyrimo išvadoje priskiriamos prie dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgus į visa tai, darytina išvada, kad nuteistosios S. M. pažanga sprendžiant sunkumus šiose srityse yra pakankamai svarbi ir galinti parodyti, kad gyvenimų tikslų ji laisvėje galėtų siekti tik teisėtais būdais. Tačiau šiuo metu, kaip galima spręsti iš socialinio tyrimo išvados ir nuteistosios asmens bylos, nuteistosios pažanga yra, bet ji yra nepakankama, kad ji laisvėje savarankiškai gebėtų suvaldyti visus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Taigi, nors nuteistoji laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – taigi, ji apibūdinama iš esmės gerai, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jos gyvensenoje nepakanka.

11. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų teigiamai nuteistąją S. M. apibūdinančių aplinkybių (motyvuota užsiimti darbine veikla, priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą), nurodyta ir tai, kad nuteistajai vis dar išskiriami ne tik statiniai (ankstesnis teistumas, būdingas teisės pažeidimo modelis), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, ankstesnis neigiamų pasekmių ignoravimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistosios gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistosios daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbus yra jos dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistoji, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo vietų įstaigose vykdomose programose. Tai neabejotinai rodo nuteistosios pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą. Tačiau tokių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad būdama laisvėje ir probacijos tarnybos neprižiūrima, S. M. turi tam tikrų sunkumų laikydamasi visuomenėje nustatytų elgesio normų. Tai nurodoma ir jos socialinio tyrimo išvadoje, pažymint, kad nuteistoji iš esmės pavyzdingai elgiasi tik struktūruotoje aplinkoje. Taigi, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos ir akivaizdžios įtakos šių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo.

12. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, abejoja, kad nuteistosios S. M. motyvacija dirbti, t. y. jos teigiamas požiūris į darbą bei apskritai į užimtumą, bus pakankamas veiksnys, skatinantis ją toliau dėti pastangas suvaldyti kriminogeninius veiksnius. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji laisvėje dirbdavo epizodiškai, jos darbo stažas yra labai menkas. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes kartu su tuo, kad anksčiau nuteistoji S. M. darydavo nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama gauti lėšų pragyvenimui (disponuodavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdama tikslą jas platinti), pagrįstai sprendė, kad išlieka pakankamai didelė tikimybė, jog norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamo išsilavinimo, pakankamos profesinės kvalifikacijos, pakankamos darbinės patirties, nuteistoji gali daryti nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu. Tai iš esmės nurodoma ir socialinio tyrimo išvadoje – nuteistajai nepavykus įsitvirtinti darbo rinkoje, neturint pakankamai lėšų pragyventi, tai didintų jos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Iš nuteistosios asmens bylos, jos socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. M. laisvės atėmimo bausmę realiai atlieka nebe pirmą kartą. Anksčiau ji taip pat buvo teista išimtinai tik už BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų darymą – anksčiau pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskutinį kartą – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Visų pirma, tai rodo, kad nuteistosios daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Antra, anksčiau nuteistajai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas buvo taikytas net 3 kartus. Nors probacijos sąlygų ji laikėsi, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo laikui, vėl darydavo analogiškas nusikalstamas veikas. Susipažinus su ankstesnėmis teismų nutartimis dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (teismų informacinėje sistemoje „Liteko“), matyti, kad visais atvejais S. M. žadėjo bei buvo motyvuota laisvėje dirbti, bet to nedarė. Iš jos teistumo istorijos matyti ir tai, kad nuteistosios gyvenimas laisvėje ilgą laiką buvo susijęs su nusikalstamų veikų, kuriomis siekia gauti pajamų pragyvenimui, darymu. Dėl to nuteistoji laisvės atėmimo vietų įstaigoje turi pagal galimybes toliau dirbti, mokytis, lavinti turimus įgūdžius, kad suprastų darbo ir teisėtai gautų pajamų svarbą bei daugiau laisvėje neieškotų būdų pajamų pragyvenimui gauti iš visuomenei itin pavojingų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, nesant akivaizdžios nuteistosios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai turėjo įtakos ankstesniam nusikalstamam nuteistosios elgesiui, sutiktina su apylinkės teismo esmine išvada, kad jos resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį.

14. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius ją duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistosios S. M. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nors ir mažėjančią, bet vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant S. M. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistosios S. M. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis