Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-04-18 · Byla Nr. A2.6.-249-1010/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
A2.6.-249-1010/2016
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00187-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pažeidėjas
D. L.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-249-1010/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00187-2016-8Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 18 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina. Šakarnienė.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2016 m. kovo 29 d., 13.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukdama nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. Z.. Dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.

Taip pat D. L. tuo pačiu 2016-03-30 administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, kad ji po 2016 m. kovo 29 d., 13.25 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino nenusibraižiusi eismo įvykio schemos ir apie tai nepranešusi nukentėjusiajam bei policijos pareigūnams.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. teismo posėdyje kalta dėl padarytų pažeidimų neprisipažino ir parodė, kad ji 2016 m. kovo 29 d. apie 13 val. su savo automobiliu Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į prekybos centrą „Iki“, esantį Šilalės m., J. Basanavičiaus g. 21. Pasistačiusi automobilį stovėjimo aikštelėje nuėjo apsipirkti. Po maždaug pusvalandžio, apsipirkusi grįžo prie savo automobilio. Automobiliu truputį pavažiavo atbuline eiga, kad užtektų vietos su automobiliu išsisukti, ir pavažiavusi šiek tiek išsisuko ir nuvažiavo. Nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Ryte atvykus policijos pareigūnams pamatė įbrėžimus ant savo automobilio priekinio bamperio dešinės pusės. Aikštelėje buvo daug automobilių, todėl ji nežino kokį automobilį galėjo apgadinti. Tvirtino, jog automobiliai galėjo tik susiliesti, jokio smūgio nejuto, garso negirdėjo. Be to, jos automobilio dirželis cypia. Gailisi, kad taip įvyko.

Nukentėjusysis, automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. Z. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 13.10 val. su savo automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į prekybos centrą „Iki“, esantį Šilalės m., J. Basanavičiaus g. 21. Automobilį pasistatė aikštelėje ir nuėjo apsipirkti. Apie 13.30 val. sugrįžo prie savo automobilio ir nepastebėjęs automobilio apgadinimų, išvažiavo namo. Grįžęs namo, maždaug po 1 val. pastebėjo, jog yra apgadintas jo automobilio galinis bamperis. Įtaria, jog automobilis galėjo būtų apgadintas aikštelėje prie prekybos centro „Iki“.

Kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padarytų pažeidimų neprisipažįsta ir nurodo, kad ji nejuto, kaip išvažinėdama iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė ir įbrėžė kito automobilio bamperį. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes: automobilių padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, apgadinimų dydį, kaltininko elgesį po eismo įvykio, būtina nustatyti, ar asmuo juto kontaktą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-52-511/2015).

