- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2-1282-881/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo L. K. prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Inedia Trans“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Inedia Trans“ iškėlė bankroto bylą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į bankrutavusios UAB „Inedia Trans“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinius reikalavimus: 1) 2 830,63 Eur (nesumokėto darbo užmokesčio) pirmosios eilės finansinį reikalavimą su 5,73 Eur delspinigiais; 2) 580,23 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą pagal 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderį; 3) 893,63 Eur su darbo santykiais susijusį reikalavimą ir 121 309 Eur finansinį reikalavimą pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Nurodė, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis pagal 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartį, o 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0000002, iš kurio pareiškėjas kildina antrąjį reikalavimą, yra nemokumo administratoriui perduoto Sutarčių segtuvo 292 lape. Taip pat nurodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. su J. K. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kurios 7 punkte numatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos, tačiau, remiantis sutarties 8 punktu, J. K. perduoda jo kreditinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus tik po 8 000 Eur sumokėjimo. Kadangi pareiškėjas yra pensininkas, todėl 8 000 Eur sumą jam pavyko surinkti ir sumokėti J. K. tik 2021 m. rugpjūčio 5 d., t. y. tik šią dieną pareiškėjas įgijo teisę į J. K. 893,63 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, susijusį su darbo santykiais, bei 121 309 Eur dydžio kreditinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
4. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, kylantį iš darbo santykių, teismas nurodė, kad pagal L. K. nemokumo administratoriui perduotus BUAB „Inedia Trans“ dokumentus nemokumo administratorius nustatė, jog pagal darbo apskaitos žiniaraščius darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 metų, apie priskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimą duomenų / dokumentų neperduota, pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra. Be to, buvusiam BUAB „Inedia Trans“ vadovui L. K. pagal 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018 buvo apribota teisė trejus metus eiti viešojo (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Todėl, vadovaujantis 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartimi, darbo santykiai su L. K., kaip su įmonės vadovu, privalėjo būti nutraukti (darbo santykių su L. K. kaip direktoriumi net teoriškai negalėjo būti). Nors pareiškėjas nurodė, kad darbo sutartis buvo pakeista ir jis dirbo darbininku, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė, o pateikta darbo sutartis to nepatvirtina.
5. Dėl pareiškėjo prašymo dalies patvirtinti 580,23 Eur finansinį reikalavimą teismas nustatė, kad nemokumo administratorius pakartotinai nurodė, jog pareiškėjo minima data tokio kasos išlaidų orderio nėra. Yra rastas 2017 m. vasario 13 d. kasos išlaidų orderis Serija VTPI Nr. 0000002, pagal kurį UAB „Inedia Trans“ iš įmonės kasos (ne direktoriaus asmeninėmis lėšomis) apmokėjo 580,23 Eur sumą, pagrindas nurodomas: „pinigų grąžinimas pagal 2014 m. gruodžio 4 d. akcijų pirkimo– pardavimo sutartį “. Taigi teismas šios prašymo dalies netenkino, konstatavęs, kad pagal anksčiau nurodytą kasos išlaidų orderį lėšas išmokėjo UAB „Inedia Trans“, kitokių įrodymų nepateikta.
6. Pasisakydamas dėl J. K. darbo užmokesčio, teismas įvertino pareiškėjo į bylą pateiktą 2013 m. kovo 4 d. darbo sutartį, pagal kurią UAB „Inedia Trans“ direktorius (darbdavys) J. K. priėmė J. K. direktoriaus pareigoms nuo 2013 m. kovo 4 d., nustatydamas 45 Eur mėnesinį atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad pateiktoje Informacijoje apie kreditorius šis kreditorius net nenurodomas. 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartis patvirtina, kad nuo 2014 m. birželio 2 d. UAB „Inedia Trans“ direktoriumi buvo L. K., kuris pats save ir priėmė. Taigi, anot teismo, nuo 2014 m. birželio 2 d. įmonei vadovavo du direktoriai: ir J. K., ir L. K.. Teismas nurodė, kad nepateiktas kreditinio reikalavimo 893,63 Eur apskaičiavimas. Pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra. Teismas konstatavo, kad reikalavimas neįrodytas, todėl jo netvirtino.
