Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2017 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 39ANN-88861571-17 pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus 2017 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 39ANN-88861571-17 A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 416 straipsnio 6 dalį skirta 500 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis, 2017 m. kovo 4 d., apie 10.39 val., magistralinio kelio Vilnius- Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 59,00 km, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo165,1 km/h greičiu, kai leistinas greitis 110 km/h, ir viršijo leistiną greitį 53 km/h (po paklaidos), tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 131.1 punkto reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje. (b.l. 17)

Pareiškėjas A. Ž. padavė teismui skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su jam paskirta nuobauda ir pritaikyta specialiąja poveikio priemone. Pareiškėjo nuomone, protokolas surašytas ir nutarimas priimtas neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių, pažeidimo esmė nėra įrodyta, veiksmai kvalifikuoti netinkamai, jie neatitinka nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalies požymių, todėl nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. kovo 4 d. ryte važiavo su šeima magistraliniu keliu Vilnius- Kaunas- Klaipėda. Maždaug pusiaukelėje atlikdamas sunkiasvorių transporto priemonių vilkstinės lenkimo manevrą, parodė posūkį ir pagreitėdamas manevro metu, kaip tai leidžiama kelių eismo taisyklėse, pastebėjo jam iš paskos dideliu greičiu artėjantį juodos spalvos automobilį Audi A6 tamsintais stiklais. Siekdamas kuo greičiau pasitraukti iš kelio galimai ženkliai greičiau už jį važiuojančiai transporto priemonei, jis padidino greitį lenkimo manevro metu ir kai tik galėjo, saugiai grįžo į dešinę kelio juostą tarp kitų transporto priemonių, pristabdė ir nedelsiant persirikiavo į pirmą juostą. Taip pat skunde nurodė, kad maždaug tuo metu, kai buvo baigtas persirikiavimo manevras, pamatė priešais ant kalvos stovėjimo aikštelėje stovinį žymėtą policijos automobilį, kai tuo metu iš paskos važiavusi transporto priemonė Audi A6, užuot jį aplenkusi, taip pat pristabdė ir įsijungė švyturėlius, iš ko jis suprato, kad tai taip pat policijos pareigūnų transporto priemonė. Išlipęs pareigūnas prisistatė ir paaiškino apie galimą nusižengimą, bei teigė, kad jam (A. Ž.) prisipažinus kaltu bei gailintis dėl padaryto nusižengimo, jam bus skirta pusė minimalios baudos. Pareiškėjas, suprasdamas, kad ginčytis su pareigūnais mažai perspektyvu bei kainuotų brangiau, be to atsižvelgdamas į tai, kad magistraliniu keliu gan intensyviai važiavo sunkiasvoriai automobiliai vos metro atstumu nuo jo šalikėlėje stovinčio automobilio, kuriame sėdėjo jo sutuoktinė su dviem vaikais, nerimaudamas dėl savo šeimos saugumo, sutiko su pareigūnų pasiūlymu ir paskubėjo pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą. Skunde taip pat nurodo, kad nėra susipažinęs su nuobaudomis už KET pažeidimus, nes per 1/8 vairavimo metų yra baustas tik kelis kartus už smulkius ir nepavojingus pažeidimus, todėl pasirašydamas protokolą nesuprato realiai jam skirtos nuobaudos, nes tik po protokolo surašymo pareigūnai jam paaiškino, kad jo atžvilgiu pritaikyta ir specialioji poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, ir