Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas: 1) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę atlikęs; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK281¹ straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 7 mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones - teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones atėmimas 2 metams bei turto konfiskavimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis 2025 m. birželio 29 d., apie 10.13 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė megztiniu į galvą nėščiai buvusiai sugyventinei A. I., po to sugriebė už dešinio žasto, jį suspaudė bei pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė kairę alkūnę, kairį kelį. Tokiais veiksmais A. I. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi bei parodė, kad 2025 m. birželio 29 d., apie 10.13 val., poilsio namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), dukrytės megztiniu sudavė per veidą buvusiai sugyventinei A. I.. Po to, kilusio žodinio konflikto metu, sugriebė ją už dešiniojo žasto ir suspaudė. Nepamena, ar ją pastūmė, buvo neblaivus ir susinervinęs. Nusisuko ir nematė, ar ji nukrito. Su A. I. turi vaiką, konflikto metu žinojo, jog buvo nėščia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog su buvusiu sugyventiniu A. S. negyvena nuo 2025 m. birželio 29 d. Su A. S. turi dukrytę, taip pat šeštą mėnesį laukiasi nuo jo antro vaiko. Į P. A. S. atvyko jos sutikimu. 2025 m. birželio 28 d., apie 20.00 val., jis pradėjo vartoti alkoholį. Pasakė, kad jei vartos alkoholį, jis čia nereikalingas ir turi išvažiuoti. 2025 m. birželio 29 d., apie 10.00 val., kilo barnis, nes A. S. norėjo išvesti vaikus pasivaikščioti. Prieštaravo, kadangi buvo akivaizdžiai neblaivus. A. S. paėmė dukrytės megztinuką ir trenkė juo per veidą, megztinio užtrauktukas kliuvo į ausį. Pajutusi skausmą, pradėjo verkti ir pasakė, kad išvažiuotų. A. S. pasiėmė telefoną ir išėjo į terasą. Po kelių minučių A. S. grįžo kalbėdamas vaizdo skambučiu, pasuko telefoną į ją ir pasakė „va, pažiūrėk, psichinė mane varo iš namų.“ Priėjo prie A. S., sakydama „tu čia manęs nefilmuok“, paėmė už telefono, kad nefilmuotų. Kai nuleido telefoną, A. S. susinervino, sugriebė dešinę ranką ties pažastimi, stipriai suspaudė ir pastūmė į grindis. Nukrito ant šono, pasirėmė kaire alkūne ir kairiuoju keliu. Juto skausmą alkūnėje ir kelyje, labiausiai skaudėjo dešinę ranką toje vietoje, kur suspaudė.

Iš liudytojos E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2025 m. birželio 29 d. naktį A. S. vartojo alkoholį ir trikdė miegą kalbėdamas telefonu. Ryte išgirdo, kad svetainėje tarp A. I. ir A. S. kilo žodinis konfliktas. Išgirdo garsą kaip kažkas nugriūtų. Atbėgusi pamatė A. I., sėdinčią ant grindų. A. I. paprašė telefono iškviesti policiją. A. I. verkė, ant jos kairės rankos, ties pažastimi, pradėjo darytis mėlynė.

Iš 2025 m. birželio 29 d. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tyrėjo D. E. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. birželio 29 d., apie 10.13 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu būdamas neblaivus A. S. (girtumas 2,54 promilių) pastūmė sugyventinę A. I., dėl ko ji nukrito ir susižeidė kairės rankos alkūnę bei kairės kojos kelį. Taip pat A. S. suėmė ranka A. I. dešinę ranką, dėl ko atsirado kraujosruva, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl įvykio tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš 2025 m. birželio 29 d. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tyrėjos J. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo matyti, kad A. I. nurodė 2025 m. birželio 29 d., apie 10.30 val., jos fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes bei davė apie tai parodymus.

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK Nr. 0125000368564 matyti, kad 2025 m. birželio 29 d. 10.13 val. pranešėja A. I. pranešė, kad ji konfliktavo su vyru, kuris turi orderį, mušė pranešėją, moteris laukiasi. Pokalbio metu vyras buvo išėjęs į lauką. GMP, 30 m. moteris laukiasi. Yra 3 vaikai. Pranešėja laukia vietoje, 3 namukas.

Iš 2025 m. birželio 29 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, matoma, kad teritorija aptverta žalia segmentine tvora su įrengtais varteliais. Patenkama pro vartelius į teritoriją, kurioje matomi sunumeruoti nameliai. Einant takeliu, teritorijoje pastebimas dešinėje pusėje esantis namelis su numeriu 3. Namelio durys rakinamos, stiklinės. Apėjus namelį, galinėje jo dalyje įrengta terasa, pro ją yra patekimas į namelio vidų. Įėjus į vidų, patenkama į virtuvės/svetainės patalpas, jų grindys išklotos plytelėmis.

Iš 2025 m. birželio 29 d. asmens apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta A. I.. Ant A. I. kairės alkūnės matomas odos nubrozdinimas ir odos paraudimas, ant kairio kelio matomas odos nubrozdinimas, ant dešinio žasto matoma kraujosruva.

Iš 2025 m. liepos 27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 579/2025(03) matyti, kad medicininėje dokumentacijoje A. I. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Iš 2025 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip A. S. nustatomas 2,54 promilių neblaivumas bei jis patvirtina, jog žino, kad A. I. laukiasi.

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia dukrytės megztiniu sudavė per veidą buvusiai sugyventinei, o po to sugriebė ją už dešiniojo žasto ir suspaudė, šias smurto aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad A. I. fizinį skausmą sukėlė bei nežymiai sutrikdė sveikatą buvęs sugyventinis A. S., tarnybinių pranešimų turiniai, iš kurių matyti, kad A. I. papasakojo, jog jai fizinį skausmą sukėlė bei nežymiai sutrikdė sveikatą buvęs sugyventinis A. S., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 579/2025(03) turinys, iš kurio matyti, kad A. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis A. S. 2025 m. birželio 29 d. 10.13 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė megztiniu į galvą nėščiai buvusiai sugyventinei A. I., po to sugriebė už dešinio žasto, jį suspaudė bei pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė kairę alkūnę, kairį kelį ir tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo nėščią buvusią sugyventinę, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia, bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. S., neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo nėščią buvusią sugyventinę, kita vertus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant prokuroro pasiūlytą švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant artimą vidurkiui jų terminą, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintinas vienu trečdaliu, bei artimą vidurkiui dirbtinų valandų per mėnesį skaičių, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 29 d. 10.36 val. iki 2025 m. birželio 30 d. 12.10 val. (2 dienos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 29 d. 10.36 val. iki 2025 m. birželio 30 d. 12.10 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant devynioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynių) mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.