7. Pasisakydamas dėl 121 309 Eur reikalavimo, kurį pareiškėjas kildina iš 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutarties Nr. 13/08/01 ir 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties (toliau – ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), teismas nurodė, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 13/08/01 paskolos davėjas yra UAB „Dirbkime kartu“, o ne J. K.. Pats pareiškėjas nurodo, kad juridinis asmuo UAB „Dirbkime kartu“ yra pasibaigęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto. Bankrutavus juridiniam asmeniui, įmonės vadovas ar akcininkai neperima įmonės turėtų reikalavimo teisių, kurios yra įmonės turtas ir turi būti realizuotos bankroto proceso metu. 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi J. K. perleido svetimą turtą, t. y. įmonės UAB „Dirbkime kartu“ reikalavimo teisę pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 13/08/01. Teismas pažymėjo, kad, pagal teisėje galiojantį principą, niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Tai, kad J. K. perleido L. K. reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.3 straipsnio 4 dalis), ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas.
8. Be to, teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje, kuria UAB „Inedia Trans“ iškelta bankroto byla, pažymėjo, jog bendra atsakovės įsipareigojimų suma yra 2 801,50 Eur, kas matyti iš atsakovės (UAB „Inedia Trans“) pateikto kreditorių sąrašo; konstatavo, kad atsakovė, vadovaujantis pateiktais dokumentais, realaus turto neturi, finansiniai įsipareigojimai yra 2 801,50 Eur; teismas darė išvadą, jog atsakovė yra nemoki, nes pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams (2 801,50 Eur) keliasdešimt kartų viršija atsakovės turimo turto vertę (0 Eur), atsakovė laiku nevykdo turtinių prievolių.
9. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo L. K. prašymas patvirtinti kreditinį reikalavimą yra neįrodytas, todėl jį atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. K. panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismui pateikta 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartis, sudaryta tarp darbdavio UAB „Inedia Trans“ ir darbuotojo L. K., privalo būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 33 straipsnio 6 dalį ir DK 33 straipsnio 5 dalį. Darbo sutartyje nėra įrašo, kad L. K. darbdavio yra atleidžiamas iš darbo bei kad darbo sutartis yra nutraukiama. Galima būtų sutikti su nutartyje nurodoma aplinkybe, kad priėmus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018, L. K. negalėjo toliau vykdyti bendrovės vadovo pareigų, tačiau tai nereiškia, jog jis negalėjo bendrovėje eiti kitų pareigų. Aplinkybė, kad 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartyje neužfiksuotos kitokios L. K. pareigos, nedaro šios darbo sutarties negaliojančia, nes:
10.1.1. pats L. K. nuo to momento, kai neteko teisės eiti vadovo pareigų bei neturėjo teisės atstovauti darbdaviui, negalėjo savęs perkelti į kitas pareigas; negalėjo nutraukti darbo sutarties, nes tai būtų prieštaravę Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 daliai;
10.1.2. L. K. susitarė su vieninteliu UAB „Inedia Trans“ akcininku J. K. dėl jo priėmimo į darbą bei dėl darbo apmokėjimo sąlygų, todėl darbo sutartis tarp darbuotojo (L. K.) ir darbdavio (UAB „Inedia Trans“) buvo sudaryta pagal ABĮ 34 straipsnio 2 dalį, o rašytinėje darbo sutartyje buvo tik nurodytos to susitarimo būtinosios sąlygos pagal DK 33 straipsnio 1 bei 2 dalis;
