- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- eI3-3154-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01295-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
- Kategorijos
- 1.4.4Proporcingumas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Egidijos Puzinskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir INVEGA) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA) 2021 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2021/3-35-49 dėl pažeidimo (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja nurodo, kad ji įgyvendina bei administruoja finansines ir kitokio pobūdžio paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui priemones. Pareiškėjos atliekamam ES fondų investicijų administravimui esminę reikšmę turi pareiškėjos nuo 2003 metų naudojama informacinė verslo valdymo ir apskaitos sistema, sukurta Navision produkto pagrindu. Ši informacinė sistema padeda planuoti resursus, atlikti deleguotas paraiškų vertinimo, paramos skyrimo ir išmokėjimo funkcijas, valdyti veiklos procesus. Pareiškėja neturi savo IT specialistų, kurie administruotų ir prižiūrėtų IT sistemų veikimą, todėl nenutrūkstamai atitinkamas IT paslaugas įsigyja iš kvalifikuotų atitinkamas IT paslaugas teikiančių IT įmonių. Pareiškėja 2019 m. spalio 10 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą apie vykdomą atvirą konkursą „Verslo valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 456048). Pirkimu buvo siekiama įsigyti 250 000 Eur vertės atitinkamų IT paslaugų, kurios būtų teikiamos 36 mėnesių laikotarpiu. Tam, kad įsitikinti paslaugų teikėjo techniniu ir profesiniu pajėgumu tinkamai įvykdyti planuojamą sudaryti IT paslaugų sutartį, buvo nustatytas reikalavimas per 3 metų laikotarpį būti įvykdžius ir (ar) dar vykdant bent vieną, atitinkamų paslaugų perkančiosios organizacijos turimos VVS (Microsoft Dynamics Navision) priežiūros konfigūravimo ir programavimo paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė yra 175 000 Eur be PVM, arba 0,7 dydžio nuo numatytos sudaryti sutarties vertės. Pasiūlymus pateikė 2 potencialūs IT paslaugų teikėjai (UAB „Columbus Lietuva“ ir UAB „Avalanche Lithuania“), o laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Columbus Lietuva“ pateiktas pasiūlymas. INVEGA ir UAB „Columbus Lietuva“ 2020 m. sausio 31 d. sudarė Verslo valdymo sistemos aptarnavimo, priežiūros ir vystymo paslaugų sutartį Nr. (4.26.4)-157. 2021 m. sausio 20 d. per CPVA duomenų mainų sistemą (DMS) pateikė paklausimą dėl vykdant atvirą konkursą taikyto vieno iš kvalifikacinių reikalavimų. CPVA 2021 m. kovo 23 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad padarė išvadą, jog INVEGA pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nustatė neproporcingą ir neatitinkantį Metodikos kvalifikacijos reikalavimą teikėjams. Sprendimu CPVA taip pat nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. 5 proc. nuo 100 000 Eur ir tai sudaro 5 000 Eur. CPVA savo Sprendime nurodė, kad pareiškėja nustatydama reikalaujamos panašios sutarties vertės 0,7 dydžio koeficientą, nustatė nepagrįstai aukštą, perteklinį ir dirbtinai ribojantį konkurenciją kvalifikacijos reikalavimą. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas gali būti kvalifikaciniu reikalavimu teikėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui įvertinti, tai nustato Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), t. y. jos 21.1.4 papunktis. Šiame Metodikos punkte atitinkamas reikalavimas įvardijamas kaip „Patirtį įrodančių sutarčių vertės“ reikalavimas. Todėl laikyti jį netinkamu nėra pagrįsta. Pareiškėja pagrindė (CPVA patvirtino tai savo Sprendime) perkamų paslaugų didelę svarbą tiek pareiškėjos veiklai, tiek viešajam interesui, kas sudaro prielaidas taikyti aukštus kvalifikacinius reikalavimus teikėjams, kai objektyviai būtina (būtinumą lemia perkamų paslaugų sudėtingumas, didelė