- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- eI-1714-422/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- R. O.
- Atsakovas
- Lietuvos, Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjui R. O., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai M. Š., atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui T. M., atsakovės Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovui D. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. O. skundą dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. O. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės Kauno pakomisės 2017 m. spalio mėn. 11 d. ekspertinį nutarimą (toliau – ir Nutarimas, skundžiamas nutarimas) ir įpareigoti Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės Kauno pakomisę (toliau – ir KMEK) atlikti pareiškėjui pakartotinę karinės medicinos ekspertizę dėl tinkamumo tarnybai aktyviajame rezerve ir tarnybai tarptautinėje operacijoje.
Pareiškėjas skunde, jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2017 m. spalio 11 d. pareiškėjas, siekdamas tapti kariu savanoriu, buvo nusiųstas karinei medicinos ekspertizei, kurios metu jam buvo atliekami medicininiai tyrimai, pateikti testai, vyko pokalbiai su medicinos specialistais. Atlikus patikrinimą buvo surašytas Nutarimas bei jo pagrindu 2017 m. spalio mėn. 12 d. surašyta ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 3456 (toliau – ir Nutarimo pažyma). Šiais aktais pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai aktyviajame rezerve ir netinkamu tarnybai tarptautinėje operacijoje pagal jam nustatytą Z sveikatos grupę. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Nutarimu, nes jis yra nemotyvuotas, nepagrįstas, iš jo turinio neaišku, kokių sveikatos sutrikimų ar pareiškėjui diagnozuotų ligų pagrindu jam buvo nustatyta Z sveikatos grupė.
Pareiškėjo nuomone, Nutarimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus jo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. KMEK nariai vertino ne 2017 m. spalio 12 d. atliktų medicininių pareiškėjo sveikatos būklės tyrimų išvadas, o rėmėsi iki 2013 metų pareiškėjo sveikatos istorijoje esančiais įrašais. Pareiškėjo nuomone, jo sveikatos būklė buvusi iki 2013 metų visiškai neatitinka jo dabartinės sveikatos būklės, nes šiuo metu jis yra sveikas.
Nutarime nurodyta, kad jis galioja iki 2022 m. spalio 12 d., nors Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyrius 2017 m. rugpjūčio 23 d. įvertinęs pareiškėjo sveikatos būklę, 55 proc. darbingumo lygį pareiškėjui nustatė tik dvejiems metams, todėl neaišku, kokiu teisiniu ar medicininiu pagrindu KMEK Nutarimas galioja net penkerius metus.
Tvirtino, jog jo sveikatos ekspertizė buvo atlikta aplaidžiai, Nutarimo pažymoje neteisingai nurodant Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklės kriterijų, patvirtintų KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-l 142/V-l 139 (toliau - ir Kriterijai), 46.2. (lėtai progresuojančios su neryškiais funkcijos sutrikimais nervų sistemos ligos) ir 161.1 (Generalizuotos formos, kai yra ryškių pažeidimų) straipsnius. Nurodė, kad Kriterijų 46.2. straipsnyje nurodyto pobūdžio ligomis jis nėra sirgęs. Kriterijų 161.1 straipsnis buvo pasirinktas dėl pareiškėjui diagnozuoto (duomenys neskelbtini)(Q87.15), tačiau tinkamai įvertinus šiuo metu esančią pareiškėjo sveikatos būklę, jam turėjo būti priskirtas Kriterijų 161.2 straipsnis (Formos be funkcijų pažeidimų), nes faktiškai pareiškėjo jokios funkcijos niekuomet nebuvo pažeistos, jis visuomet gyveno normalų, aktyvų gyvenimą. Pažymėjo, kad būtent šio Kriterijų 161.1 straipsnio taikymas lėmė pareiškėjo pripažinimą netinkamu tarnybai aktyviajame rezerve ir netinkamu tarnybai tarptautinėje operacijoje. Pagal Kriterijus dėl pareiškėjo sveikatos būklės ekspertinio nutarimo pažymoje nurodytas Ekspertinių išvadų lentelės 28.2 straipsnis (nežymiai išreikštos formos), visiškai neįtakoja pareiškėjo tinkamumo tarnybai aktyviajame rezerve ir netinkamas tarnybai tarptautinėje operacijoje, nes 28.2 straipsnio 1 skiltyje nurodyta „Tinkamas“.