Kaip matyti iš šios bylos duomenų, D. L. pirminiame savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 10) nurodė, kad ji nejuto, jog kliudė kitą automobilį. Tos pačios pozicijos ji laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu. Prie bylos pridėtu prekybos centro „Iki“ lauko stebėjimo kamerų vaizdo įrašu nustatyta, kad D. L. vairuojamas automobilis truputį pavažiuoja atbuline eiga ir tuomet sukdamasis puslankiu išvažiuoja iš aikštelės. Iš filmuotos medžiagos matyti, jog D. L. automobilis savo priekiniu dešinės pusės bamperio kampu galėjo kliudyti aikštelėje stovintį automobilį, kaip vėliau nustatyta Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant aplinkybę ar D. L. galėjo pajusti kontakto momentą ir teisingai įvertinti likusį atstumą iki apgadinto automobilio reikšminga tai, kad D. L. automobilis kontaktavo priekiniu dešiniu kampu į Audi A6 galinį kairįjį kampą, t. y. kontakto vieta veidrodėliuose nėra matoma, kas apsunkina ir teisingo atstumą tarp automobilių įvertinimą. Kontakto metu automobilis Audi A6 nesujudėjo. Iš vaizdo medžiagos matosi, kad D. L. po kontakto iš įvykio nuvažiavo nestabtelėjusi, nedidindama greičio. Tai yra vairavimas po įvykio patvirtina D. L. paaiškinimą, kad ji nejuto, jog atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Tai, kad automobilis Audi A6 buvo apgadintas labai nežymiai patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 8), kuriame nurodyta, jog nubrozdintas galinis bamperis, taip pat vaizdo lentelės (b. l. 12-13), iš kurių matyti neryškūs galinio bamperio kairės pusės įbrėžimai, nubrozdinimai. Taip pat iš pateiktų nuotraukų (b. l. 14-17) nesimato, kad būtų žymiai apgadintas ir D. L. automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, todėl nėra pagrindo netikėti D. L. parodymais, kad jos bamperis buvo nežymiai įbrėžtas. Iš aptartos medžiagos, nustatyta, jog ant abiejų automobilių padaryti tik dažų nubrozdinimai ant bamperių nedideliame plote, todėl laikytina, kad automobilių kontaktas buvo nestiprus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. L. iš įvykio vietos pasitraukė nežinodama apie tai, kad ji apgadino automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant tai, kad nežymiai buvo apgadintos abi transporto priemonės, D. L. vienodai ir nuosekliai laikėsi savo parodymų, iš karto po to, kai jai buvo pranešta apie įvykį, sutiko su tuo, kad ji galėjo išvažiuodama iš aikštelės nežymiai užkliudyti kitą stovėjusį automobilį, todėl laikytina, kad dėl šių priežasčių negalima laikyti, kad byloje yra surinkta pakankamų įrodymų patvirtinančių, jog D. L. juto automobilio susidūrimą ir tyčia, nepranešdama policijai, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 220 str., nepranešė apie eismo įvykį policijai. Todėl jos atžvilgiu administracinės bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, vaizdo įrašo, bei kitos bylos medžiagos autoįvykis įvyko automobiliui Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. L., išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės ir priekiniu dešiniu automobilio kampu atsitrenkiant į kitą stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nėra įrodyta, kad D. L. juto susidūrimą, tačiau tai nereiškia, jog nebuvo eismo įvykio. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nurodyta, kad „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.“ Automobilių apgadinimai yra užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 8), vaizdo lentelėse (b. l. 12-17). Todėl laikytina, kad dėl D. L. vairuojamo automobilio ir S. Z. automobilio apgadinimo eismo įvykis buvo, o kadangi buvo apgadintas ir svetimas automobilis, todėl dėl šio autoįvykio D. L. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Atsirasti atsakomybei pagal šį straipsnį subjektyvinės pusės - tyčios nereikia, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo. Taigi D. L. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., įrodyta bylos duomenų visuma. D. L. neneigia buvusi eismo įvykio vietoje ir pripažįsta tą faktą, tik paaiškino, kad nepastebėjo paties įvykio. Darytina išvada, jog D. L. vairuodama automobilį nebuvo pakankamai atidi, neįsitikino, kad iš aikštelės išvažiuos saugiai, nesukels pavojaus kitų asmenų turtui, nesilaikė reikiamo atstumo, išvažiuodama nepaliko tarpo iš šono ir užkliudė kitą automobilį. S. Z. automobilio apgadinimas padarytas švelniausia kaltės forma - nerūpestingumu, nes D. L. išvažiuodama iš aikštelės nenumatė, kad dėl šio veiksmo gali atsirasti automobilio apgadinimas, tačiau laikydamasi KET reikalavimų, atsižvelgdama į matomumą, galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl tokia D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Skiriant D. L. nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad D. L. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi D. L. yra nedirbanti, augina tris nepilnamečius vaikus, pažeidimą padarė švelniausia kaltės forma, t. y. nerūpestingumu, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, teismas laiko, kad dėl šių priežasčių nėra tikslinga jai atimti teisę vairuoti transporto priemones, o tikslinga skirti baudą sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 - 288 str., teismas

nutaria:

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą D. L. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 16056503796, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina. Šakarnienė.