10.1.3. Po Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo vienintelė UAB „Inedia Trans“ akcininkė D. V. susitarė su L. K. dėl papildomų jo darbo sąlygų, t. y. kad jis dirbs bendrovėje tol, kol bus surastas kitas asmuo, sutinkantis tapti bendrovės vadovu, kuriam ir bus perduota visa bendrovės dokumentacija bei paaiškintos bendrovės finansinės perspektyvos. Būtent dėl ABĮ 37 straipsnio 8 dalies reikalavimo, 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartį galėjo nutraukti (arba pakeisti bei papildyti) tik naujasis bendrovės vadovas. Pagal DK 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus papildomų L. K. darbo sąlygų buvo neprivaloma įrašyti į 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartį, todėl darbo sutartyje ir nebuvo padarytas įrašas apie pareigų pasikeitimą. Teismas nepagrįstai nesivadovavo darbo sutartis reglamentuojančiais teisės aktais (ABĮ 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 8 dalimi, DK 33 straipsnio 3 dalimi), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį;
10.1.4. Tol, kol L. K. dar ėjo UAB „Inedia Trans“ vadovo pareigas, jis negalėjo savęs perkelti į jokias kitas pareigas, nes tuomet jis būtų tapęs asmeniu, einančiu dvejas pareigas vienu metu. Be to, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis L. K. buvo skundžiama, todėl tikėjosi, kad nutartis bus pakeista ir jis galės toliau vykdyti bendrovės vadovo pareigas;
10.1.5. Nutartyje privalėjo būti įvertinti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DK 60 straipsnio 2 dalies reikalavimai, t. y. nustatyta, kad ne pats darbuotojas L. K., bet darbdavys privalėjo nutraukti darbo sutartį pagal DK 60 straipsnio 2 dalies bei ABĮ 37 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad darbdavys įvykdė minėtus reikalavimus ir nutraukė 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartį, todėl nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog teismas priima sprendimą remdamasis tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos tesimo posėdyje;
10.1.6. Net jeigu į bylą ir būtų pateiktas būtinas pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį rašytinis įrodymas apie 2014 m. birželio 2 d. darbo sutarties nutraukimą (byloje tokios darbo sutarties su jos nutraukimo terminu nėra), vis tiek liktų neišspręstas klausimas dėl L. K. neišmokėto darbo užmokesčio iki Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 2 d. nutarties įsiteisėjimo bei darbo sutarties nutraukimo datos;
10.1.7. Pagal DK 60 straipsnio 2 dalies reikalavimus privalėjo būti vertinama tik faktinė aplinkybė, kad 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartis nebuvo darbdavio nutraukta, o ne kad nebuvo padarytas įrašas dėl L. K. pareigų pasikeitimo;
10.1.8. Po Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo į bendrovę nebuvo priimtas dirbti joks vadovas, todėl ABĮ 37 straipsnio 8 dalies reikalavimo, kad tik bendrovės vadovas gali sudaryti ir nutraukti darbo sutartį, nebuvo galima įvykdyti, dėl ko teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
10.2. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes nepagrįstai sprendė, jog L. K. 580,23 Eur sumokėjo ne savo asmeninėmis lėšomis. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2017 metais UAB „Inedia Trans“ nei banko sąskaitoje, nei kasoje neturėjo lėšų, todėl negalėjo pagal avansinę apyskaitą L. K. išduoti 580,23 Eur iš bendrovės kasos. Ši aplinkybė patvirtina, kad L. K. už bendrovę sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino lėšų UAB „Inedia Trans“ kasoje judėjimą, nes nepareikalavo iš nemokumo administratoriaus įrodymų, kad bendrovės kasoje 2017 m. vasario 13 d. tokia suma buvo. Kadangi bendrovės dokumentacija buvo perduota nemokumo administratoriui, L. K. negali minėtų aplinkybių pagrįsti.
10.3. Skundžiamos nutarties 13 punkte nepagrįstai nurodoma, kad BUAB „Inedia Trans“ pateiktoje Informacijoje apie kreditorius, J. K. nėra nurodytas. Nemokumo administratorius pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 59 straipsnio 6 punktą privalėjo šią informaciją patikrinti bei pateikti teismui nuomonę apie jos pagrįstumą. 2021 m. rugsėjo 19 d. administratoriaus nuomonėje dėl J. K. 893,63 Eur reikalavimo atitikimo bendrovės finansiniams dokumentams nėra pasisakyta dėl jo pagrįstumo.
10.4. Nutarties 13 punkte nepagrįstai nustatyta aplinkybė prieštarauja VĮ Registrų centro išrašui, kad UAB „Inedia Trans“ nuo 2014 m. birželio 2 d. vadovavo vienas direktorius – L. K..