Nurodė, jog KMEK nepateikė pareiškėjui Nutarimo, medicinos ekspertizės akto ir kitų dokumentų, kuriuose būtų daugiau duomenų dėl pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimo, neišaiškino Nutarimo apskundimo tvarkos ir terminų, tuo pažeidė Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1125 (toliau – ir KMEK nuostatai) reikalavimus.
Pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatos būklė jam nesutrukdė nuo 2014 m. lapkričio 20 d. tapti Lietuvos Šaulių sąjungos nariu. Pareiškėjas baigė keturis ugdymo pakopų kursus, yra aktyvus ir motyvuotas organizacijos narys, pilietiškas, Lietuvos patriotas, pareigas atlieka profesionaliai ir sąžiningai, aktyviai dalyvauja jaunųjų šalių būrelio veikloje, rinktinės kultūrinėje veikloje, yra fiziškai aktyvus, energingas, atsakingas Lietuvos pilietis. Savo ateitį sieja su karine tarnyba, todėl prašo aukščiau nurodytų argumentų pagrindu tenkinti skundą ir panaikinti Nutarimą.
Šalies argumentai
Atsakovai Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą ir atstovai teismo posėdyje nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (Alytaus teritorinis skyrius), kurios išvada dėl 55 proc. pareiškėjo darbingumo galioja tik 2 metus, neturi teisės nustatyti kario tinkamumą ar netinkamumą tęsti karo tarnybą pagal sveikatos būklę. Šios institucijos priimti individualūs aktai gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie kario tinkamumą tęsti tikrąją karo tarnybą. KMEK Nutarimo galiojimo laikas (5 metai) nustatytas vadovaujantis KMEK nuostatų 45.6 punktu.
Tvirtino, jog pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog KMEK vertino tik senesnius nei 2013 m. sveikatos raidos istorijoje esančius įrašus. Pareiškėjo ekspertizės metu buvo papildomai patvirtintas pareiškėjui anksčiau diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau - LSMU KK) 2017 m. gegužės 4 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas Nr. LA 2017-0078383/070000-2017-77241), taip pat buvo vertinta tai, kad pareiškėjui 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. liepos 27 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (Q04.6), analizuotos aplinkybės, jog VšĮ VULSK filialo Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje 2015 m. sausio 14 d. pareiškėjas konsultuotas ortopedo bei jam buvo nustatytos diagnozės „(duomenys neskelbtini)“. Toje pačioje įstaigoje 2007 m. birželio 6 d. pareiškėjui kardiologo nustatyta diagnozė: „(duomenys neskelbtini). Pareiškėjui 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. liepos 27 d., 2015 m. balandžio mėn. buvo atliekami galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimai. KMEK taip buvo įvertintos LSMU KK 2015 m. rugpjūčio 27 d. - rugsėjo 1 d. periodu pareiškėjui nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (E23.0), (duomenys neskelbtini) (Q04.6). Vertinant pareiškėjo asmens ambulatorinę kortelę nustatytas 2017 m. liepos 24 d. įrašas: „Dokumentai į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, Q87.15, Q04.6, E80.4“, t. y. asmens ambulatorinę kortelėje minimos tos pačios diagnozės, kurios buvo identifikuotos pareiškėjo ekspertizės metu.
Nurodė, jog pareiškėjo netinkamumą karo tarnybai lėmė jam LSMU KK stacionarinio tyrimo ir gydymo metu diagnozuoti sutrikimai - (duomenys neskelbtini) (Q87.15) bei (duomenys neskelbtini) (Q04.6). Ekspertizės metu dėl (duomenys neskelbtini) (Q87.15) pareiškėjas buvo siųstas vidaus ligų (terapeuto) konsultacijai. KMEK Vidaus ligų gydytoja pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) (Q87.15) taikė Kriterijuose esančios Ekspertinių išvadų lentelės 161.1 straipsnį, dėl (duomenys neskelbtini) (Q04.6) - 46.2 straipsnį, dėl (duomenys neskelbtini) (E80.4) 28.2 straipsnį. Kriterijai pritaikyti pagal Ekspertinių išvadų lentelės TLK kodus, atskirų ekspertinių išvadų straipsnių paaiškinimus, įvertinus duomenis medicininiuose dokumentuose, atliktų tyrimų rezultatus.
