Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Innovation Computer Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-303-510/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Innovation Computer Group“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Regplasta“ ir K. B., tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Innovation Solution Group“, dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad pats atsakovas nepateikė PVM sąskaitos – faktūros dėl nuompinigių už 2004 m. rugsėjo mėnesį, todėl ieškovas neturėjo pagrindo mokėti. Teismo nuomone, ieškovas pavėlavo mokėti dėl savo kaltės ir atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas vėluodavo atlikti mokėjimus ir už kitus mėnesius, o tai patvirtina, kad ieškovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles. Neteisingai nurodytą ginčo sutarties numerį teismas laikė rašymo apsirikimu, kuris nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo nutraukta kokia nors kita sutartis, o ne sutartis Nr.168/04, ir atmetė ieškovo teiginį, kad atsakovas nutraukė neegzistuojančią sutartį. Teismas atmetė ieškovo teiginį galiojančios sutarties Nr.165/03, nes nustatė, kad ji nutrūko 2004 m. balandžio 2 d. šalims pasirašius 2004 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties Nr.168/04 priedą Nr.2 (t. 2, b. l. 9). Teismas sprendė esant nereikšmingais ieškovo teiginius dėl jo darbuotojo K. B. neteisėtų veiksmų, nes ginčo sutartis nutrūko 7.2 punkto pagrindu dėl ieškovo vėlavimo sumokėti už nuomą daugiau kaip du mėnesius.

Atsakovas nepateikė ieškovui pretenzijų dėl sutarties vykdymo, nesuteikė jokių protingų terminų prievolėms įvykdyti, sutartį nutraukė nesikreipdamas į teismą, pažeidė apelianto teises neleisdamas naudotis patalpomis. Atsakovas elgiasi nesąžiningai pasirašydamas patalpų perdavimo aktą su ieškovo darbuotoju K. B. neįsitikinęs, kad jis yra kompetentingas pasirašyti šį aktą.Atsakovas nutraukdamas sutartį pažeidė CK 6.217 straipsnį, nes apeliantas iš esmės nepažeidė sutarties: nors vėluodamas, tačiau niekada nepažeidė sutartyje numatyto dviejų mėnesių vėlavimo termino, atsakovas dėl to nėra pareiškęs jokių pretenzijų. Be to, dėl vėlavimo iš dalies kaltas pats atsakovas, nes sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo terminas dažnai sutapdavo. Be to, atsakovas nebuvo nustatęs CK 6.217 straipsnio trečiojoje dalyje numatyto papildomo termino sutarties įvykdymui. Teismas šališkai, neobjektyviai įvertino rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad yra visos būtinos žalos atlyginimo sąlygos: žalą pagrindžia pardavimų knygos išrašų kopijos, bendrojo pelno apskaičiavimo lentelė; atsakovas veikė neteisėtai, nes nevykdė pareigos prieš nutraukiant sutartį įspėti apeliantą; įrodytas priežastinis žalos ir neteisėto neveikimo ryšys bei atsakovo kaltė. Apeliantas nuomotose patalpose atliko kapitalinį remontą ir pagal šalių susitarimą atsakovas turėjo kompensuoti apeliantui 80 procentų šio remonto išlaidų nuomos mokesčio sąskaita, tačiau tai padaryta nebuvo. Dėl atsakovo kaltės apeliantas negali vykdyti veiklos išsinuomotose patalpose, todėl iš jo turi būti priteista 129 tūkst. Lt materialinė žala, kurią sudaro negautos pajamos už tris mėnesius.Atsakovai, nutraukdami nuomos sutartį elgėsi nesąžiningai, pažeidė teisėtų lūkesčių principą, elgėsi nesąžiningai, nes siekė naudos sau: nutraukęs sutartį atsakovas K. B. pradėjo dirbti vadovu bendrovėje, kuri įsikūrusi tose pačiose patalpose ir užsiima tokia pat veikla kaip ir ieškovas Be to, atsakovas yra šios bendrovės akcininkas. Teismas be pagrindo nesirėmė bendraisiais civilinės teisės principais. Sprendimą grindė tik vieno liudytojo A. Ž. parodymais, kuriuos gali paneigti buvusi apelianto bendrovės buhalterė I. Š. Teismas nenurodė argumentų dėl kurių atmetė atitinkamus įrodymus, taip pat padarė procesinės teisės pažeidimus, nes savo sprendimą grindė prielaidomis, nors kiekvieno bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas, teisinis to fakto vertinimas konstatuojamas tik tada, kai šioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų.

Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl sutarties numerio, nes korektūros klaidą patvirtina 2004 m. balandžio 1 d. priedas Nr. 1 prie nuomos sutarties, apelianto 2004 m. gruodžio 1 d., gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 1 d. bei 2005 m. vasario 3 d. raštai, kuriuose nurodomas sutarties Nr.169/04.Teismo sprendimas pagrįstas, nes apeliantas nuolat vėlavo mokėti nuomos mokestį. Teiginys, kad nebuvo įsiskolinta daugiau nei du mėnesius, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pagal sutarties 7.2 punktą, jei nuomininkas nesumoka daugiau kaip už du mėnesius, sutartis automatiškai nutrūksta.Nepagrįstas apelianto teiginys, kad liko galioti sutartis Nr.165/03, nes pagal nuomos sutarties Nr.169/04 priedą Nr.2, šalys šią sutartį nutraukė.Nuoma yra atlygintinas naudojimasis daiktu, todėl nuomos mokestis bei jo mokėjimo terminai yra esminės sutarties sąlygos, kurių nenustačius tarp šalių susiklostytų ne nuomos, o panaudos santykiai.Nepagrįsti teiginiai dėl K. B. įgaliojimų, nes jis patalpas perdavė tik faktiškai, o pati sutartis iki patalpų perdavimo jau buvo nutrūkusi, todėl minėtam darbuotojui įgaliojimas nutraukti nuomos sutartį nebuvo reikalingas. Apeliantas tyčia vengė vykdyti sutartines prievoles ir tai įrodo liudytojų parodymai.Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reikalaujamų negautų pajamų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip minėta, ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jo ieškininiai reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šios teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas ir yra apeliacinio nagrinėjimo dalyku, nes absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė ( CPK 320 str.).

Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas paminėtus ieškovo ieškininius reikalavimus, nepilnai ištyrė šiam ginčui svarbias aplinkybes, neteisingai įvertino surinktus įrodymus, aiškino bei taikė įstatymą ir dėl šio ginčas galėjo būti neteisingai išspręstas (CPK 329 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamas ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra kilęs dėl to, jog negyvenamųjų patalpų nuomotojas atsakovas UAB ,,Regaplasta“ bei nuomininkas ieškovas UAB ,,Innovation Computer Group“ nevienodai aiškina bei taiko sutartinę nuostatą dėl sutarties pabaigos, kuri buvo įtraukta į abi nagrinėtas sutartis (2003-11-14 Nr. 165/03 ir 2004-04-01 Nr. 168/04), o taip pat ginčijamasi dėl aplinkybių, kurios buvo pagrindu atsakovui (nuomotojui) vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarčių 7.2 punkte nurodyta, kad, jeigu nuomininkas savalaikiai nesumoka nuomos mokesčio daugiau kaip už du mėnesius, kontraktas automatiškai nutrūksta ir nuomininkas sumoka nuomotojui 2 tūkst. Lt dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą konstatavo, kad ieškovas (nuomininkas) nuompinigius už 2004 m. rugsėjo mėnesį atsakovui sumokėjo ne savalaikiai, tai yra, kaip sulygta sutartimi (6.1 p.) - iki einamojo mėnesio 15 d., o tik 2004 m. lapkričio 19 d. (t. 3, b. l. 33). Tuo remdamasis teismas sprendė, kad ieškovui pavėlavus sumokėti šį mokestį daugiau kaip du mėnesius, nuomos sutartis automatiškai nutrūko ir nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas nuomos sutartį nutraukė neteisėtai.

Teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.156 straipsnio pirmąją dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje suformuluotoje taisyklėje dėl esminio sutarties pažeidimo ir dėl teisės vienašališkai nutraukti terminuotos nuomos sutartį (civilinė byla Nr. 3K-P-346/2004; bylų kategorijos: 37.8; 45.7; J. Z. vs. UAB ,,Baldaras“ ir kt.) nurodė, kad sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu tokia teisė numatyta sutartyje, nebent įstatymas įsakmiai nurodytų specialią išimtį, jog tam tikros sutartys gali būti vienašališkai nutraukiamos tik teismine tvarka. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, net tada, kai sutartis nėra pažeidžiama iš esmės, o CK Šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, reglamentuojančios nuomos sutarties pabaigą, nenumato negyvenamųjų patalpų nuomotojui absoliutaus draudimo neteismine tvarka nutraukti nuomos sutartį prieš terminą vienašališkai, nesikreipiant į teismą. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad atsakovas (nuomotojas) sutartį galėjo nutraukti tik teismine tvarka, prieš tai rašytinai jį įspėjęs CK 6.497 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse numatyta tvarka. Apelianto teiginiai, kad nuomos sutartyse (8.8.3 p.) buvo numatyta, jog nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį CK 6.497 straipsnyje numatytais pagrindais, taip pat nepaneigia nuomotojo teisės, esant faktiniam pagrindui, remtis sutarties 7.2 punktu. Juolab, kad ieškovas šios sutartinės nuostatos neginčija. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, nutraukdamas sutartį su ieškovu, rėmėsi būtent 7.2 punktu, CK 6.217 bei 6.218 straipsniais. Sutinkamai su CK 6.218 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis atsakovas (nuomotojas) ieškovui 2004 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 421 pranešė apie sutarties nutraukimą nuo 2005 m. sausio 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 15 d. konsultacijoje (A3-104) nurodyta, kad sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą vienašališkai nurodytos dienos. Taip pat nurodyta, kad sutarties nutraukimas abi šalis atleidžia nuo jos vykdymo, tačiau kita sutarties šalis turi teisę teisme ginčyti vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumą, motyvuodama tuo, kad nėra sutartyje numatyto pagrindo (nagrinėjamu atveju, numatyto 7.2 punkte) vienašališkai nutraukti sutartį ar nesilaikyta tvarkos. Šioje nutartyje anksčiau buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog atsakovas turėjo pagrindą nutraukti ginčo nuomos sutartį, nes ieškovas nesumokėjo šio mokesčio daugiau kaip už du mėnesius, todėl nuomos sutartis automatiškai nutrūko pagal jos 7.2 punktą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma, teismas neišnagrinėjo ieškovo argumentų, susijusių su minimo sutarties 7.2 punkto aiškinimu. Kaip minėta, šiame punkte nustatyta, kad kontraktas automatiškai nutrūksta, kai nuomininkas savalaikiai nesumoka nuomos mokesčio daugiau kaip už du mėnesius. Ieškovas teigė, kad jis niekada nebuvo įsiskolinęs atsakovui, nesumokėdamas nuomos mokesčio daugiau kaip už du mėnesius, todėl atsakovas neturėjo pagrindo remtis šia sutartine nuostata. Šių ieškovo argumentų teismas nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė ir rėmėsi nuompinigių už 2004 m. rugsėjo mėn. mokėjimo aplinkybėmis. Antra, patį faktą, jog ieškovas (nuomininkas) pavėlavo sumokėti nuomos mokestį, teismas neteisingai traktavo, kaip įvykį, kuris automatiškai nutraukė šią sutartį. Priešingai nei konstatavo teismas, ši aplinkybė gali būti vertinama tik kaip prielaida atsakovui (nuomotojui) pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, tačiau esant tam pagrindui, tai yra esant atsakovo kaltei dėl sutarties pažeidimo. Taigi nagrinėjant šią bylą svarbu nustatyti ar pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog aplinkybės, kurios buvo siejamos su sutarties pažeidimu, ir kuriomis rėmėsi atsakovas, sudarė pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui (CPK 185 str.).

Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija paminėtoje 2004 m. birželio 29 d. nutartyje suformuluotoje taisyklėje, operatyvus sutarties nutraukimo būdas – nuomotojo vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas nesikreipiant į teismą, yra be kita ko prevencinė priemonė tam, kad nuomininkas tinkamai vykdytų sutartį. Tačiau, kaip žinia, CK 1.5 straipsnis imperatyviai nurodo, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Reikalavimą, kad sutarties šalys, turėdamos sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros taip pat imperatyviai nurodo ir CK Šeštosios knygos bendrųjų nuostatų bei Sutarčių teisės normos (6.4, 6.38, 6.158, 6.200 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant šį ginčą, paminėti principai yra itin aktualūs. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas labai formaliai įvertino ieškovo pripažinimą, jog buvo vėluojama atsiskaityti už nuomą, bei aplinkybę, kad ieškovas nuomos mokestį už 2004 m. rugsėjo mėn. atsakovui sumokėjo 2004 m. lapkričio 19 d., ir formaliai taikė minėtą sutartinę nuostatą, neanalizavęs šalių elgesio tiek galiojant nuomos teisiniams santykiams, tiek sutarties nutraukimo metu, tai yra tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nepasisakė dėl ieškovo nurodytų argumentų šiuo klausimu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo sudariusios laikotarpiui iki 2008 m. pabaigos, šios patalpos ieškovui buvo perduotos 2003 m. spalio 15 d. Ieškovas su atsakovo (nuomotojo) sutikimu patalpas suremontavo, pertvarkė, o atsakovas 2004 m. balandžio 1 d. susitarimu (t. 1, b. l. 17) pripažino jo turėtas išlaidas ir 80 procentų šių išlaidų, tai yra 40 869 Lt, nutarė kompensuoti įskaitant į nuomos mokestį. Dar viena aplinkybė, kuri šalių turtinius santykius apibūdina kaip stabilius, nekonfliktiškus - susiklostę atsiskaitymo už nuomą ir komunalinius patarnavimus santykiai. Iš tiesų galiojusių sutarčių 6.1 punkte buvo nustatyta, kad ieškovas už nuomą nurodytą pinigų sumą privalo sumokėti iki einančio mėnesio 15 d. tuo tarpu 6.2 punkte nurodyta, kad ieškovas už sutarties 5.1 punkte numatytus paskaičiavimus (mokestis už nuomą, komunalinius patarnavimus, kt. mokesčiai) atsiskaito sutarties 6.1 punkte nustatytais terminais, bet pagal atsakovo (nuomotojo) pateiktas sąskaitas. Kaip minėta, ieškovas teismui pripažino, kad už nuomą su atsakovu atsiskaitydavo ne iki einančio mėnesio 15 d., tačiau paaiškino, jog atsakovas ieškovui kas mėnesį pateikdavo vieną PVM sąskaitą - faktūrą, į kurią įtraukdavo ir mokestį už nuomą, ir mokestį už komunalinius, kitus patarnavimus bei paslaugas. Todėl sąskaitos buvo išrašomos, kaip paprastai, pora dienų iki minimo termino pabaigos (t. 2, b. l. 90 - 97). Šios sąskaitos iš Kauno filialo, kuris neturėjo nei savo atsiskaitomosios sąskaitos, nei buhalterijos, buvo siunčiamos į bendrovės būstinę Vilniuje, todėl atsiskaitymas užtrukdavo. Ieškovas teigė, kad per visą nuomos laikotarpį nebuvo atvejo, kad atsakovo išrašyta PVM sąskaita - faktūra būtų dingusi, kad atsakovas dėl susiklėsčiusios tokios atsiskaitymo tvarkos iki pat 2004 m. lapkričio 11 d. nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų, nereikalavo ir delspinigių. Teismas savo išvadas parėmė liudytojo A. Ž. , kuris minimu laikotarpiu dirbo ieškovo Kauno filialo direktoriumi, parodymais. Be kita ko, jis aiškino, gavęs ieškovo administracijos nurodymą bendrovės filialą iškeldinti iš šių patalpų. Tačiau šis liudytojas taip pat paaiškino, kad teisme nagrinėjamas jo ginčas su ieškovu dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei darbo užmokesčio priteisimo. Todėl teismo išvada sprendime, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo A. Ž. parodymais, yra padaryta neištyrus ir visapusiškai neįvertinus aplinkybių, susijusių su šio liudytojo paaiškinimų įrodomąja reikšme (CPK 185 str.). Ieškovas, paneigdamas liudytojų K. B. bei A. Ž. paaiškinimus, į bylą yra pateikęs duomenis apie bendrovės filialo Kaune komercinę veiklą, tačiau teismas nevertino ir šių įrodymų. Kita vertus ir liudytojas A. Ž. iš dalies patvirtino ieškovo paaiškinimą, teigdamas, kad atsakovo pateiktos einančio mėnesio PVM sąskaitos – faktūros į centrinę būstinę Vilniuje būdavo išsiunčiamos iki kito mėnesio 5 d. Teigė negalįs patvirtinti, kad atsakovo 2004 m. rugsėjo 13 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra LASS Nr. 238 (t. 3, b. l. 17) buvo jam pateikta ir išsiųsta į Vilnių. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad sutarčių 7 punkto nuostatose apie šalims taikytinas sankcijas ir atsakomybę, kaip pirmiausia poveikio priemonė sutartį pažeidusiai šaliai, buvo numatyti 0, 5 procento delspinigiai nuo skolos už laikotarpį iki atsiskaitymo (7.1 punktas), tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas (nuomotojas) būtų pasinaudojęs šia savo teise ar įspėjęs ieškovą dėl netinkamo sutarties vykdymo arba ketinimo nutraukti sutartį CK 6.497 straipsnyje numatytu pagrindu, kuris buvo inkorporuotas į nuomos sutarčių 8.3.3 punktą. Teisėjų kolegija netvirtina, kad turi būti toleruojamas netinkamas nuomininko elgesys, tačiau šioje nutartyje jau paminėti bendrieji teisinių santykių bei prievolių vykdymo principai reikalauja, kad sutarties šalys elgtųsi sąžiningai, bendradarbiautų viena su kita, kad kiekviena sutarties šalis galėtų numatyti kitos šalies elgesį ir tai leistų nesunkai spręsti ar piktnaudžiaujama savo teisėmis, ar vengiama tinkamai vykdyti prievoles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paminėtoje 2004 m. birželio 29 d. nutartyje be kita ko taip pat nurodė, kad vienašalis sutarties nutraukimas turi būti adekvati reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį sutarties pažeidimu, o nukentėjusioji šalis, nagrinėjamu atveju atsakovas (nuomotojas) negali remtis sutartyje numatytu pagrindu, kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovas tiek ieškinio pareiškime, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju atsakovas minimą nuomos mokesčio nesumokėjimo faktą būtent ir panaudojo kaip tokį pretekstą. Teigia, kad atsakovas, pateikęs ieškovui minimą 2004 m. lapkričio 18 d. pranešimą Nr. 421 apie sutarties nutraukimą, be pagrindo nepriėmė ieškovo 2004 m. gruodžio 1 d., gruodžio 29 d. ir kt. pasiūlymų kilusį ginčą išspręsti geruoju, neišklausė jo argumentų (t. 1, b. l. 20 – 34). Iš tiesų, kaip buvo minėta, ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą, nedelsiant, tai yra 2004 m. lapkričio 19 d., sumokėjo minimą nuompinigių skolą už 2004 m. rugsėjo mėnesį ir 2004 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovą, tvirtindamas, kad šis neturi pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, kad nėra pagrindo abejoti nuomininko prievolių vykdymu ateityje, kad dėl investicijų į patalpas, nutraukus sutartį, patirtų didelius nuostolius (t. 1, b. l. 22). Kaip jau buvo minėta, atsakovas 2004 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 421 ieškovui buvo pranešęs, kad nuomos sutartis 7.2 punkte numatytu pagrindu nutraukiama nuo 2005 m. sausio 1 d., todėl teismas privalėjo ištirti, ar atsakovas (nuomotojas) elgėsi sąžiningai ignoruodamas šias aplinkybes.

