- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- I-2987-644/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00654-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde, kurį patikslino (b. l. 4-9, 17-19) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-03-19 iki 2013-12-30 buvo kalinamas Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriaus ir drausmės grupės kamerose netinkamomis, antisanitarinėmis, kankinančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad baudos izoliatoriaus kameros Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5 buvo perpildytos, pareiškėjas jose buvo laikomas su 4-6 asmenimis, taigi jam teko apie 1,5 kv. m. ploto. Baudos izoliatoriaus kamerose prie stalo nebuvo pakankamai sėdimų vietų, todėl valgė atšalusį maistą. Kamera nebuvo tinkamai aprūpinta inventoriumi, nes pareiškėjas neturėjo kur susidėti asmeninius daiktus, patalpoje silpnas apšvietimas, pasivaikščiojimo kiemelių sąlygos blogos. Pareiškėjas pataisos namuose buvo sumuštas ir po šio įvykio uždarytas į baudos izoliatorių kartu su asmenimis, kurie galėjo su juo susidoroti. Kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, dėl to buvo žalojama jo sveikata. Prausimosi patalpoje nebuvo atskirų kabinų, dėl ko pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų ir kitų nuteistųjų, taip pat patalpoje nebuvo veidrodžio, lentynėlių asmeninėms priemonėms susidėti. Drausmės grupėje ne kartą buvo sukeltas gaisras, dėl to pareiškėjas patyrė sveikatos pablogėjimą, jam sutriko kvėpavimas. Pataisos namuose iki šiol nėra priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, dėl ko pareiškėjas jaučia baimę. Tvirtino, kad atsakovas laikydamas pareiškėją minėtomis sąlygomis pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, emocinius išgyvenimus. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsikirtime į atsiliepimą ir papildyme (b. l. 60-63, 66) pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, atsakovas slepia informaciją apie pareiškėjo kalinimą baudos izoliatoriaus kamerose. Tvirtino, kad šiose kamerose buvo silpnas apšvietimas, netinkama ventiliacija, blogai įrengti pasivaikščiojimų kiemeliai. Kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, dėl to buvo žalojama jo sveikata. Neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog pataisos namuose nėra avarinių išėjimų, priešgaisrinės signalizacijos, dėl to jautė baimę. Prausykloje tiekiamas netinkamas vanduo, patalpoje nebuvo lentynėlių, kabinų, veidrodžio, o lubų, sienų ir grindų danga susidėvėjusi. Pažymėjo, kad visus pareiškėjo skundus ir prašymus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pataisos namų pareigūnai išmesdavo į šiukšlių dėžę.
Atsiliepime į skundą (b. l. 22-26) atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-03-19 iki 2013-12-30 nuobaudų baudos izoliatoriuje neatlikinėjo. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas nuobaudas atlikinėjo drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose. Pažymėjo, kad kamerose plotas vienam nuteistajam ne visada atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau šis pažeidimas tik formalus ir negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vadinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad pareiškėjas tyčia darė rėžimo pažeidimus suvokdamas, kad už tai bus skirtos nuobaudos ir jis bus patalpintas į drausmės grupės patalpas. Paaiškino, kad Kybartų pataisos namai buvo pradėti eksploatuoti 2006 metais laikantis tuo metu galiojusių higienos normų. Skundo dalis dėl netinkamo apšvietimo yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjas dėl to niekada nesiskundė. Drausmės grupės ir baudos izoliatoriaus kameros yra tinkamai aprūpintos kietuoju inventoriumi, kamerų remontas atliekamas nuolat pagal poreikį. Duomenų apie tai, kad drausmės grupės kameroje Nr. 124 ginčo laikotarpiu būtų sukeltas gaisras, nėra. Pataisos namuose 2012-02-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00206-12 dėl Ž. R. sumušimo, kitų duomenų apie tai, kad pareiškėjas pataisos namuose ginčo laikotarpiu būtų sumuštas, nėra. Pareiškėjas pats išreiškė valią būti laikomam su rūkančiais asmenimis, todėl jo argumentai šioje dalyje atmestini. Paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė visų sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriaus ir drausmės grupės kamerose laikotarpiu nuo 2012-03-19 iki 2013-12-30 netinkamomis sąlygomis.
Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kybartų pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2016-04-25 d. (b. l. 13), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas praleido senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, orumo pažeminimą. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas jautė nepatogumus, išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms atsakovo atstovo prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-03-19 iki 2013-04-24 taikytinas ieškinio senaties terminas, ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Kybartų pataisos namuose nuo 2013-04-25 iki 2013-12-30.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kybartų pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas nuturtinę žalą kildina dėl jo kalinimo Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose. Paaiškino, kad skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas baudos izoliatoriaus kamerose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, tačiau atsakovas šias aplinkybes bando nuslėpti. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti dėl jo laikymo baudos izoliatoriuje pareiškėjas įrodymų nepateikė.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas baudos izoliatoriuje nebuvo laikomas. Atsakovo atstovo argumentus patvirtina į bylą pateikta pažyma (b. l. 33), iš kurios matyti, kad ginčo laikotarpiu Ž. R. buvo laikomas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose. Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013-04-25 iki 2013-12-30 buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2013-04-25 iki 2013-09-24 drausmės grupės kamerose, nuo 2013-09-24 iki 2013-12-30 – kamerų tipo patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo baudos izoliatoriaus kamerose yra deklaratyvūs, todėl atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu baudos izoliatoriaus kamerose nebuvo laikomas, teismas atitinkamai nepasisako dėl skundo aplinkybių, susijusių su kalinimo sąlygomis baudos izoliatoriuje ir baudos izoliatoriaus pasivaikščiojimų kiemeliuose.
Pareiškėjas nurodo, jog Kybartų pataisos namuose buvo sumuštas, ko pasėkoje pareigūnai patalpino jį į baudos izoliatoriaus kamerą kartu su asmenimis, kurie galėjo su juo susidoroti. Pareiškėjas šio pažeidimo nedetalizavo, nepaaiškino kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas ir patalpintas į baudos izoliatorių. Bylos duomenys patvirtina, kad Kybartų pataisos namuose 2012-02-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00206-12 dėl Ž. R. sumušimo bendrabučio tipo patalpose 2012-01-25 (b. l. 56). Iš Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016-06-06 tarnybinio pranešimo Nr. 1/8-1776 matyti, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi kitų duomenų apie pareiškėjo sumušimą. Nagrinėjamu atveju byloje pritaikius senaties terminą, pareiškėjo argumentai dėl jo sumušimo Kybartų pataisos namuose 2012-01-25 detaliau neaptariami ir atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad drausmės grupės kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, dėl to buvo žalojama jo sveikata.
Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Taigi, kalinimo įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kameroje kartu su rūkančiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei teisę į sveikatai saugią aplinką (žr., pvz. LVAT 2013-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-ž1374/2013 ir kt.).
Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas pageidavo nuobaudas atlikti kartu su rūkančiais asmenimis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 42, 44). Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo laikymo drausmės grupės kamerose kartu su rūkančiais asmenimis atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad drausmės grupėje ne kartą buvo sukeltas gaisras, dėl kurio patyrė sveikatos pablogėjimą, sutriko kvėpavimas. Pažymėjo, kad Kybartų pataisos namuose iki šiol nėra priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, dėl ko pareiškėjas jaučia baimę.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad duomenų apie tai, kad drausmės grupės kameroje Nr. 124, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, būtų kilęs gaisras, nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-06-17 kamerų tipo patalpoje Nr. 114 buvo užfiksuotas gaisro atvejis (b. l. 56, 68), tačiau nagrinėjamu atveju pritaikius senaties terminą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje detaliau neaptariami ir atmetami. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų apie Kybartų pataisos namuose kilusius gaisrus.
Pareiškėjo argumentus dėl priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo neįrengimo paneigia Kybartų pataisos namų 2016-08-10 raštas Nr. 1/27, kuriame nurodyta, kad Kybartų pataisos namų drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose avariniai išėjimai ir priešgaisrinė signalizacija yra (b. l. 68). Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo minėtas aplinkybes, išdėstė savo samprotavimus, tačiau nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pataisos namuose prausimuisi tiekiamas netinkamas vanduo, patalpoje nebuvo veidrodžio, lentynėlės asmeninėms priemonėms susidėti, o lubų, sienų ir grindų danga susidėvėjusi.
Teismas akcentuoja, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. Iv-2282-554/2015 pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, kurioje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildino iš, jo nuomone, neteisėtų atsakovo veiksmų neaprūpinant lentynėle asmeninėms higienos priemonėms susidėti prausykloje (duše). Kadangi teismas dėl minėtų aplinkybių jau yra išnagrinėjęs administracinę bylą (žr. LVAT 2016-03-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-715-756/2016) dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012-03-19 iki 2013-12-30, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 2 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas pareigos pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu prausykloje, iš esmės neįvykdė. Kadangi visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai, teismas negali paneigti pareiškėjo argumentų dėl netinkamo prausyklos įrengimo (lubų, sienų ir grindų danga susidėvėjusi, nebuvo veidrodžio) bei netinkamo vandens. Taigi šiais aspektais pripažintina, kad valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindė aplinkybėmis, kad prausimosi patalpoje nebuvo įrengta atskirų kabinų, todėl pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų ir kitų nuteistųjų. Tačiau teismas pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų konstrukcinių ypatumų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiškėjui galimybę nusiprausti, taigi pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą atsakovui tai pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, jog jo skundai ir prašymai buvo išmesti į šiukšlių dėžę. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip deklaratyvūs.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Kaip jau buvo minėta, administracinėje byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo prausyklos įrengimo (lubų, sienų ir grindų danga susidėvėjusi, nebuvo veidrodžio) bei nekokybiško vandens, todėl konstatuotina, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Tačiau teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti), tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose nenustatyti (b. l. 34). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 2 punktu teismas
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-04-25 iki 2013-12-30 (dėl lentynėlės higienos priemonėms) nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.