Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-24 · Byla Nr. ATP-548-317/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
ATP-548-317/2011
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00645-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Administracinė byla Nr. ATP-548-317/2011Teisminio proceso Nr.4-20-3-00645-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.5;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTAR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Č. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarimo K. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. Č. dėl to, kad jis 2011-08-25 apie 14 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) namo stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę Fiat Ducato, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę – automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 231, 119 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-09-27 nutarimu K. Č. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 130 str. 1d., 127 str. 2d. ir pagal 127 str. 2d. skyrė 100 lt (šimto litų) dydžio baudą, pagal ATPK 130 str. 1d. – 3000 lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2d., K. Č. skirta subendrinta nuobauda- 3000 lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

K. Č. skunde Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nutarimą dalyje dėl K. Č. veikos kvalifikuotos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o administracinę bylą šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teigia, jog nutarimas dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai neišsiaiškinus be neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Skunde nurodoma, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas kaltės formos dėl minėto pažeidimo nenustatinėjo ir padarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai prieštaraujančią išvadą, jog nėra būtina nustatyti, kad pažeidimą padariusio asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės. Pažymima, jog pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pačią aplinkybę, kad asmuo pasitraukė iš eismo įvykio vietos, bet ir konstatuoti, jo tai jis atliko tyčia: sąmoningai ir tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Skunde teigiama, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių K. Č. suvokimą padarius pažeidimą bei tyčinę kaltę pasišalinant iš eismo įvykio vietos. K. Č. nuo pat pradžių kaltę neigė, nurodė, jog susidūrimo nepajuto, todėl nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau teismas pažeidimo sudėties elementų bei įrodymų turinio neanalizavo, apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog atsižvelgiant į automobilių apgadinimus ir eismo įvykio kilimo mechanizmą, automobilių kontaktai negalėjo būti nejuntami.

Skunde taip pat nurodoma, jog nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalį, nes yra nemotyvuotas, be to, teismas nesilaikė reikalavimo surinkti ir ištirti visus galimus įrodymus dėl pažeidimo. Anot skundą padavusio asmens, nukentėjusiosios A. B. į posėdį teismas nekvietė ir neapklausė, rėmėsi tik rašytinais paaiškinimais, kurie pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, negali būti prilyginami liudytojų parodymams. Skunde taip pat urodoma, jog teismas privalėjo įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį bei asmens elgesį po eismo įvykio. Apelianto manymu, analizuojant eismo įvykio mechanizmą, darytina išvada, jog asmuo nesuprato savo veiksmais sukėlęs eismo įvykį, o tai reiškia, kad negalėjo tyčia pasitraukti ir nepasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu jo veiksmuose nėra tyčios kaip subjektyvaus teisės pažeidimo elemento, o kartu ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jis patrauktas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog K. Č. skundas nepagrįstas, skunde išdėstyti motyvai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti priimto sprendimo. Administracinis teisės pažeidimas buvo įrodytas remiantis surinkta administracine medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole K. Č. buvo kaltintas tuo, kad vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės, ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 231, 119 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas neginčija jo patraukimo administracinėn atsakomybėn bei nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Pareiškėjas nesutinka tik su ta dalimi nutarimo, kuria jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t.y. iš esmės nesutinka su teismo nurodytu įrodymų vertinimu.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apylinkės teismas nutarime nustatė tik pačią aplinkybę, kad K. Č. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau nemotyvavo, kokie duomenys patvirtina, jog tai jis atliko tyčia t.y. sąmoningai ir tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių K. Č. suvokimą padarius pažeidimą bei tyčinę jo kaltę pasišalinant iš eismo įvykio vietos. K. Č. nuo pat pradžių kaltę neigė, nurodė, jog transporto priemonių susidūrimo nepajuto, nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau teismas pažeidimo sudėties elementų bei įrodymų turinio neanalizavo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl K. Č. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, įvertino tik VW Golf automobilio apgadinimus ir formaliai nurodė, kad įvertinęs eismo įvykio kilimo mechanizmą, sprendžia, kad automobilių kontaktai negalėjo būti nejuntami. Tačiau tokia teismo išvada nėra motyvuota, pagrįsta surinktų duomenų visumos analize bei vertinimu, todėl nutarimo dalis dėl K. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad šis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. kad asmuo, sukėlęs autoįvykį, suprato tai ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Svarbus momentas, nustatant asmens kaltę, yra išsiaiškinimas ir nustatymas aplinkybės, kad asmuo suvokė padaręs eismo įvykį. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju vertindamas šią aplinkybę, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė tik į VW Golf automobilio apgadinimus ir juos vertino atskirai, o ne įrodymų visumoje. Neatsižvelgta į tai, jog K. Č. nuosekliai tiek savo paaiškinime, tiek ir teisme nurodė, jog nepastebėjo, kad sukėlė eismo įvykį, nesuprato, kad manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį(b.l.13,26). Nukentėjusioji A. B., vairavusi automobilį VW Golf, paaiškinime nurodė, jog į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė atbulas važiuojantis baltos spalvos mikroautobusas, kuris apgadino kairį jos automobilio šoną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. paaiškinime nurodo, jog mikroautobusas pasišalino iš eismo įvykio vietos jai pačiai pasitraukus į šalį (b.l. 7), t.y. ji pati eismo įvykio vietoje neliko. Nors į nukentėjusios vairuojamą automobilį buvo atsitrenkta tuomet, kai jis stovėjo, kad praleistų kitas važiuojančias transporto priemones, tačiau iš karto po smūgio automobilis neliko stovėti įvykio vietoje-nukentėjusioji pati patraukė vairuojamą automobilį į šalį. Taigi, jau ši aplinkybė rodo, jog K. Č. tikrai galėjo nepastebėti, jog kliudė A. B. vairuojamą transporto priemonę.

Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog abiejų autoįvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai nėra žymūs. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog apgadintas VW Golf automobilio galinis kairys sparnas, tačiau apgadinimų požymiai neapibūdinti (nubrozdinta, nubraukti dažai, įlenkta ar pan.). Fiat Ducato automobilio apgadinimai taip pat nežymūs, foto nuotraukose jie vos pastebimi, o techninės apžiūros akte nurodyta, jog įlenktas galinis bamperis 40 cm aukštyje, dešinės pusės galinės dalies įdrėksti plastmasės dažai (b.l.16-18). Tai, kad K. Č. neigia pastebėjęs susidūrimą, o automobilių apgadinimai vos pastebimi ir nežymūs, kad ir nukentėjusioji A. B. po įvykio pati pasitraukė iš įvykio vietos, o neliko joje stovėti, taip pat tai, jog K. Č. vairuojamas žymiai sunkesnis automobilis Fiat Ducato stovėjimo aikštelėje manevravo ir kliudė A. B. vairuojamą transporto priemonę važiuodamas atbuline eiga, duoda pakankamą pagrindą tikėti K. Č. nurodyta aplinkybe, jog jis VW Golf automobilio nepastebėjo ir nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Pagrindą tikėti K. Č. aiškinimu duoda ir tai, jog autoįvykio metu buvo padaryta nežymi materialinė žala, o K. Č. turėjo visus būtinus dokumentus eksploatuojant automobilį, automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Todėl tyčia pasišalinti iš įvykio vietos jam iš esmės nebuvo jokio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių K. Č. teiginius, jog jis nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau patvirtinančių, jog jis turėjo tikslą išvengti atsakomybės.

Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad apelianto kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K. Č. veikoje nepagrįstai nustatyta LR ATPK 130 straipsnio dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Teismas daro išvadą, jog K. Č. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį ATPK straipsnį, todėl ir nuobauda K. Č. už šį pažeidimą skirta nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kad K. Č. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs LTR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teismui išsamiai neišanalizavus bei neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, neįvertinus jų visumos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarimas keistinas. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu teisėjas

nutarė:

K. Č. apeliacinį skundą tenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarimą K. Č. administracinėje byloje pakeisti:

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarimo dalį, kurioje K. Č. pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda- 3000 lt (trijų tūkstančių litų ) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams bei nutarimo dalį, kurioje, vadovaujantis ATPK 33 str. 2d., paskirta K. Č. galutinė subendrinta nuobauda - 3000 lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir administracinę bylą K. Č. atžvilgiu dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas