- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 2-219-633/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- N. B.
dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovui advokatui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. B. ieškinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė parengiamajame posėdyje patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.60 str., 361 str. 2 d.), 2) nutraukus santuoką jai palikti turimą santuokoje (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui jo prigimtinę (duomenys neskelbtini), 3) nustatyti nepilnametės šalių dukters G. B., gim. 2009-02-04, gyvenamąją vietą su ja, ieškove, 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. periodinėmis išmokomis po 120 Eur/mėn. nuo bylos teisme iškėlimo iki pilnametystės, ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi, 5) nustatyti, kad skyriumi gyvenantis atsakovas su nepilnamete dukterimi G. B. po santuokos nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnametės interesų, 6) santuokoje bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą 3 kambarių su 3,30 kv.m. rūsiu butą (duomenys neskelbtini), padalinti idealiosiomis dalimis : jai 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį, 7) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei tarp šalių paskirstyti lygiomis dalimis.
1.2. Atsakovas priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
2. Bylos šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė E. B. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio ištisai beveik ketverius metus - nuo 2013 m. gegužės, kuomet atsakovas išvyko į JAV teigdamas trumpam užsidirbti, tačiau ten pasilikęs neapibrėžtam laikui. Visą šį 4 m. laiką jų santykiai sparčiai blogėjo, kol visiškai nutrūko – atsakovas nė karto nebuvo grįžęs aplankyti jos ir dukters, šeimą praktiškai palikęs ir ja nesirūpina, jam tai neįdomu, dukters išlaikymui per 3 kartus teatsiuntė vos 800 JAV dolerių, nors privačiuose pokalbiuose minėdavo, jog dirba ir yra labai užimtas darbu. Šiuo metu jiedu nebebendrauja, ji atsakovui nebejaučianti jokių artimesnių jausmų, jis tapęs jai svetimu, ji nebesutiktų atnaujinti jų bendrą gyvenimą šeimoje net ir tuo atveju, jeigu atsakovas sugrįžtų ir to pageidautų – taikytis su atsakovu griežtai atsisakanti ir termino susitaikyti prašanti neskirti (to nepageidauja ir pats atsakovas), nes šeimą išsaugoti nebėra jokių galimybių – ji jau yra galutinai iširusi. Atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė šeimos palikimu ir nesirūpinimu ja, išskyrus bendravimą nuotoliniu būdu su nepilnamete dukra ir dalinio išlaikymo jai teikimą, atsakovas pažeidė lojalumo šeimai, pagarbos, paramos, visokeriopo rūpinimosi ja pareigas. Dalį kaltės dėl jų šeimos iširimo ji pati prisiimanti sau, nes suvokianti ir pripažįstanti, jog ir jai pritrūko rūpestingumo ir atsakingumo priimant sprendimą kurti šeimą (susituokti su atsakovu), prasidėjus nesutarimams, taip pat pritrūko pakantumo ir kantrybės atsakovo sprendimui pasilikti užsienyje pakeisti ir išsaugoti jų šeimą. Dėl šių priežasčių santuoką prašanti nutraukti dėl jų abiejų kaltės, o teismo sprendime nenurodyti konkrečių aplinkybių, nulėmusių šeimos iširimą. Nutraukus santuoką, ji prašanti jai palikti santuokoje turėtą pavardę - kad ji būtų vienoda su jos auginamos dukters pavarde bei ir netektų keisti visų asmens dokumentų, kas jai taptų tikrai didele finansine našta. Ji prašanti dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji ją pati auginanti nuo gimimo, ją myli ir ja rūpinasi, dukra ir pati reiškia norą likti gyventi su ja, atsakovas prieš 4 m. pradėjęs gyventi skyriumi niekada nepareiškė ir nereiškia norą pats auginti dukterį. Nepilnametei dukteriai ieškovė prašanti priteisti iš atsakovo 120 eurų/mėn. periodinių išmokų išlaikymą, kas sudarys maždaug pusę jos faktinių poreikių išlaikymui šiuo metu, mergaitė lanko pagrindinę mokyklą, sparčiai auga - išlaikymo poreikiai tik didės, kadangi ir pati esanti darbinga jų vaiko išlaikymo naštą prašanti tarp jos ir atsakovo dalinti perpus. Ji pati yra visiškai darbinga, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, faktinės pajamos šiuo metu siekia maždaug 230 Eur/mėn. (laikinai dirba nepilną darbo dieną), kito turto, išskyrus bendrai su atsakovu priklausantį ir dalintiną šeimos būstą ji neturinti. Taigi, pačios asmeniškai pajamos šiuo metu nėra pakankamos dukters ir kartu savęs išlaikymui, todėl jai pragyventi ir išlaikyti dukrą padeda jos tėvai, be to, dalį šeimai būtino maisto ji pasigaminanti iš asmeninio ūkio (auginanti daržoves). Šeimoje ji su atsakovu užgyveno tik minėtą butą, kurio didesniąją dalį prašanti priteisti jai dėl to, kad su ja liks gyventi nepilnametė dukra, kuriai netolimoje ateityje bus būtina atskira privati erdvė (kambarys) mokymuisi, poilsiui ir pan. Atsakovas jų bendru butu 4 m. išviso nesinaudoja, jis jam nėra reikalingas, jis nė kiek neprisideda prie jo išlaikymo. Bendrų kreditorių jie neturintys, ji savo asmeninių irgi, išlaikymo iš atsakovo ji nereikalaujanti, nes esanti darbinga ir gali save išlaikyti pati. Atsakovo dalyvavimo dukters auklėjime ir bendravimu su ja prašanti neriboti jokiu mastu. Po bylos teisme pradėjimo ir procesinių dokumentų jam įteikimo atsakovas įvykusiuose jų privačiuose pokalbiuose tiek jai, tiek jos atstovui keliskart pareiškęs, jog su ieškiniu sutinkantis, prieštaravimų niekam neturintis.