Pažymėjo, jog ekspertizės metu tiriamajam buvo atlikti antropometriniai matavimai, kraujo, šlapimo, EKG tyrimai, rentgenologinis plaučių tyrimas Nr. 6736 (2017 m. spalio 11 d.), pareiškėjas rašė psichologinius testus, buvo vertinamas psichologo, psichiatro, šeimos gydytojo bei šeimos gydytojo siuntimu konsultuotas traumatologo-ortopedo, vidaus ligų gydytojo. Tiriamojo chirurginį/traumatologinį ortopedinį, vidaus ligų, neurologinį, oftalmologinį, otorinologinį, dermatovenerologinį vertinimus atliko šeimos gydytoja. Nors Chirurginio/traumatologinio ortopedinio vertinimo metu gydytoja įrašė, jog pareiškėjas „nusiskundimų neturi“, tačiau ten pat (Medicinos ekspertizės akte) buvo nurodyta, jog „nuo vaikystės diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (Q87.15). ~15 metų amžiuje (duomenys neskelbtini), likę metalai“, todėl tiriamasis buvo siunčiamas traumatologo-ortopedo konsultacijai.
Atsakovo nuomone, nutarimas priimtas visapusiškai išanalizavus pareiškėjo medicininę raidos istoriją, esamus naujausius medicininius tyrimus skelbiamus kvalifikuotuose medicininiuose šaltiniuose bei įvertinus tarnybos metu dėl tarnybos užduočių vykdymo specifikos pareiškėjo sveikatos būklei turint esamus susirgimus, kylančias rizikas. Medicinos ekspertizės akto forma ir turinys patvirtinti LK KMT vado 2015 gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 „Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Medicinos ekspertizės akto paskutiniame lape tiriamieji pildo formą ir savo parašu patvirtina, kad susipažino su galutiniu/preliminariu (reikiamą pažymint) ekspertiniu sprendimu ir jo apskundimo tvarka bei kur ir kokiu būdu atsiims ekspertinį sprendimą patvirtinančią pažymos kopiją. Minėtą formą (Medicinos ekspertizės akte Nr. 3456/2017) pareiškėjas užpildė pažymėdamas, kad susipažino su galutiniu Nutarimu ir jo apskundimo tvarka, kad ekspertinio nutarimo pažymos kopiją atsiims institucijoje, išdavusioje siuntimą (Alytaus regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius), šią informaciją pasirašė, todėl pareiškėjo patikslintame skunde argumentai, kad dėl netinkamo baigiamųjų Ekspertizės dokumentų surašymo, supažindinimo su galutiniu ekspertiniu nutarimu ir su tuo susijusių dokumentų (pažyma) įteikimo bei apskundimo tvarkos nuslėpimu, yra visiškai nepagrįsti. Prašė skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Administracinėje byloje kyla ginčas dėl Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės Kauno pakomisės 2017 m. spalio mėn. 11 d. ekspertinio nutarimo (toliau – ir Nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti pakartotinę karinės medicinos ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas tapti kariu savanoriu, kreipėsi į Karo prievolės ir komplektavimo Tarnybą ir 2017-10-05 siuntimu buvo nusiųstas į karinę medicinos ekspertizės komisiją (Regioninę Kauno pakomisę, Vytauto pr. 49, Kaunas) pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo priimant į tarnybą.
Lietuvos Kariuomenės Karo medicinos tarnybos 2017-10-11 Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog minėtos tarnybos 2017 m. spalio mėn. 11 d. ekspertiniu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai aktyviajame rezerve bei netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal nustatytą sveikatos grupę. Minėto nutarimo pagrindu buvo parengta KMEK 2017-10-12 Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 3456, iš kurios matyti, jog nutarimo išvada priimta pagal Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ir civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 161.1; 46.2; 28.2 straipsnių 1 skiltį.
