Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarties, kuria patenkintas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam V. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2001 m. balandžio 12 d. iki 2002 m. balandžio 20 d. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 2 d. 1 p., neatlikta laisvės atėmimo dalis sumažinta vieneriais metais. Šis nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu buvo dalinai panaikintas ir V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamo sveikos, numatytos BK 249 str. 1 d. padarymą, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 2 d. 1 p. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 213 str. 2 d. bei nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas V. K. suėmimo laikas nuo 2004 m. birželio 23 d. iki 2005 m. gegužės 24 d. Šis nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu buvo pakeistas – V. K. nusikalstama veika iš BK 24 str. 6 d. ir 213 str. perkvalifikuota į BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. bei 213 str. 2 d. ir už šios nusikalstamos veikos padarymą V. K. paskirta laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmė.

Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų direktorius teikimu kreipėsi į teismą su prašymu subendrinti V. K. minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. nutartimi teikimą patenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad priimant Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendį, teismui nebuvo žinoma apie Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžio įsiteisėjimą, todėl bausmės subendrintos nebuvo. Kadangi abu nuosprendžiai dar nebuvo įvykdyti, Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. bei 213 str. 2 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais pagal BK 249 str. 1 d. bei 260 str. 1 d. V. K. paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, į šios bausmės laiką įskaitant suėmimo laiką bei iš dalies atliktą bausmę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendį.

Nuteistasis V. K. skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nesutinka su teismo nutartimi, mano, kad jam paskirta subendrinta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Per nelaisvėje išbūtą laiką savo elgesį apmąstė, nori būti naudingas visuomenei, turi tenkintojo diplomą ir mano, kad nesunkiai susirastų darbą. Atkreipia dėmesį į tai, kad turi auginti penkerių metų sūnų, padėti antros grupės invalidumą turinčiai motinai.

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 364 str., nagrinėja V. K. skundą dėl su nuosprendžių vykdymu susijusios nutarties, todėl iš naujo nevertina aplinkybių, susijusių su įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių dydžiu. Atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių teisingumas jau buvo peržiūrėtas nagrinėjant nuteistojo apeliacinius skundus, todėl šioje proceso stadijoje šis klausimas nesvarstomas. V.K. skunde pateikti argumentai dėl bausmės sušvelninimo, nurodant duomenis apie jo asmenį, elgesį ir šeimą, šiuo atveju, t.y. svarstant teismo nutarties dėl bausmių subendrinimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės.

Apygardos teismas teisingai išsprendė bausmių subendrinimo klausimą, parinkdamas dalinio bausmių sudėjimo būdą. Pagal BK 63 str. 1 d. tuo atveju, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Remdamasis šia teisės norma, taip pat BPK 347 str., nustatančiu, kaip turi būti vykdomos keliais neįvykdytais nuosprendžiais paskirtos bausmės, teismas privalėjo subendrinti dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, tą jis ir padarė.

Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 str. 5 d. numato, kad nuteistajam palankiausią apėmimo būdą subendrinant bausmes teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais V. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir 249 str. 1 d. už atitinkamai sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais V. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 213 str. 2 d. už sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. padaryti nusikaltimai BK 11 str. priskiriami gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kuriose didžiausios bausmės dydis kinta nuosekliai didėjančia tvarka, darytina išvada, kad V. K. padaryti nusikaltimai labai nesiskiria pagal pavojingumą. Be to, šie nusikaltimai padaryti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, taigi idealiosios nusikalstamų veikų sudėties taip pat nėra, o paskirtos bausmės nesiekia BK 63 str. 5 d. 3 p. nurodytų dydžių. Taigi nė viena iš sąlygų, kurioms esant bausmes būtų galima subendrinti apėmimo būdu, šiuo atveju netinka.

Vadovaudamasis BK 63 str. 4 d., teismas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžių su vėlesniais pakeitimais iš dalies pridėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimas paskirtą švelnesnę bausmę, ir teisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą septyneriems metams. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.