Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriuo S. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, panaikinimo arba bylos grąžinimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. sausio 29 d., apie 16 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 6, vairuodamas automobilį Audi 80 Avant (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė tinkamo atstumo, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Opel Astra (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinęs abu automobilius jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 220 p. reikalavimus.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tik neginčijamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį, galima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimą. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas S. R. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Priimdamas sprendimą dėl S. R. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kurios jis nepripažino, apylinkės teismas rėmėsi tik rašytine bylos medžiaga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. R. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, neigė nuo pat proceso pradžios, teigė, kad iš automobilio buvo išlipęs, apžiūrėjo abu automobilius ir apgadinimų nepamatęs, išvyko iš įvykio vietos. Apeliaciniame skunde nurodė, kad su automobilio Opel Astra vairuotoja nutarė išsiskirstyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino abu vairuotojai, o apie jį nukentėjusioji policijai pranešė po valandos.

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją ir apsiribojo byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu. Teismas, neapklausė nei nukentėjusiosios, nei pareigūnų, nuvykusių pagal nukentėjusiosios pranešimą į įvykio vietą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme nukentėjusiosios bei liudytojų apie reikšmingas bylai aplinkybes, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų.

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rėmėsi jo duotais parodymais, tačiau byloje nėra nei posėdžio protokolo nei posėdžio garso įrašo. Pažymėtina, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kai tai daro teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant apylinkės teismo posėdžio protokolo, negalima patikrinti apylinkės teisme atlikto įrodymų vertinimo, nes nutarime įrodymai tik abstrakčiai išvardinti, nepasisakyta dėl kiekvieno įrodymo galios, nepateikta argumentų, kodėl vienais įrodymais teismas remiasi, o kitus atmeta, neatskleista S. R. parodymų, duotų teisme esmė.

Atkreipiamas dėmesys, kad nutarime yra klaidingai nurodoma administracinėn traukiamo asmens pavardė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės nutarimas yra naikinamas, S. R. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

S. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.