Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant dalyvaujančios procese išvadai duoti institucijos, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei A. M.,

nedalyvaujant atsakovo atstovui advokatui D. G..

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-126-831/2020 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo, materialinio išlaikymo ieškovei priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei kitų reikalavimų ir pagal atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei A. D. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Santuoką, sudarytą tarp A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

3. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinio ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

6. Nustatyti tėvo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

6.1. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį 18 val. iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį 15 val. į A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą;

6.2. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, paimdamas nepilnametį vaiką 17 val. iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tos pačios dienos 20 val. į A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą;

6.3. tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

6.4. tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis, kad naudosis nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.

6.5. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi pusę kiekvienų jo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, apie tai informavus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš anksto SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas.

7. Nepriteisti šalims išlaikymo vienam iš kito.

8. Priteisti iš D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) visas bylinėjimosi išlaidas.

1. D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio raj. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;

2. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 180 Eur sūnaus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, - indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą. Išlaikymo lėšomis D. D. disponuoja uzufrukto teise.

4. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes, atitinkamai ieškovei A. D. jos turėtą ikisantuokinę pavardę - (duomenys neskelbtini), atsakovui D. D. jo prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad A. D. (ikisantuokinė pavardė - (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ieškovė) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau - Atsakovas) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir Atsakovo sudaryta santuoka Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir Atsakovas kartu gyveno penkis metus iki santuokos sudarymo. Vienintelis Ieškovės ir Atsakovo bendras vaikas - sūnus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė dar iki Ieškovės ir Atsakovo santuokos sudarymo.

Ieškovė sudarydama santuoką su Atsakovu tikėjosi sukurti darnią šeimą, tikėjo bendra ateitimi, turėjo bendrų planų ir tikslų. Tačiau Atsakovas nuo pat santuokos sudarymo momento, nenorėjo kurti darnios šeimos, nebuvo bendrų interesų ir pomėgių. Per santuokinio gyvenimo metus išryškėjo skirtingi tarpusavyje nesuderinami charakteriai bei požiūris į bendrą santuokinį gyvenimą.

Atsakovas santuokos metu piktnaudžiaudavo alkoholiu, dažnai Atsakovės atžvilgiu naudodavo psichologinį smurtą, o kartais Ieškovės atžvilgiu naudodavo ir fizinį smurtą.

2019 m. kovo 18 d. Atsakovas namuose, nepilnamečio vaiko A. D. akivaizdoje, sumušė Ieškovę. Dėl smurto artimoje aplinkoje Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11237-19, kuris iki šiol nėra baigtas. Atsakovui ikiteisminiame tyrime įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Ieškovė po šio įvykio su Atsakovu kartu negyvena. Iki tol Ieškovė su Atsakovu ir nepilnamečiu vaiku gyveno (duomenys neskelbtini). Po patirto smurto Ieškovė laikinai apsigyveno pas brolį A. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), K. N.,, o Atsakovas - pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą - jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 254/2010).

Įstatymo leidėjas LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai tai - sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

Kadangi santuokos metu Atsakovas Ieškovės atžvilgiu smurtavo, todėl taikytina prezumpcija ir santuoka nutrauktina dėl Atsakovo kaltės.

Atsižvelgiant į tai, santuoka, (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl Atsakovo kaltės.

Ieškovė prašo bylą nagrinėti iš esmės ir netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 376 straipsnio 2 dalies nuostatų bei nesiimti priemonių šalims sutaikyti (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju galimybės susitaikyti Ieškovei su Atsakovu nebėra ir santuokinių ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas.

Ieškovė ir Atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto neįgijo.

Ieškovė ir Atsakovas visus namų apyvokos ir buities daiktus yra pasidalinę iki santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo Ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o Atsakovui palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė nei asmeninių, nei bendrų su Atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškovei nėra žinoma apie asmeninius Atsakovo kreditorinius įsipareigojimus.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kilęs ginčas dėl vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų, tėvo motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt.

Atsižvelgiant į tai, Ieškovės ir Atsakovo nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su Ieškove, nes tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu.

Priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Ieškovė nedirba. Ieškovės mėnesio gaunamas pajamas sudaro tik 122 Eur socialinė pašalpa. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto.

Ieškovei šiuo metu nėra žinoma, ar Atsakovas dirba, kokios jo mėnesio pajamos. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas yra darbingas, neturintis sveikatos problemų žmogus, todėl gali teikti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą.

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš Atsakovo nepilnamečio vaiko A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui turi būti priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip.