10.5. 2013 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties (toliau – ir Paskolos sutartis) 6.1 punkte nustatyta, kad Paskolos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo Paskolos davėjui arba Paskolos davėjo vieninteliam akcininkui (J. K.). Taigi, Paskolos sutartis nenustojo galios po paskolos davėjo (UAB „Dirbkime kartu“) išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nes ir likvidavus šią bendrovę liko kitas Paskolos sutarties 6.1 punkte nurodytas asmuo (J. K.), kuriam BUAB „Inedia Trans“ gali ir privalo grąžinti 78 197,41 Eur dydžio paskolą.
10.6. Paskolos sutarties šalis (UAB „Dirbkime kartu“ vienintelis akcininkas J. K.) užsitikrino, kad jeigu UAB „Dirbkime kartu“ dėl kokių nors priežasčių bus likviduota, pertvarkyta ar reorganizuota – paskolos susigrąžinimo teisė pereis J. K.. Tokią akcininko teisę numato ABĮ 1 straipsnio 1 dalis, ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas, ABĮ 40 straipsnio 1 dalis. Paskolos sutarties 6.1 punktas turi įstatymo galią UAB „Inedia Trans“, kuriai neįvykdžius Paskolos sutarties 6.1 punkte numatytos prievolės, ji būtų nesąžininga, nes siektų išvengti prisiimtos prievolės įvykdymo.
10.7. Nutarties 14 punkte nustatyta aplinkybė, kad akcininkai neperima įmonės turėtų reikalavimo teisių, kurios yra įmonės turtas ir turi būti realizuotos bankroto proceso metu, prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 31 straipsnio 6 punkto nuostatai. Byloje nėra duomenų, koks likviduojamos UAB „Dirbkime kartu“ turtas buvo (arba galėjo būti) grąžintas jos savininkui J. K..
10.8. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodoma, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir tie įgaliojimai perduodami bankroto administratoriui. Todėl ne vienintelis UAB „Dirbkime kartu“ akcininkas J. K., bet bankroto administratorius bei kreditoriai priėmė sprendimą kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl UAB „Dirbkime kartu“ išregistravimo.
10.9. ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditoriai turi teisę atsisakyti visų arba dalies reikalavimų, kas reiškia, jog ne visas bankrutuojančios įmonės turtas privalėjo būti realizuotas bei visi pradiniai kreditiniai reikalavimai turėjo būti patenkinti.
10.10. Kadangi ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad ir po bendrovės likvidavimo bei išregistravimo bendrovės savininkas gali turėti išregistruotos bankrutavusios bendrovės turto, nepagrįsta nutarties 14 punkto išvada, kad J. K. neturėjo teisės 2021 m. gegužės 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisti jo turimo ir anksčiau priklausiusio UAB „Dirbkime kartu“ turto, tuo labiau kad tas turtas buvo gautas iš vienintelio akcininko, didinant įstatinį kapitalą, kas suteikia akcininkui teisę gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų pagal ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
10.11. BUAB „Inedia Trans“ neįrodė, kad išregistravus UAB „Dirbkime kartu“ iš Juridinių asmenų registro, jos vienintelis akcininkas ir savininkas neteko teisių į bendrovės turėtą turtą. Teismui nepatvirtinus J. K. turėtos turtinės teisės pagal Paskolos sutarties 6.1 punktą, BUAB „Inedia Trans“ nepagrįstai praturtės.
10.12. Teismas skundžiamos nutarties 15 punkte nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje nurodomų pradelstų įsipareigojimų apimtimi (2 801,50 Eur), kadangi JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, jog kreditiniai reikalavimai privalo būti teikiami bei tvirtinami tik pagal teismo nutartį, kuria bendrovei yra keliama bankroto byla.