Pareiškėjas nutarimo neteisėtumą ginčija dėl to, kad nebuvo atliktas tinkamas, objektyvus jo sveikatos vertinimas, nes KMEK nariai rėmėsi ne 2017 m. spalio 12 d. atliktais medicininiais tyrimais, bet senesniais nei 2013 m. jo sveikatos istorijoje esamais duomenimis, kurie sveikatos tikrinimo metu buvo pasikeitę, jo sveikatos būklė buvo normali, nuo 2014-11-20 jis aktyviai dalyvauja Lietuvos Šaulių sąjungos veikloje, ankstesnės ligos netrukdo tapti kariu savanoriu. Tvirtino, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką ir procedūras, teisėtų lūkesčių principus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir Įstatymas, KASOKTĮ, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-01-01), Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau –ir Nuostatai, Ekspertizės nuostatai, KMEK, aktuali redakcija galiojanti nuo 2017-02-14), Sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-l 142/V-l 139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-05-05).
Įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Nuostatuose įtvirtinta, jog asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę nustatymo tvarką reglamentuoja Nuostatai, šių asmenų sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – Komisija). Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado įsakymais, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – Tarnyba) vado patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais ir Nuostatais.
Nuostatuose nurodyta, jog asmenų, stojančių į tarnybą medicinos ekspertizę atlieka Komisijos regioninės pakomisės, fiksuoja medicinos ekspertizės duomenis medicinos dokumentuose ir Lietuvos kariuomenės administruojamoje kompiuterinėje duomenų bazėje, juos apibendrina, analizuoja ir pateikia tarnybos vadui (7.2.p.). Pagal Nuostatuose apibrėžtas sąvokas ekspertinė išvada – Komisijos pakomisės gydytojo specialisto, šeimos medicinos paslaugas teikiančio šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamojo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (5.2p.); ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą (5.4 p.); ekspertinis nutarimas – ekspertinių išvadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės (5.5 p.). Medicinos ekspertizė (toliau –ir Ekspertizė) atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo principais, metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje, civilinei krašto apsaugos ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru ( 25p.).
Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos pakomisės gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, kario asmens sveikatos ambulatorinę kortelę (forma KAM 40-025/a) ir Lietuvos kariuomenės kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM), apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio tarnybai koviniame būryje, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal nustatytą ligą. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai arba atliekama karo prievolininkų, kurių sveikata patikrinta kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, medicinos ekspertizė ( 31p.).
Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjas atlikti Ekspertizės buvo siunčiamas vadovaujantis Ekspertizės nuostatų 7.2.1punkto pagrindu įgalioto subjekto siuntimu. Ekspertizę atliko Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninė Kauno pakomisė, sudaryta iš šeimos gydytojo, vidaus ligų gydytojo, gydytojo psichiatro, pareiškėjas buvo konsultuotas traumatologo-ortopedo, psichologinį jo testavimą atliko KMEK psichologas. Pareiškėjas dėl komisijos sudėties, jos sudarymo tvarkos nekelia ginčo.
Pareiškėjas tvirtino, jog konkrečiu atveju jo sveikatos būklės vertinimui buvo netinkamai pritaikyti Kriterijai.
Teismas pažymi, jog Kriterijuose numatyti sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai nustatymo principai ir metodika. Kriterijai sudaryti iš kelių dalių: 1) ekspertinių išvadų lentelės, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, 2) atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo; 3) sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo; 4) tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelės.
Teismui pateikti medicininės ekspertizės duomenys iš esmės patvirtina, jog atliekant ekspertizę, Kriterijuose įtvirtintų principų, metodikos, juose numatytos struktūros, buvo laikomasi.
Nuostatuose nurodyta, jog atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama kiekvieno atskirai asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato tarnybos vadas (26p.); Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlikdami medicinos ekspertizę, įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie tiriamajam diagnozuotas ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas) ( 29p.).