kad jis turi pristatyti vairuotojo pažymėjimą į policijos nuovadą. Nurodo, kad žinodamas įvykio aplinkybes bei būsimos nuobaudos ir specialios poveikio priemonės esmę, jokiu būdu su ja nebūtų sutikęs. Pareikėjo nuomone specialios teisės atėmimas 3 mėnesiams nėra minimali už tokį pažeidimą numatyta bausmė prisipažinimo atveju, kaip teigė pareigūnai, be to neadekvati galimo nusižengimo esmei, atsižvelgiant į tai, kad greitis buvo viršytas transporto priemonių vilkstinės lenkimo metu, ko nedraudžia KET, jeigu tai yra reikalinga saugiai aplenkti, be to šiuo manevru jis niekam nesukėlė pavojaus, o priešingai, siekė pasitraukti iš kelio greičiau važiuojančiam automobiliui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iš pareigūnų pateikto vaizdo įrašo, matyt, kad pareigūnai važiavo jam iš paskos labai dideliu greičiu daugiau nei 1,7 km, todėl darytina išvada, kad pareigūnai nesiekė nedelsiant užkardyti pažeidimo ir užtikrinti eismo saugumo, o patys sistemingai pažeidinėjo KET nežymėti automobiliu ir neįsijungę švyturėlių viršydami greitį nesant akivaizdžios būtinybės. Pareiškėjo nuomone, pareigūnai, važiuodami jam iš paskos dideliu greičiu sąmoningai provokavo pareiškėją važiuoti didesniu greičiu, ir stabdydami pareiškėją nesaugioje magistralinio kelio šalikelėje elgėsi rizikingai jo šeimos atžvilgiu, todėl tokie pareigūnų veiksmai traktuotini ne kaip drausminamąjį poveikį užsimiršusiems kelių eismo dalyviams, o priešingai. Taip pat skunde nurodo, kad jis dirba transporto bendrovėje, ir teisės vairuoti atėmimas faktiškai reiškia darbo praradimą, kai tuo tarpu jis yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis, nes sutuoktinė prižiūri neįgalų sūnų, todėl pareiškėjui skirta nuobauda nėra adekvati galimam pažeidimui. Skundu prašoma panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39ANN-88861571-17 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. (b.l. 2-3) .

Lietuvos kelių policijos tarnyba nesutikdama su pareiškėjo skundu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad A. Ž. policijos pareigūno sprendimu buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių KET pažeidimą - nustatyto greičio viršijimą net 53 km/h. Už šį KET pažeidimą A. Ž. paskirta 500 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, ir Institucijos nuomone, A. Ž. nuobauda skirta laikantis ANK 32 straipsnyje numatytų reikalavimų, bei nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirta vadovaujantis viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsiliepime nurodyta, kad A. Ž. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, ir privalo suvokti, kad toks elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams bei suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes. Paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (apie kuriuos asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant konkrečias sankcijas) yra adekvatūs A. Ž. neteisėtos veikos rezultatai, už kuriuos jis pats atsakingas. Institucijos nuomone, A. Ž. skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė versija, kuri nepagrįsta kitų objektyvių įrodymų visuma, todėl siūlo nutarimą palikti nepakeistą ir A. Ž. skundo netenkinti (b.l. 11).