Siekiant, kad nekiltų ginčų po santuokos nutraukimo dėl Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, būtina nustatyti bendravimo tvarką.

Materialinis išlaikymas nei iš Ieškovės, nei iš Atsakovo nepriteistinas.

Ieškovė neturtinės žalos iš Atsakovo nereikalauja. (e.c.b.t. 1, l. 1-8, garso įrašas nuo 2020-05-26 10:13:05 iki 2020-05-26 10:25:49, nuo 2020-05-26 10:27:45 iki 2020-05-26 10:27:53, nuo 2020-05-26 10:28:44 iki 2020-05-26 10:29:00)

Atsakovas D. D. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie paskirtą teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kaip teisingai nurodo ieškovė, 2009-06-19 Vilkaviškio raj. CMS sudarė bei įregistravo santuoką, įrašo Nr. 92. Santuokos metu susilaukė sūnaus Almanto. Kaip ir visose šeimose, taip ir jų kartais pasitaikydavo smulkių ginčų, bet visuomet pavyko rasti kompromisą. Atrodė, kad abu šeimyniniu gyvenimu yra patenkinti. Jis labai mylėjo savo žmoną, todėl sąžiningai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas. Jie kūrė bendrus ateities planus ir jis galvojo, kad gražiai gyvens visada. Santykiai tarp jų buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados. Tačiau vėliau viskas pradėjo keistis ir pradėjome vienas su kitu nesutarti.

Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30. 3.35-3.36, 3.85. 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai - tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Ieškovės nurodytas atsakovo kaltės motyvas- atsakovo smurtavimas ieškovės atžvilgiu, niekaip neįrodytas. Atsakovo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis ar pan. Mano, kad esama padėtis neleidžia vertinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės.

Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, matomai abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, pakankamai nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo pakankamai tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Pažymėtina, kad ieškovė nuolat vartojo ir vartoja alkoholį, gydėsi dėl to priklausomybių centre, tačiau tai jai nepadėjo, ji ir toliau linkusi vartoti alkoholį, kas tikrai nepadeda išsaugoti šeimos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuo 2019 m. kovo mėn. šeimai neskiria nei cento, tačiau alkoholiui pinigų suranda.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų, tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Ieškovė nuolat vartoja alkoholį, jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas savo giminaitį, kur nėra normalių sanitarinių sąlygų, taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovo sūnui jau 12 metų. Sūnus nori gyventi su atsakovu, o ne su ieškove, tam yra visos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su ieškovės pageidavimu, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Šioje dalyje prašo ieškinio netenkinti ir nustatyti, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu D. D..

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo.

Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus nustatyta CK 3.165 str. CK 3.156 str. taip pat užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad ir vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisė nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, yra įtvirtinta CK 3.170 str. 2 d. Tokia teisė įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str.: vaikas turi teisę gauti informaciją apie motiną arba tėvą, kuris negyvena kartu su juo, vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu.

Pareiškia teismui, kad nustačius sūnaus A. D. gyvenamąją vietą su atsakovu, ieškovei jokių kliūčių bendrauti su sūnumi nedarys. CK 3.165 str. numato, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis savo vaikų auklėjimu, rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti visas sąlygas vaikams mokytis. Tėvo ar molinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Tai reiškia, kad nei vaiko tėvas, nei vaiko motina, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų vaikams.

Negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jis nepakankamai maitinamas. Taip pat yra gana svarbūs vaiko poreikiai aprangai. Vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Būtina, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį.

Kalbant apie vaikų materialinius poreikius, taip pat yra būtina užtikrinti jų teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikio taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant j jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas. įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Todėl teismui nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės turi būti priteistas materialinis išlaikymas vaikams. Pageidauja, kad iš ieškovės būtų priteistas 150 EUR sūnaus išlaikymas. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškove ieškinyje iš viso nenurodė dėl kokių priežasčių reikalauja iš atsakovo priteisti 150 EUR dydžio išlaikymą mažamečiui sūnui (e.c.b. t. 1, l. 33-37).

Atsakovas D. D. teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, kad Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Su tuo kategoriškai nesutinkame ir šiuo priešieškiniu prašome santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Ieškovės elgesys nesiderina su bendraisiais šeimos ir santuokos principais. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 - 3.30 str., 3.35 - 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str. 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Ieškovė nerodė man jokios pagarbos, su manimi elgėsi nepagarbiai, elgėsi kaip jai norėjosi, nežiūrėjo bendrų šeimos poreikių ir interesų, nebandė ieškoti jokių kompromisų, nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti, priešingai, išsikraustė gyventi atskirai, palaiko intymius santykius su kitais vyrais, todėl dėl visų išvardintų aplinkybių yra pripažintina kalta dėl santuokos iširimo.