apimtis ir būtinybė paslaugas teikti operatyviai). CPVA nepagrįstai konstatavo, kad nustatytas 0,7 koeficiento nuo sutarties sumos reikalavimas buvo nepagrįstai aukštas ir dirbtinai ribojantis konkurenciją. Metodikoje, reglamentuojant patirtį įrodančių sutarčių vertės kvalifikacinio reikalavimo taikymą, atitinkami dydžiai, kurie taikytini priklausomai nuo sutarties vertės nurodomi kaip pavyzdiniai, bet ne kaip imperatyviai taikomi. Nustatant konkretų dydį turi būti vertinama, ar jis yra pagrįstas, ar jis nesudaro prielaidų pirkime pasiūlymą teikti tik vienam tiekėjui. Nagrinėjamu atveju potencialių pirkimo dalyvių skaičius galėjo būti didesnis nei 3 teikėjai, pirkimo procedūrose aktyviai dalyvavo 3 tiekėjai, iš jų 2 pateikė pasiūlymus. Nagrinėjamo pirkimo atveju, pareiškėja prieš pradėdama pirkimo procedūras susipažino su Lietuvos rinkoje atitinkamas IT paslaugas teikiančiais dalyviais. Įsitikino, kad ne mažesnės, kaip 175 000 Eur sutarties vykdymo reikalavimą atitinka daugiau kaip 50 proc. tiekėjų, aktyviai dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose. Bent 5 atitinkamų paslaugų teikėjai iš 9 teikėjų buvo sudarę bent vieną paslaugų sutartį, kurios vertė viršijo nurodytą dydį. Tokiu būdu buvo įsitikinta, kad nustačius 0,7 dydžio reikalavimą, nesusidarys ydinga situacija dėl vieno tiekėjo galimybės dalyvauti pirkime dėl per aukštų reikalavimų. Ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo dydžio nustatymui svarbią įtaką turėjo įsigyjamų IT paslaugų ypatinga svarba INVEGOS veiklai ir su tuo susijusiems viešiesiems interesams. Rengiant pirkimo sąlygas buvo atsižvelgta į tai, kad remiantis gerąja panašių pirkimų vykdymo praktika palyginamosios sutarties vertės dydis neviršija 0,7 planuojamos sutarties vertės. CPVA priimdama sprendimą nepagrįstai nevertino, ar konkretus kvalifikacinis reikalavimas turėjo įtakos pirkimo rezultatams, potencialių teikėjų ar dalyvių dalyvavimui pirkimo procedūrose. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas buvo nustatytas tik pirkimo sąlygose. Jis nebuvo atskleistas skelbime apie pirkimą ar kituose potencialiems teikėjams ar dalyviams skirtuose dokumentuose. Su pirkimo sąlygomis galėjo susipažinti tik tie ūkio subjektai, kurie priėmė (peržiūrėjo) per CVP IS paskelbtą skelbimą (kvietimą) ir atsisiuntė pirkimo sąlygas. Tik tie ūkio subjektai, kurie susipažino su pirkimo sąlygomis, žinojo apie ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo taikymą. Kitiems ūkio subjektams atitinkamas reikalavimas nebuvo žinomas ir todėl net teoriškai negalėjo daryti jokios įtakos jų sprendimams ar apsisprendimui dėl dalyvavimo pirkimo procedūrose. Visi 3 kvietimą dalyvauti pirkimo procedūrose priėmę teikėjai pagal viešai žinomą ir (ar) pirkimo metu pateiktą informaciją atitiko CPVA ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą, o UAB „Alna Business Solutions“ sprendimą neteikti pasiūlymo lėmė kitos priežastys. Nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta reali konkurencija ir galimybė protingam skaičiui teikėjų teikti pasiūlymus. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), aiškindama jos patvirtintos Metodikos nuostatas ir jų taikymą (21.1.4 punkto taikymą), Metodikoje nurodyto 0,5 koeficiento viršijimą nelaiko VPĮ pažeidimu ar viešųjų pirkimų principų pažeidimu, kas būtų pagrindas nutraukti pirkimo procedūras ir (ar) taikyti alternatyvias sankcijas. Pareiškėja kaip pavyzdį pateikia 2020 m. balandžio 1 d. VPT išvadą Nr. 4S-308, kurioje buvo vertinama identiška situacija. VPT išvadoje siūlė perkančiajai organizacijai vykdant kitus viešuosius pirkimus nustatyti mažesnį įvykdytos ar vykdomos sutarties vertės koeficientą. Atkreipia dėmesį, kad remiantis VPT išvada ir joje pateikta rekomendacija, analogiškos situacijos vertinimas yra priešingas CVPA Sprendimui dėl VPĮ įtvirtintų pirkimų principų pažeidimo