Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Č., kaltinamajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), serviso inžinierius, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2018 m. sausio 25 dieną, apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį "Mazda 626", valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažeidė kelių eismo taisyklių 8 punkto, numatančio" eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai....", o būtent taisyklių 1 priedo, II skyriaus kelio ženklo ženklo Nr. 203 " Duoti kelią" ir 102 punkto, numatančio, kad " įvažiuodamas į kelią iš esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms", reikalavimus, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur nedavė kelio (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės važiavusiam automobiliui "Volvo XC90", valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio "Volvo XC90", valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Eismo įvykio deklaracijoje atvaizduotas eismo įvykio mechanizmas. Kaltinamasis V. B. deklaracijoje nurodė, jog jis yra atsakingas už padarytą žalą (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodamas transporto priemonė pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 102 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiais sutrikdyta nukentėjusiosios A. Č. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad prieš pradėdamas išvažiuoti iš parduotuvės aikštelės dėl prastų oro sąlygų nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio nukentėjusios vairuojamo automobilio. Jau buvo minėta, kad kaltinamojo parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad V. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. B. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta vairuojant transporto priemonę, tamsiu paros metu, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus kitam eismo dalyviui nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinama ir tai, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. B. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi rimtų sveikatos sutrikimų, rūpinasi ir prižiūri neįgalų sūnų. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl to išgyvena ir kremtasi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 68 straipsniais, apsvarstęs BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam V. S. klausimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę. Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Bylą nagrinėjantis teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam V. B. įvertina tai, kad jis nusikaltimą padarė blaivus dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybišku ar turinčiu chuliganiško vairavimo požymių. Be to, kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka, neteistas, duomenų, kad vestų netinkamą gyvenimo būdą nėra. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. B. taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. Č. teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 100-110). Civilinis atsakovas Ergo Insurence SE atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jų apskaičiuota ir išmokėta 252 eurų neturtinė žala yra pakankama nukentėjusios A. Č. patirtai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 116-118).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Pažymėtina, kad teismai privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Pagal teismų praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 635 eurų iki 2896 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-211-895/2018 ir kt.).

Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertina nukentėjusios patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad nustatyti tam tikri patirtos traumos liekamieji reiškiniai (nosies pertvaros iškrypimas) (b. l. 127), kuriuos ateityje gali tekti šalinti chirurginiu būdu, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą, baimę), taip pat į tai, kad nukentėjusioji toliau dirba, patirta trauma neatitraukė nukentėjusios nuo darbinės veiklos. Teismas įvertina ir tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, A. Č. padarytą neturtinę žalą įvertina 1700 eurų, ją priteisiant iš civilinio atsakovo Ergo Insurence SE. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad civilinis atsakovas visą turtinę žalą ir dalį (252 eurų) iš teismo nustatytos neturtinės žalos jau yra sumokėjęs nukentėjusiajai, todėl ši suma turi būti įskaityta į teismo nustatytą neturtinės žalos dydį (1700 – 252 = 1448 eurai). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 21 MGL (1050 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. B. skirti 14 MGL (700 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo Ergo Insurence SE nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Č. naudai 1448 (tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.