Taigi minėtomis nuostatomis įtvirtinta, jog atliekant ekspertizę turi būti vadovaujamasi ne vien tiriamojo sveikatos būkle ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais duomenimis, pagrindžiančiais tiriamojo sveikatos būklę. Pagal teismui pateiktus medicininės ekspertizės duomenis akivaizdu, jog konkrečiu atveju buvo laikomasi Nuostatų 26p., 29 p. reikalavimų, komisija įvertino jai pateiktus visus pareiškėjo medicinos dokumentus, skyrė papildomus medicininius tyrimus, vertinimo rezultatus tinkamai užfiksavo nustatytos formos Medicinos ekspertizės akte Nr. 3456/2017, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad vertinant jo sveikatos būklę buvo vadovaujamasi vien pasenusiais medicininiais duomenimis, neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę ekspertizės metu.
Pareiškėjas nesutiko su jo sveikatos būklės vertinimu, atsakovui pritaikius Kriterijų 161.1 ir 46.2 straipsnių nuostatas. Jo nuomone, minėti Kriterijai pritaikyti nepagrįstai, nes jis nervų sistemos ligomis apskritai nesirgo. Kriterijų 161.1 straipsnis pritaikytas dėl jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini) (Q87.15), tačiau dėl šios ligos sveikata buvo gera, liga nepasireiškė, todėl turėjo būti pritaikytas 161.2 straipsnis (Formos be funkcijų pažeidimų).
Iš ekspertizei pateiktų pareiškėjo medicininių duomenų matyti, jog 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. liepos 27 d. jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (Q04.6), dėl šios ligos buvo skiriami ir atliekami keli magnetinio rezonanso tyrimai (2011 m. liepos 7 d. galvos smegenų MRT Nr. 12462, 2012 m. liepos 27 d. galvos smegenų MRT Nr. H12-94311, 2015 m. balandžio mėn. galvos MRT). Medicinos dokumentų išrašas NR. A-4789801 (2015 m.) patvirtina, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau –ir LSMU KK) 2015 m. rugpjūčio 27 d. - rugsėjo 1 d. periodu pareiškėjui buvo nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (E23.0), (duomenys neskelbtini) (Q04.6), todėl įvertinus minėtus medicininius duomenis, pareiškėjo atsakymus į klausimus, pildant Medicinos ekspertizės akto specialiąją dalį, kurie patvirtino pareiškėjo jaučiamus simptomus, būdingus šiai ligai (jautė dažnus galvos skausmus), pagrįstai KMEK buvo taikomas 46.2 straipsnis, t. y. „lėtai progresuojančios su neryškiais funkcijos sutrikimais“ ir pagal 1 skiltį priimta ekspertinė išvada „netinkamas“. Teismas pažymi, jog Kriterijų dalyje Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinime nurodyta, jog 46.2 straipsnis taikomas nustačius labai lėtai progresuojančias ligas, kai objektyvūs požymiai neryškūs ir simptomai ilgai nekinta (neprogresuoja), organizmo funkcijos sutrikimai neryškūs ir kompensuoti.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui 2008 m. genetiniais tyrimais Vokietijoje buvo diagnozuotas retos ligos – (duomenys neskelbtini) (Q 87.15). Ši diagnozė buvo patvirtinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2017 m. gegužės 4 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2017-0078383/070000-2017-77241. Pareiškėjas užpildydamas Medicinos ekspertizės akte specialiąją dalį, nurodė apie dažnus nugaros skausmus, 2015 m. medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuoti šiai ligai būdingi požymiai (tarp jų - (duomenys neskelbtini)), kuriuos patvirtino teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, komisijos pirmininkas gydytojas D. U.. Ekspertizės metu dėl (duomenys neskelbtini) (Q87.15) pareiškėjas buvo siųstas vidaus ligų (terapeuto) konsultacijai. KMEK Vidaus ligų gydytoja pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) (Q87.15) taikė Kriterijuose esančios Ekspertinių išvadų lentelės 161.1 straipsnį (Generalizuotos formos, kai yra ryškių pažeidimų).
Iš byloje esamų duomenų matyti, jog pareiškėjo netinkamumą karo tarnybai iš esmės apsprendė jam LSMU KK stacionarinio tyrimo ir gydymo metu diagnozuoti sutrikimai - (duomenys neskelbtini) (Q87.15) ir (duomenys neskelbtini) (Q04.6).