konstatavimo, t. y. CPVA nustatytai išvadai, kad pareiškėja nustatydama 0,7 koeficientą, vietoj 0,5 koeficiento pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. CPVA pateiktas situacijos aiškinimas, nevertinant svarbių faktinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju neatitinka ir Lietuvos teismų suformuluotos praktikos, aiškinant VPĮ ir Metodikos nuostatas dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pirkimo objektas – INVEGOS Verslo valdymo sistemos Microsoft Dynamics NAV priežiūros ir vystymo paslaugos. Pirkimo sąlygų 21 punkte apibrėžtas pirkimo biudžetas – iki 250 000 Eur be PVM, 22 punkte nurodyta, kad perkamos paslaugos turi būti teikiamos 36 mėnesius nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Pirkimo sąlygų 32 punkto 2 lentelės a punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas - tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs ir (ar) vykdantis bent vieną, atitinkamų paslaugų perkančiosios organizacijos turimos VVS (Microsoft Dynamics Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 175 000 Eur be PVM. Nagrinėjamu atveju pirkimo vertė yra 250 000 Eur be PVM, todėl priskiriama didelės vertės pirkimo sutartims. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamu reikalavimu buvo nustatytas reikalavimas tiekėjui būti įvykdžiusiam ir (ar) vykdančiam bent vieną atitinkamų paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 175 000 Eur be PVM, o tai sudaro 0,7 pirkimo objekto vertės. Pareiškėja ginčijamu reikalavimu nustatydama reikalaujamos panašios sutarties vertės 0,7 dydžio koeficientą ir nepateikusi pagrįstų bei įtikinamų įrodymų dėl nustatyto reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinio ryšio, nustatė nepagrįstai aukštą, perteklinį ir dirbtinai konkurenciją ribojantį kvalifikacijos reikalavimą, todėl pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies, 7 dalies nuostatas (nesivadovavo Metodika) bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovė daro išvadą, kad sistemiškai vertinant viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir išskiriant teisės normas, apibrėžiančias reikalavimus, keliamus tiekėjų kvalifikacijai, pastarųjų tikslas - padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas arba dalyvis pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus (t. y. teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis ir finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas). Vadinasi, kvalifikacijos reikalavimais negali būti siekiama kitų tikslų. Nurodo, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, jog objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę tiems, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Svarbu, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai būtų pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs bei aiškūs. Vertinant pareiškėjos nustatyto ginčijamo reikalavimo teisėtumą, aktuali ir VPĮ 47 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPT patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Taigi, Metodikos reikalavimai yra privalomi, kaip tai ir numatyta šios Metodikos 5 punkte. Taip pat svarbus ir Metodikos 21.1.4 punktas, kuriame reglamentuota patirtį įrodančių sutarčių vertė. Nustatant aukštą įvykdytos (vykdomos) sutarties koeficientą dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus. Tai įmanoma užsitikrinti tik tais atvejais, kai pirkime dalyvauja smulkaus ar vidutinio verslo atstovai, o ne tik stambaus kapitalo įmonės. Metodikoje (t. y. supaprastintų ir tarptautinių pirkimų atveju privalomame teisės akte) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas. Pažymėjo, jog sistemiškai įvertinus Metodikoje nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, kad Metodikos 21.1.4 punktas įpareigoja pirkimo vykdytoją nustatyti ne didesnį nei 0,5 dydžio sutarties koeficientą, išskyrus atvejus, atitinkančius Metodikos 8 punkte nustatytus principus, tame tarpe ir būtinybę atsižvelgti į sutarties vertę. Taigi, Metodikos 21.1.4 punkte nustatytas reikalavimas patirtį įrodančių sutarčių vertei, turi būti derinamas su viešųjų pirkimų principais, konkrečiu atveju – proporcingumo principu. Perkančioji organizacija, nustatydama sutarties koeficiento dydį, atsižvelgdama į sutarties vertę, turėjo svarstyti ne apie koeficiento 0,5 didinimą iki 0,7, o priešingai, koeficientą sumažinti ir nustatyti 0,3 nuo perkamų paslaugų vertės. Pareiškėjas skunde ne kartą akcentavo, kad „Ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo dydžio nustatymui svarbią įtaką turėjo įsigyjamų IT paslaugų ypatinga svarba INVEGOS veiklai ir su tuo susijusiems viešiesiems interesams <...>“. Atsakovas vadovaujasi LAT praktika ir nurodo, kad viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Be to, pažymi, jog LAT praktikoje akcentuojama, jog tiekėjų konkurencijos užtikrinimas, įgyvendinant VPĮ nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimus, taip pat yra viešas interesas, todėl, esant viešąjį interesą sudarančių aplinkybių kolizijai, pripažįstant, kad vienos iš jų konkrečiu atveju yra svarbesnės, tokią išvadą būtina aiškiai pagrįsti. CPVA vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad „pagrįstai tikėtina, kad paslaugų teikėjai, anksčiau nevykdę panašaus sudėtingumo verslo valdymo ir apskaitos programos ir sistemų priežiūros ir vystymo darbų - nebus pajėgūs kokybiškai atlikti sistemos priežiūrą <...>“ iš esmės yra grįsti prielaidomis ir neįrodo, jog kitomis mažiau varžančiomis priemonėmis nustatytas tikslas nebus pasiektas. Pareiškėja vykdė tarptautinės vertės pirkimą atviro konkurso būdu, todėl pirkimo sąlygos buvo viešai prieinamos absoliučiai visiems subjektams ir tam, kad jas peržiūrėti, tiekėjams nebuvo būtinybės priimti kvietimą dalyvauti šiame pirkime. Nagrinėjamu atveju vertinama ne tik faktinė situacija, bet ir potenciali galimybė, kad esant mažiau ribojantiems kvalifikacijos reikalavimams galėjo būti daugiau dalyvių pirkime. Atsakovė pažymi, jog neneigia fakto, kad pasiūlymus pirkime pateikė 2 tiekėjai, kurie atitiko ginčijamą reikalavimą, t. y. minimali konkurencija buvo užtikrinta. Atsakydama į pareiškėjos argumentą, kad „<...> VPT, aiškindama jos patvirtintos Metodikos nuostatas ir jų taikymą (21.1.4 punkto taikymą), Metodikoje nurodyto 0,5 koeficiento viršijimą nelaiko VPĮ pažeidimu ar viešųjų pirkimų principų pažeidimu, kas būtų pagrindas nutraukti pirkimo procedūras ir (ar) taikyti alternatyvias sankcijas.“ Atsakovė pažymi, kad savo funkcijas atlieka nepriklausomai nuo kitų institucijų funkcijų. Taip pat pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose nustatytas ginčijamas reikalavimas nėra minimalus ir būtinas, kaip to reikalauja imperatyvios VPĮ ir Metodikos nuostatos. Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti nepagrįsti, pertekliniai ir dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją. Pažymėjo, kad nei pažeidimo tyrimo metu, nei skunde pareiškėja nepagrindė, kad būtent tokia ginčijamu reikalavimu nustatyta sutarties vertė (175 000 Eur be PVM) parodo būtiną pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti reikalingą tiekėjo patirtį bei įgūdžius, t. y. nustatyta sutarties vertė yra tokia, kurios netaikydama perkančioji organizacija nebūtų galėjusi įsitikinti tiekėjo techniniu ir profesiniu pajėgumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2021 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 2021/3-35-49 dėl pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja INVEGA paskelbė pirkimą (Direktyva 2014/24/ES). Perkančioji organizacija – INVEGA; verslo valdymo sistemos Microsoft Dynamics NAV priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugos; numatoma bendra vertė – 250 000 Eur be PVM; trukmė – 36 mėnesiai.