Teismo posėdyje A. Ž. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad šiuo metu teisės iš jo jau paimtos, baudą išskaičiavo antstolis nuo sąskaitos, nes policijos teigimu, nutarimas įsiteisėjęs. Nurodė, kad padaryti nusižengimą jį išprovokavo policijos pareigūnai važiuodami dideliu greičiu jam iš paskos nežymėtu automobiliu tamsintais stiklais, kai jis lenkė krovininių ir lengvųjų automobilių koloną, ir norėdamas praleisti gale važiuojantį automobilį. Minėtas automobilis jį sekė maždaug 2 km atstumu, todėl jis padidino greitį, kol nepamatė įjungtus švyturėlius. Kai pareigūnai jį sustabdė, jis su jais nesiginčijo, nes suprato, kad tai beprasmiška, be to pareigūnai sakė, kad skirs tik pusę baudos, tačiau nutarimu jam skirta ženklai didesnė bauda bei atimta teis vairuoti 3 mėnesiams. Neturėdamas teisių negali dirbti, nes dirba transporto bendrovėje. Dėl padaryto nusižengimo nesijaučia kaltas, nes nebuvo jo tyčios, o buvo pareigūnų provokacija, nes jis važiavo greitkeliu, lenkė automobilius, o policijos pareigūnai važiavo jam iš paskos dideliu greičiu, kad jis dar labiau viršytų greitį. Pareiškėjo nuomone, pareigūnai, pamatę, kad jis važiuoja dideliu greičiu, iškart turėjo jį sustabdyti, užkardyti neteisėtą veiką, o ne važiuoti iš paskos, o jie pradėjo jį stabdyti, tik kai pamatė priekyje stovintį žymėtą policijos automobilį. Taip pat nurodė, kad skundą dėl nutarimo pateikė per e-policija puslapį, tačiau skundas išnagrinėtas nebuvo, todėl buvo pažeistos jo teisės, nes jis sužinojo, kad neturi teisės vairuoti. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė greitkelio šalikelėje, kur draudžiama stoti nesant būtinybės, nes tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Jei pareigūnai būtų iškart jį stabdę, užkardę, jo automobilio greitis būtų buvęs daug mažesnis. Kai jis pradėjo lenkimo manevrą ir žmona pamatė paskui juos važiuojantį Audi automobilį, jo automobilio greitis buvo šiek tiek virš 100 km/h, tačiau pamatęs minėtą automobilį, kad pasitraukti iš kelio, padidino greitį. Pripažįsta, kad buvo užfiksuotas jo automobilio greitis apie 150 km/h, nes pareigūnai jam parodė įrašą, kur matėsi kokiu greičiu jis važiavo. Policijos pareigūnai jį pradėjo stabdyti jam esant dar 2-oje eismo juostoje, kai jis apvažinėjo krovininių automobilių koloną ir ruošėsi grįžti į pirmą juostą. Surašant AN protokolą jis sutiko su pažeidimu, nes pareigūnai pasakė, kad bus minimali 100 eurų bauda, kai pareigūnas nuėjo į savo automobilį, atnešė nutarimą, tik tada pastebėjo, kad paskirta ženkliai didesnė nuobauda. Pareigūnai paaiškino, kad negali skirti mažesnės baudos, kad jis gali nutarimą skųsti. Pareiškėjo nuomone, šio pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų, o ir jo padaryti KET pažeidimai nėra piktybiniai, šiurkštūs. Taip pat nurodė, kad gavęs nutarimą jis iš kart nepastebėjo, kad jam skirta 500 eurų bauda, priėjęs antras pareigūnas paprašė pasirašyti, pasakė, kad negali skirti minimalios baudos ir nieko pakeisti. Pareigūnas L. D. (salėje priešais jį sėdintis pareigūnas) nebuvo priėjęs prie jų automobilio, pusę baudos siūlė skirti pareigūnas B. M.. Pareiškėjas ėjo prie pareigūnų automobilio pažiūrėti greičio matuoklio parodymų. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, be to mano, kad skundą turėjo išnagrinėti policijos pareigūnai. Skundą padavė per e-policija, tačiau vėliau sužinojo, kad nutarimas įsiteisėjęs. Pareiškėjas patikslino, jog neskundžia priimto nutarimo dėl to, kad jis buvo priimtas pažeidimo vietoje.

