Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-07-03 · Byla Nr. PK-2188-536/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
PK-2188-536/2015
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00147-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-2188-536/2015Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00147-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.9.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, susipažinęs su V.S. (duomenys neskelbtini) pateiktu skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. S. prašo pradėti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. yra numatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta (be kitų elementų): nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Teismui pateiktame skunde V. S. nenurodo kas jam sudavė smūgius, bylos medžiagoje, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-05-06 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra įvardinti du asmenys, tarp kurių ir pareiškėjo kilo konfliktas.

Privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas laikantis įstatymo reikalavimų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas.

Šalies argumentai

V. S. skundo tekste beasmeniai nurodo, kad jam buvo suduoti smūgiai. Kas jam sudavė smūgius, tekste nežymi, neformuluodamas kaltinimo konkrečiam asmeniui. Teismo vertinimu S. A. pavardės įžanginėje skundo dalyje nurodymas šio kaltinimo trūkumo nepašalina. Taigi skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 d. numatytų reikalavimų, todėl jis Lietuvos Respublikos 212 str. 3 d. pagrindu nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 3 d., 440 str., teismas

nutarė

atsisakyti priimti V. S. skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per 7 d. nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