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su investicijų į patalpas kompensavimu. Iš byloje esančio 2004 m. balandžio 1 d. priedo prie nuomos sutarčių 2003-11-14 Nr. 163/03 bei 2004-04-01 Nr.169/04, pasirašyto ieškovo komercijos direktoriaus K. B. bei atsakovo direktorės D. Z. (t. 1, b. l. 17) matyti, kad buvo pripažinta 40 869 Lt, tai yra 80 procentų ieškovo investicijų į šias patalpas ir jas kompensuoti iš nuomos mokesčio. Todėl nustatant minimo įsiskolinimo už nuomą aplinkybes, yra svarbu ištirti šį faktą ir tik tuomet spręsti dėl sutarties pažeidimo. Nagrinėjant klausimą dėl atsakovo sąžiningumo vienašaliai nutraukiant sutartį taip pat būtina ištirti aplinkybes, susijusias su atsakovo bei ieškovo filialo direktoriaus komercijai K. B. veiksmais nutraukiant šią nutartį, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, žinodamas paties ieškovo administracijos poziciją sutarties nutraukimo klausimu, toliau kontaktavo su filialo direktoriumi komercijai K. B. , nepareikalaudamas jo įgaliojimų minimiems klausimams spręsti. Dėl šio taip pat yra svarbu ištirti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl K. B. naujos įmonės panašiu pavadinimu, tai yra trečiojo asmens, įsteigimo, minimų patalpų nuomos jos veiklai, ieškovo reklamos panaudojimo ir kt. Taip pat tikrintinos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl byloje minimų nuomos sutarčių 2003-11-14 Nr. 163/03, 2003-11-14 Nr. 165/03, 2004-04-01 Nr. 168/04 bei 2004-04-01 Nr.169/04 turinio bei jų nutraukimo. Teismas, atmesdamas ieškovo argumentus šiuo klausimu sprendė, kad 2004-04-01 sutarties Nr. 169/04 nurodytas dėl rašymo apsirikimo, o 2003-11-14 Nr. 165/03 sutartis nutrūko 2004-04-02 šalims pasirašius priedą Nr. 2 (t. 2, b. l. 99). Tačiau, visų pirma, byloje nėra šio priedo Nr. 2 originalo, nors ieškovas ginčija tokio dokumento buvimą. Antra, iš byloje esančių sutarčių bei priedų tekstų matyti, kad nesutampa sutartimis Nr. 165/03, Nr. 168/04 (t. 1, b. l. 8 - 16) ieškovui išnuomotų patalpų bei prieduose Nr. 1 bei Nr. 2 nurodytų patalpų plotai (t. 2, b. l. 89, patalpa 1 – 33), todėl išvada apie 2003-11-14 Nr. 165/03 nuomos sutarties nutraukimą darytina tik patikrinus ieškovo argumentus.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo UAB ,,Innovation Computer Group“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šio ieškovo ieškinys atsakovams UAB ,,Regplasta“ ir K. B. dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, naikintina ir byla šioje dalyje perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kita teismo teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes sprendimo dalies, kurioje priimtas ieškovo UAB ,,Innovation Computer Group“ atsisakymas nuo ieškinio dalies įpareigoti atsakovą UAB ,,Regplasta“ leisti naudotis išnuomotomis negyvenamosiomis patalpomis ir ši bylos dalis nutraukta (CPK 293 str. 4 p.), ieškovas nagrinėjamu apeliaciniu skundu nebuvo apskundęs, o absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Innovation Computer Group“ ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Regplasta“ ir K. B. dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.