Institucijos atstovas L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad tame kelyje lenkimas neįmanomas, nes „lenkimas yra įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą“, o šiuo atveju, kelyje yra po dvi eismo juostas viena kryptimi, priešpriešines eismo juostas skiria žalioji juosta. Nurodė, kad A. Ž. vairuojamo automobilio greitis buvo matuojamas apie 2 km ir nustatytas vidutinis greitis, kokiu jis važiavo šį atstumą. Tai nebuvo jokia provokacija, nes pirmas A. Ž. vairuojamo automobilio greičio matavimo taškas buvo toje vietoje, kur jo vairuojamas automobilis pravažiavo pro pareigūnų nežymėtą automobilį. Antras matavimo taškas buvo, kad pareigūnai priartėjo prie jo automobilio 50-80 metrų atstumu ir pradėjus A. Ž. stabdyti. Taip pat nurodė, kad matuojant greitį važiavo saugiu atstumu. Paaiškino, kad fiksuojant tokius pažeidimus, kai kita juosta važiuojantis automobilis pralenkia pareigūnų automobilį, jie pradeda fiksuoti jo greitį ir nustato per kokį laiką jis nuvažiuoja atstumą, tada pareigūnai priartėja prie automobilio, pradeda jį stabdyti švyturėliais, tada fiksuojamas antras greičio matavimo taškas. Atsakydamas į pareiškėjo klausimus, nurodė, kad policijos pareiga užkardyti pažeidimą, kai jis užfiksuojamas, tačiau tam, kad nustatyti greitį, automobilis turi nuvažiuoti tam tikrą atstumą. Kai pareigūnai pradeda matuoti greitį, gali įsiterpti tarp kitų automobilių, tačiau greitis pro šalį važiuojančio automobilio vis tiek bus pamatuotas. Taip pat nurodė, kad jų tarnybinio automobilio Audi buvo tamsinti tik galiniai stiklai ir tiek, kiek tai leidžiama bet kurio Lietuvoje važinėjančio automobilio. Nurodė, kad jis vairavo minėtą tarnybinį automobilį, puikiai pamena šią situaciją. Tu metu kelias buvo apytuštis, jie važiavo dirbti į kitą apskritį, tačiau pakeliui fiksavo grubius pažeidimus. Važiuojant greitkeliu pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kurį vairavo A. Ž., kurio greitis buvo išmatuotas. Sustabdžius vairuotojas neneigė padaryto pažeidimo. Kol jo kolega B. M. rašė AN protokolą A. Ž., jis pasiteiravo vairuotojo, ar šis sutiks, kad nuobauda būtų skirta vietoje, t.y. nutarimas surašytas vietoje, nes vairuotojas buvo baustas metų bėgyje. Vairuotojas tik klausė ar skirsis baudos dydis, ir jam buvo atsakyta, kad nuobaudos dydis nesiskirs nuo to ar ji bus paskirta vietoje, ar reikės atvykti į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į A. Ž. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jam buvo skirtas baudos vidurkis. Pažeidėjas buvo stabdytas prieš Žiežmarius, greitkelio 59-60 km, tuo metu abu automobiliai (tiek pažeidėjo, tiek pareigūnų) važiavo antra eismo juosta. Kai pažeidėjas buvo sustabdytas, abu automobiliai sustojo techninėje juostoje. Kad pareiškėjas turi galiojančiu nuobaudų buvo nustatyta kolegai surašant AN protokolą. Pradžioje su pažeidėju bendravo jo kolega, vėliau jis, klausė ar vairuotojas sutinka su nustatytu pažeidimu. Galėjo taip pat būti, kad jis galėjo vairuotojui pasakyti, kad jei jis nebaustas vienerių metų laikotarpyje, jam gali būti surašytas AN protokolas su administraciniu nurodymu, tačiau suvedus pažeidėjo duomenis, buvo nustatyta, kad jis baustas vienerių metų laikotarpyje ir kad jo atžvilgiu negalima skirti administracinio nurodymo. Prašė skundo netenkinti, nes jis nepagrįstas, o dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo provokuojamas padaryti pažeidimą, tai reikštų, kad kiekvienas iš galo važiuojantis automobilis provokuoja.