INVEGA verslo valdymo sistemos priežiūros ir vystymosi paslaugų tarptautinio pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų 32 punkto 2 lentelėje, eilės numeris a, nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai: tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs ir (ar) vykdantis bent vieną, atitinkamų paslaugų perkančiosios organizacijos turimos VVS (Microsoft Dynamics Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 175 000 Eur be PVM.
5. Iš CPV IS sistemos duomenų matyti, kad pasiūlymus pirkime Nr. 456048 – Verslo valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos, pateikė 2 tiekėjai: UAB „Avalanche Lithuania“ ir UAB „Columbus Lietuva“. Pirkimu buvo susidomėjusios 4 įmonės (UAB „Avalanche Lithuania“, UAB „Alna Business Solutions“, UAB „Columbus Lietuva“ ir individuali įmonė YZY Soft).
Laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas UAB „Columbus Lietuva“ pateiktas pasiūlymas.
6. Pareiškėja ir UAB „Columbus Lietuva“ 2020 m. sausio 31 d. sudarė verslo valdymo sistemos aptarnavimo, priežiūros ir vystymo paslaugų sutartį Nr. (4.26.4) – 157.
7. Byloje taip pat nustatyta, kad CPVA 2021 m. vasario 12 raštu Nr. 2021/2-1006 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte“ informavo INVEGA, kad CPVA kilo įtarimas, jog perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas – reikalaujama sutarties vertė yra perteklinė ir nepagrįsta pirkimo objektui, todėl galimai neatitinka VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali riboti konkurencijos. Taip pat įtariama, kad šis kvalifikacijos reikalavimas nustatytas galimai pažeidžiant VPĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostatas (nesivadovaujant Metodika) bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Dėl šių aplinkybių projekte buvo užregistruotas įtarimas dėl pažeidimo Nr. IT03 ir pradėtas jo tyrimas. Taip pat buvo paprašyta, kad INVEGA pateiktų paaiškinimus.
INVEGA į CPVA 2021 m. vasario 12 d. raštą atsakė 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. (5.01) – 335 „Dėl informacijos pateikimo, atsakant į CPVA raštą“, kuriame nurodė, kad nagrinėjamo pirkimo atveju 0,7 vykdomo pirkimo vertės dydžio sutarties įvykdymo (ar vykdymo) reikalavimas neribojo konkurencijos ir neturėjo jokios įtakos tiekėjų, pageidavusių dalyvauti paskelbtame pirkime, dalyvavimui pirkimo procedūrose. CPVA ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą atitiko ne mažiau kaip 6 – 7 paslaugų tiekėjai, teikiantys Microsoft Dynamics NAV programos diegimo vystymo ir priežiūros paslaugas. Šis reikalavimas užtikrino pakankamą atitinkamų paslaugų tiekėjų konkurenciją. Nepriklausomai nuo to, ar tai būtų 0,5 (kaip nurodo CPVA), ar 0,7, ar iš viso nebūtų nustatytas minėtas dydis, nagrinėjamu atveju tai neturėjo įtakos potencialių tiekėjų skaičiui ir konkurencijai. Pažymėjo, kad VPT Metodikoje nurodyto koeficiento (0,5) viršijimą nelaiko VPĮ pažeidimu ar viešųjų pirkimų principų pažeidimu, kas būtų pagrindas nutraukti pirkimo procedūras. Be to, nurodė, kad perkamos IT paslaugos buvo itin svarbios perkančiajai organizacijai ir jos tęstinumui.
8. CPVA 2021 m. kovo 23 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad įvertinus pirkimo dokumentus, projekto vykdytojo paaiškinimą, VPĮ ir Metodikos nuostatas, LAT, Lietuvos apeliacinio teismo bei ESTT praktiką, daro išvadą, jog projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatas, nes nustatė neproporcingą ir neatitinkantį Metodikos kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams.
9. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir skundžia jį teismui.
10. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPT patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
11. VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Metodikos (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 21.1.4 papunktyje nurodyta, kad patirtį įrodančių sutarčių vertė – pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės – apimtis gali būti nustatoma ir mažesnė. Pavyzdžiui, „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs arba šiuo metu vykdyti bent vieną sporto įrangos tiekimo sutartį, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,3 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) yra ne mažesnė nei 0,3 pirkimo objekto vertės”.
Tame pačiame Metodikos papunktyje, antroje pastraipoje, nurodyta, kad tokia praktika formuotina atsižvelgiant į tai, jog nustatant aukštą įvykdytos (vykdomos) sutarties koeficientą dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus. Tai įmanoma užsitikrinti tik tais atvejais, kai pirkime dalyvauja smulkaus ar vidutinio verslo atstovai, o ne tik stambaus kapitalo įmonės. Atitinkamai, kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas, pavyzdžiui, kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis – koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis – 0,7.
Pabrėžtina, kad Metodikoje nurodytos trys pirkimų sutarčių vertės: didelė (lygi ar didesnė kaip 209 000 Eur be PVM (prekės ir paslaugos)); vidutinė (mažesnė kaip 209 000 Eur be PVM ir lygi ar didesnė kaip 58 000 Eur be PVM (prekės, paslaugos)); maža (mažesnė kaip 58 000 Eur be PVM (prekės, paslaugos)).
12. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirkimo vertė yra 250 000 Eur, todėl priskiriama didelės vertės sutartims. Aukščiau minėtas reikalavimas paslaugos tiekėjui - būti įvykdžiusiam ir (ar) vykdančiam bent vieną atitinkamų paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 175 000 Eur, o tai sudaro būtent 0,7 pirkimo objekto vertės. Kaip matoma iš teisinio reguliavimo Metodikoje nustatyta, kad pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės – apimtis gali būti nustatoma ir mažesnė, be to, paminėta, kad kuo didesnės vertės pirkimo sutartis sudaroma tuo mažesnis turėtų būti koeficientas. Tuo tarpu pareiškėja savo reikalavimuose tiekėjui nustatė būtent didžiausią Metodikoje nurodytą koeficientą, kas galėjo apriboti galimybę mažesnius sandorius vykdančioms įmonėms dalyvauti paskelbtame viešajame pirkime.
13. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad toks 175 000 Eur sutarties reikalavimas arba 0,7 koeficiento nustatymas nėra perteklinis, jis kaip tik įrodo, ar tiekėjas yra pajėgus teikti paslaugas bei vykdyti sutartinius atitinkamos apimties įsipareigojimus.
Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad VPĮ nuostatos įpareigoja, jog perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, reikalavimai turi būti proporcingi, tikslūs ir aiškūs. Be to, VPĮ aiškiai nurodo, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Metodiką. Vadinasi, darytina išvada, kad pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, nustatydama minėtus reikalavimus privalėjo vadovautis Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis, tačiau ji nepagrįstai to nedarė.
Dar kartą pabrėžtina, kad Metodikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog reikalavimuose gali būti nustatomas 0,5 koeficientas, arba mažesnis, be to, yra išaiškinimas, kad sudarant didelės vertės pirkimo sutartį, reikalavimuose turėtų būti nustatomas 0,3 koeficientas. Tačiau pareiškėja vietoj 0,3 nustatė 0,7 pirkimo objekto vertės koeficientą.
14. Pareiškėja skunde dar nurodė, kad prieš pradėdama pirkimo procedūras susipažino su Lietuvos rinkoje atitinkamas IT paslaugas teikiančiais dalyviais ir įsitikino, jog ne mažesnės, kaip 175 000 Eur sutarties vykdymo reikalavimą atitinka daugiau kaip 50 proc. tiekėjų.
Tačiau pagal Metodikoje įtvirtintas nuostatas pareiškėja turėjo vertinti galimybę įmonėms dalyvauti pirkime, nustatant ir vertinant būtent mažesnės vertės, nei 175 000 Eur sutarties vykdymo reikalavimas, atitinkančias įmones. Mažesnio nei 0,7 koeficiento nustatymas būtų sudaręs realias galimybes pirkime dalyvauti galimai didesniam skaičiui įmonių, taip sudarant tinkamas konkurencijos sąlygas, bei būtų įgyvendinti įstatyme įtvirtinti proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.