Jeigu ieškovė su tuo nesutiks, tai atsakovas yra pasiruošęs teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės netinkamą elgesį jo atžvilgiu, bei atsakovės kaltei dėl santuokos iširimo įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai į kuriuose reikia atsižvelgti nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; 2) kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t.y. prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, seserų, brolių, senelių, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, auginimą ir tobulinimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; 3) vaiko norus ir pažiūras. Visos trys aplinkybės besąlygiškai pagrindžia vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su motina.

Tiek teismų praktikoje, tiek įstatyme yra įtvirtinta, jog teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo atveju nepilnamečio vaiko noras yra išreikštas per Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, kurie bendravo su nepilnamečiu vaiku. Akivaizdu, kad vaikas nori gyventi su atsakovu, apie tai pasisakė vaiko teisių specialistams. Taigi, dvylikos metų sulaukęs šalių sūnus savo norą byloje išreiškė ir nėra pagrindo su juo nesutikti.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 išaiškino, kad „ <..remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Vaikui taip pat labai svarbi saugi ir pastovi aplinka“...>. Lietuvos Aukščiausias Teismo ir EZTT praktikoje yra pabrėžiama pastovumo principo svarba, tai, kad šis principas remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam - socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Teismų praktikoje taip pat nurodyti kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, t.y.: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų.

Nuo pat sūnaus gimimo atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gyvena kartu. Sūnus lanko mokyklą.

Per visą laiką, vaikas šioje aplinkoje yra visiškai adaptavęsis, šalia namų gyvena jo draugai, jis ten jaučiasi saugus ir laimingas.

Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų vaiko

gyvenimo jo poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas, o tokios aplinkos pakeitimas turi būti motyvuotai pateisinamas. Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, - kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių1. Šiuo atveju vaiko gyvenamoji aplinka visiškai atitinka jo interesus. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises i saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan.

Viena iš esminių aplinkybių, kurias būtina nustatyti sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko ir tėvų ryšys. Šiuo atveju tik atsakovas turi gerą ir kokybišką ryšį su vaiku. Atsakovas neprieštarauja maksimaliam nepilnamečio sūnaus ir motinos bendravimui, tačiau kai kalba eina apie ryšį, kuris svarbus nustatant vaiko gyvenamąją vietą. t.y. apie kasdienių vaiko fizinių ir emocinių poreikių tenkinimą, apie vaiko saugumo jausmą ir pan., žymiai stipresnis ryšys sieja vaiką ir jo tėvą. Nepilnamečiu vaiku nuo pat jo gimimo daugiausia rūpinosi tėvas, su kuriuo jis gyvena nuolat. Vaikas ir atsakovas yra labai artimi, jų ryšys stiprus ir kokybiškas.

Atsakovas prašo teismo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, sūnui priteistinas išlaikymas iš skyrium gyvenančios motinos.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje pripažįstama, jog vaiku išlaikomo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir forma. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Pažymėtina ir tai, jog tėvų skyrybos neturėtų lemti vaiko poreikių patenkinimo esminio pablogėjimo. Jei gyvenant šeimai drauge, šie poreikiai buvo tenkinami, vaikui turėtų būti sudarytos maksimalios galimybės ir tėvams gyvenant skyrium turėti tokias pačias jų gyvenimo ir vystymosi sąlygas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, o pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis. Ieškovė yra sveikas darbingo amžiaus žmogus, todėl turi pasirūpinti tokio dydžio pajamų gavimu, kurios užtikrintų jos vaikui vystytis tinkamas sąlygas. Pažymėtina, jog būtent atsakovui tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų, todėl jo piniginis indėlis į sūnaus išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog jis prie sūnaus išlaikymo prisideda kitokia forma.

Sūnui jau yra 12 metų, jis yra mokyklinio amžiaus, jo poreikiai yra dideli ir suformuoti pačių šalių jiems gyvenant kartu. Jis neturi jokių naujų poreikių, kurie nebuvo tenkinami šalims gyvenant santuokoje, todėl ją nutraukus, vaiko padėtis negali pablogėti. Viso vaiko poreikiams per mėnesį skiriama 377 eurai. Vadovaujantis išdėstytu, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 180 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, - indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant j infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į atsakovo nurodytą sąskaitą.

Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, motinos ir sūnaus maksimalaus bendravimo principą, atsakovas prašo teismo konkrečios bendravimo tvarkos nenustatyti.

Šalys yra darbingos, todėl išlaikymas nėra priteisiamas nė vienai iš jų.

Po santuokos nutraukimo atsakovas prašo jam palikti prigimtinę pavardę - (duomenys neskelbtini), atsakovei A. D. - jos ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini) (e.c.b. t. 1, l. 75-82).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e.c.b. t. 1, l. 12). Iki santuokos šalims gimė sūnus A. D. (e.c.b. t. 1, l. 13). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys transporto priemonių nėra įgijusios (e.c.b. t. 1, l. 14), kito dalintino santuokinio turto taip pat nėra (e.c.b. t. 1, l. 15). Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teigia, kad atsakovas vartojo prieš ją smurtą, dėl ko 2019 m. Marijampolės AVPK Vilkaviškio policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol dar nėra užbaigtas.

Atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė nerodė atsakovui jokios pagarbos, elgėsi kaip jai norėjosi, nežiūrėjo bendrų šeimos poreikių ir interesų, nebandė ieškoti jokių kompromisų, nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti, priešingai, išsikraustė gyventi atskirai, palaiko intymius santykius su kitais vyrais, tačiau teismui jokie tai patvirtinantys duomenys pateikti nebuvo.

Vertindamas šalių išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, jog įrodymų, paneigiančių šalių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, todėl laikytina, jog abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, jų santuoka iširusi galutinai, išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo gražinti jai ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas teimui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja. Kaip jau minėta, CK 3.69 str. 1 d. numato, kad Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę ir tik tuo atveju, kai santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.96 str. 2 d.), todėl po santuokos nutraukimo atsakovei gražintina jos turėta ikisantuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Šalys bylos duomenimis kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobūdžio jiems prievolių, dėl kurių tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo reikėtų nuspręsti teismui, neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko

Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą, nutraukus santuoką nustatyti su ja – ieškove A. D..

Atsakovas priešieškiniu prašo nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą, nutraukus santuoką nustatyti su juo – atsakovu D. D..

Bylos duomenimis nuo pat sūnaus gimimo atsakovas su nepilnamečiu sūnumi A. D. gyvena kartu. A. D. mokosi Vilkaviškio S. N. pagrindinėje mokykloje, mokykloje lanko kvadrato būrelį, Vilkaviškio rajono sporto mokykloje lanko futbolo būrelį. Per visą laiką, vaikas šioje aplinkoje yra visiškai adaptavęsis, šalia namų gyvena jo draugai. Tiek teismų praktikoje, tiek įstatyme yra įtvirtinta, jog teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Šiuo atveju nepilnamečio vaiko noras yra išreikštas per Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, kurie bendravo su nepilnamečiu vaiku (e.c.b. t. 1, l. 95).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas teismo posėdžio metu palaikė 2019-12-17 išvadą dėl pareikšto priešieškinio civilinėje byloje (e.c.b. t. 1, l. 121-123) ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės A. D. namuose nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi, taip pat į nepilnamečio A. D. išreikštą nuomonę, VTAS specialistų nuomone, prieš ieškinyje nurodyti atsakovo D. D. reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo atitinka nepilnamečio A. D. poreikius, teises ir teisėtus interesus (garso įrašas nuo 2020-05-26 10:26:03 iki 2020-05-26 10:30:29).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą nepilnamečio A. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu atsakovu D. D., kadangi būtent su juo vaikas augo nuo gimimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, o ne tėvu, šios bylos konkrečiomis aplinkybėmis prieštarautų vaikų interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu visiškai pritaria ir gyvenimo sąlygas vietoje tikrinusi savivaldybės institucija – VTAS, teismas su institucijos išvadomis sutinka bei iš esmės pritaria jų argumentams, pastarųjų neatkartodamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Kadangi ieškovė gera valia pakankamo bent minimaliems poreikiams patenkinti išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. D. neteikia, toks išlaikymas iš jos priteistinas šiuo teismo sprendimu. CK 3.192 str. 2 d. Nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, arba bylos teisme iškėlimo, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju atsakovo valia, kuri atitinka ir bylos aplinkybes, išlaikymas iš ieškovės priteistinas nuo bylos teisme iškėlimo dienos.