Liudytoja D. Ž. parodė, jog yra pareiškėjo A. Ž. sutuoktinė, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad važiuodami su šeima iš Vilniaus į Kauną, lenkė vilkikų koloną. Vyras persirikiavo į antrą juostą ir važiavo, tačiau koks buvo greitis nežino. Po to pastebėjo iš paskos greitai artėjantį juodos spalvos automobilį, todėl persirikiavo į dešinę eismo juostą. Iš paskos važiavęs automobilis taip pat už jų persirikiavo, įjungė švyturėlius, pradėjo stabdyti. Vyras automobilį sustabdė, priėję pareigūnai paprašė dokumentų, vyras nuėjo į jų automobilį. Forminant dokumentus vietoje vyras sutiko su padarytu pažeidimu, nes jam buvo pasakyta, kad skirs minimalią baudą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad skirta gerokai didesnė bauda bei atimta teisė vairuoti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad kai vyras lenkė vilkikus, ir pastebėjo gale važiuojantį automobilį, vilkikų greitis buvo apie 90 km/h, o vyro vairuojamo automobilio apie 110 km/h. Pirmoje eismo juostoje buvo daug automobilių, iš paskos važiavusi Audi važiavo dideliu greičiu, todėl reikėjo trauktis iš kelio.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas B. M. nurodė, kad skundą padavusio asmens ir pačios situacijos dėl laiko tarpo. Liudytojui pagarsinus AN protokolą (b.l. 6), nurodė, kad pamena, kad kelyje Vilnius – Kaunas vairuotojas viršijo greitį, sutiko su pažeidimu, teisinosi, kad „užsižioplino“. Fiksuojant minėtą pažeidimą, buvo išmatuotas greitis, nustatytas atkarpos greičio vidurkis pagal instrukciją. Pažymėjo, kad pareigūnai neprovokuoja vairuotojų, kad šie darytų pažeidimus. Nurodė, kad jei kolega L. D. vairavo automobilį, tai šiuo atveju jis pildė AN protokolą, bendravo su pažeidėju. Kadangi vairuotojas su pažeidimu sutiko, vietoje buvo priimtas nutarimas. Nurodė, kad pažeidėjams siūloma surašyti AN su administraciniu nurodymu, kai vairuotojas nėra baustas, šiuo atveju vairuotojas turėjo galiojančią nuobaudą. Nurodė, kad jei daromas pažeidimas, jis užkardomas iš karto, tačiau šiuo atveju užkardyti pažeidimo iš karto nebuvo prasmės, negrėsė pavojus gyvybei ar sveikatai. Kai A. Ž. savo automobiliu pravažiavo pro pareigūnų tarnybinį automobilį, pareigūnai važiavo 100-110 km/h greičiu, tarnybiniame automobilyje jis sėdėjo keleivio vietoje. Nurodė, kad tarnybinio automobilio, kuriuo užfiksuotas A. Ž. vairuojamo automobilio greitis, greičio matavimo įrenginys nefiksuoja momentinio greičio, jis fiksuoja.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr.patrulis B. M. 2017 m. kovo 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39ANP-88861189-17 A. Ž. už tai, kad jis, 2017 m. kovo 4 d., apie 10.39 val., Kaišiadorių raj. sav., kelio Vilnius- Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 59,00 km, vairuodamas automobilį BMW, val. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 165,1 km/h greičiu, kai leistinas greitis 110 km/h, t.y. viršijo leistiną greitį 53 km/h ir tuo pažeidė KET 131.1 punkto reikalavimus. Protokole nurodyta, kad greitis matuotas automobiliniu greičio matuokliu Trip-track Nr. 13346. Atsakomybėn traukiamas asmuo surašant AN protokolą rašytiniame paaiškinime nurodė, kad užsižiopsojo, dėl pažeidimo gailisi. IŠ administracinio nusižengimo protokolo seka, kad A. Ž. susipažino su protokolu, protokolą gavo, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jam išaiškintos (b.l. 16). Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino, nusižengimo vietoje priimtas ir nutarimas, kurio A. Ž. už AN 416 straipsnio 6 dalyje padarytą nusižengimą skirta 500 eurų bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Priimant nutarimą atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nutarimas A. Ž. įteiktas, nutarime išaiškinta apskundimo tvarka ir terminai (b.l. 17).