15. LAT yra išaiškinęs, kad Metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl Metodikos taisyklių (ne) taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių; šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės - „reikalavimas naudotinas“, „reikalavimas nenaudotinas“ (žr., pvz., 2018 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-398-469/2018).
16. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, turėjo atsižvelgti į Metodikoje įtvirtintą nuostatą ir didelės vertės pirkimui taikyti mažesnį koeficientą, nei realiai buvo taikytas nagrinėjamu atveju, vadinasi buvo nustatytas didesnis nei būtina reikalavimas paslaugos tiekėjui. Toks didesnio nei būtina reikalavimo nustatymas aiškiai apribojo konkurencijos sąlygas bei užkirto kelią mažesnius sandorius vykdančioms įmonėms dalyvauti pareiškėjos paskelbtame konkurse.
Tiek pareiškėja, tiek atsakovė pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta minimali konkurencija (pasiūlymus pirkime pateikė dvi įmonės – UAB „Avalanche Lithuania“ ir UAB „Columbus Lietuva“), tačiau minimalios konkurencijos užtikrinimas savaime nereiškia, jog pareiškėjos reikalavimai neribojo konkurencijos. Priešingai, tai lemia išvadą, kad esant maksimaliems (0,7 koeficientas) reikalavimams, esamoje situacijoje, realiai konkurencija buvo riboja. Tokie pareiškėjos veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Sutiktina su atsakovės pozicija, kad Metodikos 21.1.4 papunktyje nustatytas reikalavimas patirtį įrodančių sutarčių vertei turi būti derinamas su viešųjų pirkimų principais, konkrečiu atveju – proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju to nebuvo paisoma.
17. Metodikos 8.4 punkte nustatyta, kad keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui. Metodikos 8.7 punkte nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę.
Teismų praktikoje nurodyta, kad negalima nustatyti tokių reikalavimų, kurie būtų pertekliniai perkančiajai organizacijai siekiant tikslo įsitikinti dėl tiekėjo patikimumo. Dėl to VPĮ 32 straipsnis (VPĮ 32 straipsnis, šiuo metu galiojančios redakcijos 47 straipsnis) įtvirtina „minimalių“ reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai sąvoką, kuri suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą atsižvelgti į minėtą tikslų ir priemonių pusiausvyrą. VPĮ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus. Vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tam tikrus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Kadangi reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, tai tiek perkančioji organizacija, tiek teismai turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tokių kriterijų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo kontekste. Kita vertus, šie kriterijai skirti perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad būsimasis viešojo pirkimo sutarties kontrahentas patikimas, pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taigi atsiranda poreikis kiekvienu atveju nustatyti ir įvertinti tokio (leistino) ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą. (žr., pvz., LAT 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. A-3. Teismų praktika. 2009, 31).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo įsitikinti nustatomo kriterijaus tikslingumu, nustatyti „minimalius“, kitaip tariant „būtinus“ reikalavimus. Nors pareiškėja ir nurodė, kad net 50 proc. įmonių atitiko jos nustatytą kriterijų, tai nepaneigia galimybės, jog nustačius Metodikoje įtvirtintą bent jau 0,5 koeficientą konkurencija būtų didesnė ir skaidresnė.
Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjos nustatytas 0,7 koeficientas buvo tikslingas siekiant pirkimu pareiškėjos nusistatytų tikslų. Kitaip tariant, pareiškėja neįrodė, kad mažesnio koeficiento nustatymas nagrinėjamu atveju būtų užkirtęs kelią tinkamai vykdyti viešąjį pirkimą ir kad tokios įmonės, kurios atitiktų nustatytą mažesnį koeficientą, nebūtų galėjusios tinkamai įvykdyti sandorio.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo nustatymui svarbią įtaką turėjo įsigyjamų IT paslaugų ypatinga svarba INVEGOS veiklai ir su tuo susijusiems viešiesiems interesams. Pagrįstai tikėtina, kad paslaugų tiekėjai, anksčiau nevykdę panašaus sudėtingumo verslo valdymo ir apskaitos programos ir sistemų priežiūros bei vystymo darbų - nebus pajėgūs kokybiškai atlikti sistemos priežiūrą, įskaitant ir sistemos veiklos sutrikimų šalinimo darbus, lygiagrečiai užtikrinti papildomo programavimo ir sistemos vystymo darbus.