Pažymėtina, jog ekspertizei buvo pateikti duomenys apie pareiškėjui nustatytą 55 % darbingumo lygį. Pareiškėjo asmens ambulatorinėje kortelėje 2017 m. liepos 24 d. buvo užfiksuotas įrašas, iš kurio matyti, jog dokumentuose, pateiktuose NDNT darbingumo lygiui nustatyti, minimos tos pačios diagnozės, kurios buvo nustatytos pareiškėjo ekspertizės metu ( Q 87.15, Q 04.6, E 80.4).
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir ekspertizei pateiktų duomenų visumą, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog KMEK, pagrįstai taikė Kriterijų 46.2, 161.1 straipsnius.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas neginčijo medicininių duomenų, ekspertizės metu atliktų tyrimų rezultatų pagrįstumo, tik kėlė ginčą dėl medicininių kriterijų taikymo tinkamumo. Minėtų kriterijų taikymas iš esmės yra susijęs su diagnozių nustatymu, medicininių tyrimų rezultatų vertinimu ir su tuo susijusiomis specialiomis žiniomis pagrįstų išvadų suformulavimu.
Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio pobūdžio bylose yra konstatavęs, jog medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012).
Nagrinėjamo ginčo atveju teismas nenustatė, kad KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo karinei tarnybai medicininę ekspertizę būtų nesilaikiusi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kad pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių ekspertizės tvarką, sąlygas, jos rezultatų įforminimo reikalavimus.
Ekspertizę atliko tinkamas subjektas, todėl pareiškėjo argumentai, jog kiti gydytojai buvo nustatę, kad jis sveikas, yra nereikšmingi šiam ginčui.
Pabrėžtina, kad pagal KASOKTĮ ir jo nuostatas įgyvendinančius minėtus poįstatyminius teisės aktus KMEK yra specializuota (karinė) medicinos ekspertizė, kuri sprendžia asmenų, išvardytų KMEK nuostatų 1 punkte, tarp jų ir stojančių į tikrąją karo tarnybą, tinkamumą tarnybai, vadovaudamasi pirmiau aptartais specialiaisiais teisės aktais. Iš ekspertizės akto matyti, kad atliekant medicinos ekspertizę pareiškėjo sveikatą tikrino atitinkamų KME nuostatuose numatytų medicinos sričių specialistai, prieidami kiekvienas pagal savo sritį prie ekspertinių išvadų. Minėtų ekspertinių išvadų pagrindu KMEK pateikė bendrą išvadą, kad pareiškėjas priskirtinas Z sveikatos grupei (netinkamas tarnybai aktyviajame rezerve, netinkamas tarnybai tarptautinėje operacijoje).
Nutarimo galiojimo laiką (5 metai) reglamentuoja KMEK nuostatų 45.6 punktas, todėl pareiškėjo argumentai minėtą terminą siejant su nedarbingumo galiojimo terminu yra nepagrįsti.
Iš 2017-10-12 Ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3456 matyti, jog joje buvo išdėstyti Nutarimo priėmimo teisiniai pagrindai (nutarimas priimtas pagal Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ir civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 161.1; 46.2; 28.2 straipsnių 1 skiltį), faktiniai duomenys, susiję su jo sveikatos būkle, kuriuos vertino atsakovas, pareiškėjui buvo žinomi (turėjo galimybę su jais susipažinti), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Pareiškėjui buvo atnaujintas terminas kreiptis su skundu į teismą, suteikta galimybė duoti paaiškinimus, todėl darytina išvada, jog, jei ir buvo padaryti procesinio pobūdžio Komisijos pažeidimai, tai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui, nes jie mažareikšmiai ir nagrinėjant bylą teisme buvo pašalinti.
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas dėl 2017 m. spalio mėn. 11 d. ekspertinio nutarimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjui pakartotinę medicinos ekspertizę atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnyje įtvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Jame numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą ( 1d.).
Konkrečiu atveju pareiškėjui buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2018-03-28 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2020 patvirtina, jog valstybė patyrė 649,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų, tačiau skundą atmetus, priteisti teisinės pagalbos išlaidas nėra teisinio pagrindo, todėl šio pobūdžio prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.