2.2. Atsakovas N. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje teismui pats neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams nepareiškė.
2.3. Savivaldybės institucija - Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS), byloje davė rašytinę išvadą, jog ieškovės reikalavimus dėl nepilnametės ginčo šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) bei išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo visiškai palaikantys, motina savo pareigas dukrai vykdo tinkamai, ją myli, o atsakovas atvirkščiai nuo kasdienės dukters globos ir tėvo pareigų vykdymo yra visiškai nusišalinęs (b. l. 26-27).
2.4. Dėl amžiaus ypatumų per institucijos išvadai duoti specialistą išklausytas vaikas – G. B. žodžiu bei ir savarankiškai raštu byloje išreiškė aiškią savo nuomonę, kad po tėvų santuokos nutraukimo ji norinti toliau likti gyventi su mama, ieškove E. B. (b. l. 26-27, 28).
3. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniais argumentai.
3.1. Iš ieškovės pareiškimo, jos paaiškinimų teismo posėdyje ir savivaldybės institucijos išvadų bei šalių vaiko išsakytos nuomonės, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau 4 metai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito ir nebepalaiko jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų tiek ieškovės, tiek su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus dėl jų padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio ilgą laiką, atsakovo tėvo valdžios dukrai nevykdymo ir kt. (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.64 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
3.2. Teismas laiko įrodytomis (ieškovės pareiškimu, jos paaiškinimais teismo posėdyje, kurių jokie kiti bylos duomenys, įskaitant atsakovo pasyvumą, nepaneigia) aplinkybes, kad atsakovas palikdamas prieš 4 metus šeimą ir tiek laiko atsisakydamas į ją grįžti, ja tinkamai rūpintis, prisidėti tiek prie šeimos poreikių tenkinimo, tiek reikiamu dydžiu ir prie nepilnametės dukters išlaikymo, grubiai pažeidė ir tebepažeidžia visas esmines sutuoktinio pareigas šeimai ir tai lėmė jos iširimą, pats atsakovas šių aplinkybių byloje nenuginčijo (Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 178 str.), todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 185 str. 1 d.). Kita vertus, ir pati ieškovė byloje prisiėmė dalį kaltės dėl šalių šeimos iširimo, teismo vertinimu, tai atitinka bylos aplinkybes, todėl teismas pripažįsta, jog ieškovės ir atsakovo šeima iširo ir jų santuoką nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3.3. Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jos ir nepilnametės dukters interesais jai toliau palikti santuokoje turimą pavardę, kad ši sutaptų su jos auginamos dukters pavarde, tenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių ir tai atitinka nepilnametės interesus (CK 3.69 str. 1 d.).
3.4. Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).
3.5. Nepilnametės G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos motina, kadangi būtent ji šį vaiką augina nuo gimimo, atsakovas to daryti noro nereiškia, paskutinius ketverius metus yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų dukrai vykdymo su neesminėmis išimtimis, dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o ne motina, šios bylos konkrečiomis aplinkybėmis prieštarautų vaiko interesams. Nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymui su motina visiškai pritaria ir gyvenimo sąlygas vietoje tikrinusi savivaldybės institucija - VTAS (b. l. 26-27).
