Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl 2007 m. balandžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d. ir skirta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006-06-16 iki 2006-07-17.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas E. J. pagal BK 253 str. 1 d. nuteisė už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neturėdamas leidimo, įgijo iš dujinio revolverio „Olympic" perdirbtą ir civilinėje apyvartoje draudžiamą naudoti savadarbį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo MH-Flobert tipo revolveriniais šoviniais bei 8 vnt. 6 mm kalibro ME-Flobert tipo revolverinius šovinius, kuriems pridėtas papildomas parako užtaisas, tai yra savadarbius šaudmenis, kurie civilinėje apyvartoje draudžiami, ir ginklą bei šaudmenis iki 2006-06-16 laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nesutinka su teismo teiginiu, kad anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, t.y. už šaunamojo ginklo įgijimą, laikymą, nešiojimą be atitinkamo leidimo.

Teigia, kad nuosprendis per griežtas, neatsižvelgta į jo paaiškinimus, lengvinančias aplinkybes, kurias jis prašė pripažinti, t.y. tai, kad jis gyvena su drauge, augina dukrą, vienintelis išlaiko šeimą. Paskirtas realus laisvės atėmimas yra per griežta bausmė. Prašo pakeisti 2007-04-04 nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

E. J. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino E. J. kaltu BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2006-06-16 kratos metu pas nuteistąjį buvo surastas revolveris ir jame buvo 8 vnt. šovinių. 2006-06-29 specialisto išvadoje Nr. 20-KE-1315 (b.l.16-18) konstatuota, kad revolveris su šoviniais, darant kratą rastas pas E. J. S. M. g. 14-47, Kaune, yra šaudymui tinkantis dujinis revolveris OLYMPIC 6, tačiau perdirbtas, t.y. iš jo pašalinta dalis markiravimo ženklų, vamzdžio pertvara, pragręžtos visos aštuonios būgnelio kameros, pritaikant jį šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo ME-Flobert tipo revolveriniais šoviniais, taip pat 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo trumpaisiais ir ilgaisiais šoviniais, kas rodo jį esant civilinėje apyvartoje draudžiamu savadarbiu šaunamuoju ginklu. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad iš tyrimui pateiktų šovinių aštuoniems šoviniams pridėtas papildomas parako užtaisas ir dėl to šoviniai yra savadarbiai šaudmenys, neskirstomi į kategorijas, ir uždrausti civilinėje apyvartoje, šaudymui tinkami.

Nors E. J. neigė žinojęs, kad įgytas ginklas yra perdirbtas ir to nepastebėjo, nežinojo ir apie 8 šovinių perdirbimą, pirmos isntancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, pagrįstai šį nuteistojo teiginį vertino kritiškai ir atmetė, kadangi pagal 1997 m. kovo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį šis asmuo buvo nuteistas pagal 1961 m BK 234 str. 1 d. ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš minėto nuosprendžio matyti, kad, ekspertizės aktu nustačius, jog E. J. turėtas šaunamasis ginklas yra namudiniu būdu padarytas šaudymui tinkamas nupjautvamzdis, kriminalinės paskirties, nuteistajam buvo inkriminuotas šaunamojo ginklo įgijimas, laikymas ir nešiojimas be atitinkamo leidimo. Minėti duomenys patvirtina, jog E. J. yra susidūręs su savadarbiais šaunamaisiais ginklais ir anksčiau, todėl tai, kad jo įgytas ginklas yra perdirbtas, suvokė.

Be to, ir pats ginklo perdirbimo būdas – pašalinta vamzdžio pertvara, pragręžtos visos aštuonios revolverio būgnelio kameros, - tai tokie akivaizdūs ginklo pakeitimai, kurie negalėjo būti nepastebėti, nežinomi nuteistajam. Iš bylos duomenų seka ir tai, kad nuteistasis ginklų parduotuvėje buvo įsigijęs 50 vnt. 6 mm „Flobert“ šovinių, skirtų šaudyti dujiniu pistoletu.

Liudytoju apklaustas tos pačios parduotuvės darbuotojas Š. J. parodė, kad tokio tipo šoviniai parduotuvėje galėjo būti parduoti, tačiau jie negalėjo būti užtaisyti parako užtaisu, nes tai neatitinka gamybos standartų.

Todėl ir ta aplinkybė, kad dalis, o būtent aštuoni vienetai šovinių, kurie buvo sudėti į revolverio būgnelį, ir tokiu būdu paruošti šaudymui, bei kurie buvo perdirbti užtaisant papildomu parako užtaisu, rodo, kad tai nuteistajam buvo žinoma.

Iš paties nuteistojo parodymų seka, kad ginklu ir šaudmenimis disponavo tik jis vienas, be to, jis negalėjo paaiškinti, kur padėjo kitus (surasti 8 ir 28 šoviniai) pirktus, iš 50-ties, šovinius – 14 šovinių.

Todėl, įvetinus visu paminėtus byloje esančius duomenis, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltumo, įvykdžius BK 253 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apelianto argumentas, kad byloje neįrodyta, kokiu būdu jis perdirbo ginklą, 8 vnt. šovinių, šiuo atveju neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui, nes jis nuteistas tik už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o ne už jų gaminimą.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, kaltinamojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto neišnykus teistumui. Teistumai rodo, kad E. J. turi polinkį daryti nusikaltimus, realiai neįvertina jam teismų suteikto pasitikėjimo bei padarytų nusikalstamų veikų sukeliamų pasekmių. Taigi, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į anksčiau padarytų nusikaltimų, dėl kurių teistumas neišnykęs, pobūdį.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo prašymas lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jis gyvena su drauge, kartu augina dukrą ir yra vienintelis šeimą išlaikantis žmogus, yra atmestinas, kadangi, kaip rodo bylos duomenys, ikiteisminio tyrimo apklausų metu nuteistasis teigė, kad gyvena vienas, apie savo sugyventinę ir vaiką nenurodė tokiems esant ar juos išlaikant, pagal anketinius duomenis – išsituokęs. Teismo nurodyti argumentai paskiriant nuosprendyje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, abejonių nekelia, todėl nuteistojo motyvai ir prašymai skirti ne laisvės atėmimo bausmę yra atmestini. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.