CPK 178 str. nustatyta vienoda pareiga abiem bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi atitinkamai savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad tokį ginčą, kaip šioje byloje, spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei motinos galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrosios pareigą. Kilus interesų konfliktui, vaiko interesas ir prigimtinė jo teisė į tėvų išlaikymą iki pilnametystės turi būti ginama prioritetiškai. Bylos duomenimis ieškovė A. D. yra dar neseno ir darbingo amžiaus, sveika ir visiškai darbinga, dirba, gauna pastovias pajamas. Atsižvelgdamas į visus šiuos duomenis (CK 3.198 str. 1 d.), taip pat minimalaus mėnesio atlyginimo dydį šalyje, teismas sprendžia, kad ieškovė turi ir objektyvias, ir faktines galimybes nepilnamečiui vaikui teikti atsakovo byloje prašomo dydžio išlaikymą (180 Eur/mėn.), kuriuo būtų patenkinti minimaliausi gyvybiniai šio vaiko poreikiai. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog atsakovo, vaiko tėvo dabartinės faktinės galimybės išlaikyti vaiką yra labiau ribotos nei ieškovės dėl kasdienės vaiko globos vykdymo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, motinos ir sūnaus maksimalaus bendravimo principą, atsakovas prašo teismo konkrečios bendravimo tvarkos nenustatyti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad siekiant, kad nekiltų ginčų po santuokos nutraukimo dėl šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku, būtina nustatyti bendravimo tvarką. Be to Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Atsakovas, su kuriuo vaikas gyvena šiuo metu nesudaro jai sąlygų bendrauti su vaiku.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip bei siekiant užtikrinti tiek vaiko maksimalų motinos bendravimą su vaiku , būtina nustatyti motinos A. D., bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

1. motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdama nepilnametį vaiką penktadienį 18 val. iš D. D., gyvenamosios vietos ir grąžindama jį sekmadienį 15 val. į D. D., gyvenamąją vietą;

2. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, paimdama nepilnametį vaiką 17 val. iš D. D., gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tos pačios dienos 20 val. į D. D. gyvenamąją vietą;

3. tais atvejais, kai motina negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

4. motina privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoti D. D. SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis, kad naudosis nustatyta motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.

5. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdama jį su savimi pusę kiekvienų jo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, apie tai informavus D. D. iš anksto SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto ir (ar) turtinių (daiktinių) teisių padalinimo.

Ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme ieškovė deklaravo, jog ieškovė ir atsakovas jokio registruotino nekilnojamojo turto neturi. Šią aplinkybę tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pateikdamas priešieškinį patvirtino ir atsakovas. Tokio turto nenustatė ir teismas pagal jam prieinamų viešųjų registrų duomenis.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovė asmeniškai bylinėjimosi išlaidų šios bylos procese nepatyrė, kadangi jai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, kuriuo ieškovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e.c.b. t. 1, l. 17-18).

Atsakovas šioje byloje patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (32 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 62 Eur už kitus reikalavimus. Duomenų apie patirtas išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos atsakovui suteikimu, teismui pateikta nebuvo. Prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas D. D. teismui nepateikė.

Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro: 75 Eur žyminio mokesčio už kitus (neturtinius) ieškinio reikalavimus, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 16 p.), 41 Eur už ieškinio reikalavimus susijusius su išlaikymo vaikui priteisimu (CPK 83 str. 1d. 2 p.), 49 Eur už priešieškinio reikalavimus susijusius su išlaikymo vaikui priteisimu (CPK 83 str. 1d. 2 p.), 18,70 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 288,35 Eur išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu (e.c.b. t. 1, b.l. 130).

Kadangi teik ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai teismo patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) Teismas patenkino 40 procentų ieškinio bei 60 procentų priešieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 60 procentų priešieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina 40 procentų šios patirtų bylinėjimosi išlaidų: 188,82 Eur (472,05 Eur -60 procentų).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovu D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui – A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, nuo 2019 m. liepos 4 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio sūnaus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą, vaikų tėvą D. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti motinos A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

1. motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdama nepilnametį vaiką penktadienį 18 val. iš D. D., gyvenamosios vietos ir grąžindama jį sekmadienį 15 val. į D. D., gyvenamąją vietą;

2. motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, paimdama nepilnametį vaiką 17 val. iš D. D., gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tos pačios dienos 20 val. į D. D. gyvenamąją vietą;

3. tais atvejais, kai motina negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

4. motina privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoti D. D. SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis, kad naudosis nustatyta motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.

5. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdama jį su savimi pusę kiekvienų jo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, apie tai informavus D. D. iš anksto SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Priteisti iš atsakovo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 73,48 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 48 cnt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - žyminių mokesčių ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 115,34 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 34 cnt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei – ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo perduoti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.