3.6. Kadangi atsakovas gera valia pakankamo bent minimaliems poreikiams patenkinti išlaikymo dukrai G. B. neteikia, toks išlaikymas iš jo priteistinas šiuo teismo sprendimu. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, arba bylos teisme iškėlimo, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju ieškovės valia, kuri atitinka ir bylos aplinkybes (atsakovas tam tikrą dalį išlaikymo vaikui teikė), išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo bylos teisme iškėlimo dienos. CPK 178 str. nustatyta vienoda pareiga abiem bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi atitinkamai savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad tokį ginčą, kaip šioje byloje, spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Kilus interesų konfliktui, vaiko interesas ir prigimtinė jo teisė į tėvų išlaikymą iki pilnametystės turi būti ginamas prioritetiškai. Bylos duomenimis šio vienintelio vaiko tėvas, atsakovas N. B., yra dar jauno ir darbingo amžiaus, sveikas ir visiškai darbingas vyriškis, kitų išlaikytinių neturi, gyvena ir dirba JAV, kur pragyvenimo lygis ir pajamos iš legalių darbo santykių yra kur kas didesni nei Lietuvoje, todėl jis ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo dukrai (ne jos motinai) teikti turi ir objektyvias, ir faktines subjektyvias galimybes. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog pačios ieškovės, vaiko motinos, dabartinės faktinės galimybės išlaikyti vaiką yra labai ribotos dėl net minimalios mėnesinės algos nesiekiančių itin mažų pajamų iš darbo santykių. Kita vertus, ieškovė dėjo ir deda susidariusioje situacijoje visas įmanomas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti – visa laiką dirbo arba ieškojosi darbo per Darbo biržą, dirba ir asmeniniame ūkelyje - augina daržoves ir pan., bei padeda ją remiantiems giminaičiams. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti dukteriai išlaikymo dydis ir taip yra arčiau minimalaus, be to, būdama nepalyginamai blogesnėje materialinėje padėtyje ir dėl kasdienės vaiko globos turėdama ženkliai mažesnes galimybes ją gerinti, ieškovė pusę vaiko išlaikymo naštos prisiima pati sau, iš esmės nereikalaudama nukrypti nuo tėvų pareigų lygybės principo, nors reikia pripažinti, kad pagrindo tokiam nukrypimui ko gero būtų. Atsakovas aplinkybių, kuriomis teismas grindžia išvadą pilnai tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, byloje neginčijo ir nenuginčijo.
3.7. Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalinimo. Ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme ieškovė deklaravo, jog dalintiną jos su atsakovu bendrai užgyventą turtą sudaro tik 2005-09-26 įgytas ir 2011-09-26 įregistruotas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 50,53 kv. m. bendro ploto 3 kambarių su 3,30 kv. m. rūsiu butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas apie bendrą turtą kitokių duomenų nepateikė, tokių nenustatė ir teismas pagal jam prieinamų viešųjų registrų duomenis. CK 3.117 str. 1 dalyje yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, minimą butą priskirti nedalintinam turtui nėra pagrindo (CK 3.120 str.). Ieškovė, kaip bendraturtė, prašo nepilnametės su ja gyvenančios dukters interesais (žr. – punktas 2.1) nukrypti nuo aukščiau paminėtos įstatyminės lygių dalių bendroje nuosavybėje prezumpcijos ir jos asmeninėn nuosavybėn priteisti didesniąją 2/3 buto idealiąją dalį, o atsakovui – mažesnę likusią 1/3 idealią dalį. Atsakovas, kaip bendraturtis, tam argumentuotų prieštaravimų byloje nepareiškė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat prioritetiškai apgintiną nepilnamečio vaiko interesą į šeimos būstą ir atskirą jo poreikius atitinkančią privačią erdvę jame, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas turto padalinimas natūra yra racionalus ir teisingas, nukrypimas nuo lygių dalių bendrame turte pateisinamas ir neproporcingai atsakovo kaip bendraturčio interesų nepažeidžia, todėl piniginė kompensacija jam iš ieškovės nepriteistina.
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
4.1. Ieškovė asmeniškai bylos procese bylinėjimosi išlaidų nepatyrusi ir tokių atlyginimo nereikalauja, taip pat nėra duomenų, kad tokių būtų patyręs ir reikalautų jų kompensavimo atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šalims nepaskirstomas (CPK 93 str. 1 d.).
4.2. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro : a) 234,82 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos, b) 5,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, c) 41 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus, taip pat 43,20 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą nuo faktiškai priteisiamos išmokų už metus sumos (120x12x0x03), viso žyminių mokesčių – 84,20 Eur. Kadangi santuoka tarp šalių nutraukiama dėl jų abiejų kaltės, o ieškovė nuo aptariamų išlaidų mokėjimo yra atleista įstatymu, atsakovui tenka pareiga atlyginti ½ dalį šių išlaidų, t.y. 162,20 Eur, ieškovei turinti tekti likusi dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 1 ir 2 d. d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą 2004-11-05 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės E. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).
Nepilnametės G. B., gim. 2009-02-04, gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove E. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. B., gim. 2009-02-04, gyv. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po vieną šimtą dvidešimt eurų (120 Eur) kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme 2017-01-04 dienos iki pilnametystės.
Uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei E. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad skyriumi gyvensiantis atsakovas N. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukterimi G. B., gim. 2009-02-04, po santuokos su jos motina E. B. nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnametės interesų.
Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotą 50,53 kv. m. bendro naudingo ploto su 3,30 kv. m. ploto rūsiu 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini) padalinti taip : 1) idealiąsias 2/3 dalis priteisti asmeninėn nuosavybėn ieškovei E. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 2) idealiąją 1/3 dalį priteisti asmeninėn nuosavybėn atsakovui N. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) Kompensacijos atsakovui iš ieškovės už jai atitenkančią didesnę dalį šiame turte nenustatyti.
Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vieną šimtą septyniolika eurų 41 euro ct. (117,41 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei - valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).
Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) keturiasdešimt keturis eurus 79 ct. (44,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei - žyminių mokesčių ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo perduoti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.