Pagal LAT viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (žr., pvz., 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009; ir kt.). Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (LAT 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; kt.). Taigi, viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėlto šie pagrindai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas. Šiame kontekste atsižvelgtina inter alia (be kita ko) į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir kt. (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
Atsižvelgiant į teismų praktiką, pabrėžtina, kad perkančioji organizacija, organizuodama konkursą ir nustatydama reikalavimus, turi pasirinkti priemones, kurios mažiausiai riboja ir varžo tiekėją, bei užkertą kelią jam dalyvauti viešajame pirkime. Tai yra, turi būti imamasi priemonių, kurios kiek įmanoma mažiau varžytų konkurenciją. Nors pareiškėja vykdydama savo veiklą ir administruoja didelės vertės ES lėšas, taip pat atlieka kitas ypatingos svarbos funkcijas, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad tai galėtų lemti nepagrįstai padidintų reikalavimų tiekėjui nustatymą. Nagrinėjamu atveju, viešojo, visuomenės intereso apsauga ir jo teikiama nauda, turėjo būti proporcinga, bei užtikrinti tinkamą galimybę konkurso dalyviams varžytis. Tačiau to nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų minėtų aukštesnių reikalavimų taikymą.
19. Pareiškėja savo skunde nurodo VPT sprendimą vertinant identišką situaciją, kuriame buvo pasakyta, kad VPT siūlo perkančiajai organizacijai vykdant kitus viešuosius pirkimus nustatyti mažesnį įvykdytos ar vykdomos sutarties koeficientą. Kitaip tariant, perkančioji organizacija nebuvo nubausta, o jai tik buvo pasiūlyta vykdant kitus viešuosius pirkimus nustatyti mažesnį koeficientą.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės nuomone, kad atsakovė CPVA atlieka skirtingas funkcijas nei VPT, todėl ji, priimdama sprendimus, nėra apribota VPT priimtu sprendimu. Šiuo atveju CPVA yra pareiškėją kontroliuojanti institucija ir ji vadovaudamasi teisės aktais ir teismų praktika, teismo nuomone, tinkamai vertino pareiškėjos veiksmus ir tiekėjams nustatytus reikalavimus, bei tinkamai nustatė, kad projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatas, nes nustatė neproporcingą ir neatitinkantį Metodikos kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams.
20. LAT formuojamoje praktikoje nurodyta, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiųjų organizacijų (subjektų) veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-969/2021).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, nustatydama ne minimalius arba būtinus reikalavimus, o akivaizdžiai perteklinius, ribojo konkurenciją. Tokiais veiksmais nebuvo atsižvelgta į Metodikoje įtvirtintą nuostatą, jog nustatant aukštą įvykdytos (vykdomos) sutarties koeficientą dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus. Kaip buvo minėta anksčiau, pasiūlymą pirkime pateikė dvi įmonės, ir tai dar kartą patvirtina faktą, jog nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta tik minimali konkurencija, nesiekiant gauti daugiau konkurencingų pasiūlymų. Taip pat dar kartą pabrėžtina, kad pareiškėja neįrodė, kad būtent tokio reikalavimo nustatymas, jai leido tinkamai ir neribojant konkurencijos atsirinkti įmones, kurios sugebės įgyvendinti pirkimu pareiškėjos išsikeltus tikslus, t. y. kad tik taip bus galima įsitikinti tiekėjo gebėjimu užtikrinti techninius, proceso ir profesinius reikalavimus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, nustačiusi minėtus pažeidimus, visiškai pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktais, taikė pareiškėjai 5 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. iš viso 5 000 Eur.
22. Taigi, atsakovės priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo; tad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.