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog nors pareiškėjas A. Ž. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti, tačiau tiek iš jo skundo, tiek iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų seka, kad jis neneigia faktinių aplinkybių, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis, važiuodamas automobiliu viršijo leistiną 110 km/h greitį. Pripažįsta, kad pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančio greičio matuoklio parodymais važiavo 150 km/h greičiu. Tačiau nesutinka su pažeidimu iš esmės, nurodydamas, kad buvo pareigūnų išprovokuotas daryti minėtą nusižengimą, nes jam važiuojant antra eismo juosta ir lenkiant pirma eismo juosta važiuojančių krovininių automobilių koloną, jam iš galo dideliu greičiu važiavo pareigūnų nežymėtas automobilis, todėl siekdamas jį praleisti, buvo pats priverstas didinti greitį. Analogiškas aplinkybes nurodė ir pareiškėjo sutuoktinė. Tačiau teismas tokius pareiškėjo ir jo sutuoktinės parodymus vertina, kaip siekį išvengti atsakomybės, juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymais. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis šiuo atveju atliko automobilių vilkstinės lenkimo manevrą, kad rodė posūkį ir greitėjo manevro metu, kas pasak pareiškėjo leidžiama kelių eismo taisyklėse, šiuo atveju nebuvo jokio lenkimo manevro, pareiškėjas tiesiog važiavo antra juosta ir privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, kaip tai numatyta KET 127 punkte. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad pareiškėjo automobilis, važiuojantis dideliu greičiu pro pareigūnų tarnybinį automobilį pravažiavo jiems bevažiuojant pirma eismo juosta, dėl to pareigūnai fiksavo pareiškėjo automobilio greitį toje vietoje. Po ko pareiškėjo vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas ir pareigūnams važiuojant jau antra juosta paskui pareiškėjo automobilį, ir buvo nustatytas vidutinis atkarpos greitis, kuris ženkliai viršijo leistiną minėtame kelyje 110 km/h greitį. Automobilio greičio matuoklio duomenimis, A. Ž. važiavo 165,1 km/h greičiu (be paklaidos), pritaikius paklaidą greitį viršijo 53 km/h. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai asmeniškai A. Ž. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, policijos pareigūnai nusižengimo metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti šių asmenų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus nepatikimais. Teismas laiko nepagrįstais ir pareiškėjo teiginius, kad jis šiuo atveju buvo provokuojamas viršyti greitį, nes pareigūnų nežymėtas automobilis staiga, greitai atvažiavo pareiškėjui iš paskos ir jis nenorėdamas šiam automobiliui trukdyti, padidino greitį, aplenkė koloną vilkikų, važiavusių pirma eismo juosta, ir persirikiavo į pirmą eismo juostą, norėdamas praleisti minėtą automobilį bei jam netrukdyti. Iš L. D. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl situacijos, kurioje jis mano, jog buvo išprovokuotas viršyti greitį, nėra visiškai tikslios. Iš pareigūno paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas pareigūnų automobilį pravažiavo pareigūnams nežymėtu automobiliu važiuojant pirma eismo juosta. Tada pareigūnai užfiksavo viršytą greitį ir pradėjo važiuoti paskui pareiškėjo automobilį, kad išmatuotų kitą greičio tašką ir nustatytų vidutinį atkarpos greitį, priartėjus prie pareiškėjo automobilio 50-80 m atstumu buvo užfiksuotas antrasis greičio tarškas, apskaičiuotas vidutinis atkarpos greitis ir pareiškėjo automobilis pradėtas stabdyti. Taigi, vien tik pats policijos pareigūnų važiavimo nežymėtu automobiliu paskui A. Ž. automobilį faktas niekaip negali būti pripažintas provokavimu padaryti pažeidimą, t. y. viršyti važiavimo greitį. Kitų faktinių aplinkybių, kad policijos pareigūnai kaip nors netinkamai važiavo paskui pareiškėją ir taip provokavo jį didinti greitį (pvz. staiga priartėjo ir važiavo pavojingai arti, mirksėjo šviesomis, naudojo garsinį signalą ir pan.) byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, už tai, kad jis pažeidė KET 131.1 punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 131 punkto 1 dalyje numatyta, kad Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Nagrinėjamu atveju, nusižengimas padarytas greitkelyje, kur nusižengimo padarymo metu didžiausias leistinas greitis buvo 110 km/h.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. Ž. veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda skirta pagal įstatymus. Atsižvelgiant į A. Ž. atsakomybę lengvinančią (kad surašant AN protokolą asmuo pripažino padaręs nusižengimą) bei sunkinančią aplinkybes (kad asmuo metų bėgyje baustas už KET pažeidimus) už administracinį nusižengimą jam paskirta kiek didesnė nei minimali administracinė nuobauda, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir administracinio poveikio priemonė - teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, t.y. vidurkis. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad asmuo baustas administracine bauda už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 7-8). Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 39ANN-88861571-17 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. skundo netenkinti.

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2017 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 39ANN-88861571-17 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.