Atsiliepimas
2. Atsakovė bankrutavusi UAB „Inedia Trans“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pagal nemokumo administratoriui perduotą bendrovės balansą skolos darbuotojams nėra, be to, darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 metų, tai patvirtino ir pats apeliantas. L. K. susitarimas su vienintele bendrovės akcininke prieštarauja imperatyviai normai, nes įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarčiai L. K. negalėjo būti bendrovės vadovu. Paskirti naują vadovą, pagal ABĮ, yra akcininko pareiga. Be to, pagal perduotus įmonės dokumentus nuo 2017 metų bendrovė nebevykdė jokios veiklos, todėl apelianto teiginys, kad jis bendrovėje dirbo darbininku, yra niekinis. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad darbo sutartis buvo realiai pakeista. Pats L. K. skunde nurodo, kad po Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo negalėjo parkelti savęs į kitas pareigas, nes jau nebebuvo bendrovės vadovu.
11.2. Pagal 2017 m. vasario 13 d. kasos išlaidų orderį VTPI Nr. 0000002, UAB „Inedia Trans“ išmokėjo lėšas, orderį pasirašė bendrovės vadovas L. K.. Kitų dokumentų (paskolos sutarties, avansinės apyskaitos ir / ar kitų) nepateikė nei teismui, nei nemokumo administratoriui. Vien teiginys, kad bendrovė nuo 2017 metų neturėjo lėšų, nėra įrodymas, be to, pats L. K. patvirtina, kad bendrovė veiklos nevykdo nuo 2017 metų.
11.3. BUAB „Inedia Trans“ buvo debitorius UAB „Dirbkime kartu“ bankroto byloje. UAB „Dirbkime kartu“ bankroto proceso skola turėjo būti išieškoma iš UAB „Inedia Trans“. Pagal viešai prieinamą informaciją nėra duomenų apie skolos išieškojimą.
11.4. Vien paskolos sutarties 6.1 punktas, kuriame nurodyta, kad paskola grąžinama paskolos davėjui arba vieninteliam akcininkui J. K., nedaro sutarties ir reikalavimo perleidimo teisėtais. Apelianto teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie tai, koks likviduotos UAB „Dirbkime kartu“ turtas buvo (arba galėjo būti) grąžintas jos savininkui; kad BUAB „Inedia Trans“ neįrodė, jog išregistravus BUAB „Dirbkime kartu“, jos vienintelis akcininkas ir savininkas neteko teisių į bendrovės turėtą turtą, deklaratyvūs.
11.5. Nemokumo administratorius informavo visus kreditorius pagal paties apelianto nurodytus kontaktus, per JANĮ 41 straipsnyje nustatytą terminą, J. K. kreditinio reikalavimo nepateikė. Kreditinis reikalavimas paduotas praleidus nustatytą terminą. Apelianto teiginiai, kad teismas nesivadovavo DK nuostatomis, ir kad J. K. pats save atšaukė iš bendrovės vadovo pareigų ir liko dirbti vadybininko pareigose, yra taip pat deklaratyvūs, nes nepagrįstai jokiais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą UAB „Inedia Trans“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo
6. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
8. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė patvirtinti finansinį reikalavimą, susidedantį iš skirtingų dalių: 2 830,63 Eur nesumokėto darbo užmokesčio su 5,73 Eur delspinigiais; 580,23 Eur skolos pagal kasos išlaidų orderį ir 122 202,63 Eur sumos, perimtos iš J. K. pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuri savo ruožtu susideda iš 893,63 Eur finansinio reikalavimo, susijusio su darbo santykiais, bei 121 309 Eur reikalavimo, kildinamo iš Paskolos sutarties.
Dėl 2 830,63 Eur (plius 5,73 Eur delspinigių) ir 893,63 Eur finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš darbo santykių
9. Prašymą patvirtinti 2 830,63 Eur (su 5,73 Eur delspinigiais) finansinio reikalavimo dalį apeliantas grindė 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartimi, pagal kurią apeliantas nuo 2014 m. birželio 2 d. priimtas dirbti UAB „Inedis Trans“ direktoriumi. Apeliantas tvirtino, kad darbo užmokestis jam nebuvo mokamas nuo darbo bendrovėje pradžios.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti šį apelianto prašymą motyvavo trimis pagrindiniais motyvais: pirma, nemokumo administratorius, vadovaudamasis apelianto jam perduotais įmonės dokumentais, nustatė, kad pagal darbo apskaitos žiniaraščius darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 metų, apie priskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimą duomenų / dokumentų neperduota, pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra; antra, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018 apeliantui buvo apribota teisė trejų metų laikotarpiui eiti viešojo (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl darbo santykiai su apeliantu, kaip įmonės vadovu, privalėjo būti nutraukti (darbo santykių su apeliantu kaip direktoriumi net teoriškai negalėjo būti); trečia, nors apeliantas nurodė, kad darbo sutartis buvo pakeista ir jis dirbo darbininku, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė, o pateikta darbo sutartis to nepatvirtina.
11. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino DK ir ABĮ nuostatų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą; net jeigu į bylą ir būtų pateiktas būtinas pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį rašytinis įrodymas apie darbo sutarties nutraukimą, vis tiek liktų neišspręstas klausimas dėl apeliantui neišmokėto atlyginimo iki Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo, be to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pernelyg sureikšminama pareigų pasikeitimo neįrašymo darbo sutartyje aplinkybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
12. Pirma, nors atskirajame skunde daug akcentuojama su įmonės vadovu sudaromų darbo sutarčių nutraukimo tvarka, cituojamos atitinkamos DK, ABĮ normos, tačiau su apeliantu sudarytos darbo sutarties nutraukimo (tinkamas) įforminimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar egzistuoja apelianto nurodomas darbo užmokesčio įsiskolinimas, o tam nėra būtina, apelianto nurodomu aspektu, pasisakyti darbo sutarties su apeliantu nutraukimo klausimu, nes, kaip nustatyta byloje, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarčiai, apeliantas trejus metus negalėjo eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigų, atitinkamai už šį laikotarpį apeliantui negalėtų būti pripažinta teisė į vadovo darbo užmokestį, nes tai būti nesuderinama su įsiteisėjusia 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis).
13. Antra, apeliantas teisingai nurodo, kad byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo buvimo už laikotarpį iki Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, apribojusios apeliantui teisę eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas, įsiteisėjimo, tačiau skundžiamos nutarties motyvai leidžia daryti išvadą, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nemokumo administratoriaus vadovaujantis paties apelianto perduotais įmonės dokumentais surinktą informaciją, t. y. kad pagal darbo apskaitos žiniaraščius darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 metų, apie priskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimą duomenų / dokumentų neperduota, pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra, o tai yra tiesiogiai susiję su galimu darbo užmokesčio įsiskolinimu už ankstesnį (t. y. iki Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo) laikotarpį. Dėl to, ar toks vertinimas nagrinėjamu atveju yra pakankamas, bus pasisakyta vėliau.
14. Trečia, teigdamas, kad po Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo jis toliau dirbo įmonėje, tik vykdydamas kitas pareigas, apeliantas privalėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis), o teismas įvertinti jam pateiktus įrodymus. Kadangi vienintelis apelianto pateiktas įrodymas buvo 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartis, kurioje nebuvo numatytos jokios kitos, tik įmonės direktoriaus, pareigos, nuo 2017 metų įmonė, kaip nustatė nemokumo administratorius, jokios veiklos nevykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kitų pareigų vykdymo fakto apeliantas neįrodė. Apelianto argumentai, kad pareigų pasikeitimas neturėjo būti įrašytas darbo sutartyje pagal DK 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti, nes darbuotojo vykdomos pareigos (darbo funkcija) yra privaloma, o ne papildoma darbo sutarties sąlyga (DK 33 straipsnio 2 dalis).
15. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties dalį dėl 893,63 Eur finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš J. K. darbo santykių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino visų byloje nustatytų prieštaravimų dėl finansinių reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, ir neatskleidė šioje dalyje bylos esmės.
16. Atsisakymą patvirtinti 893,63 Eur finansinio reikalavimo dalį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad teismui pateiktoje Informacijoje apie kreditorius, J. K. kaip kreditorius, net nėra nenurodomas; pagal teismui pateiktas abi darbo sutartis, nuo 2014 m. birželio 2 d. įmonei vadovavo du direktoriai: ir J. K., ir L. K.; nepateiktas finansinio reikalavimo 893,63 Eur dalies apskaičiavimas; be to, pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra.
17. Pirmiausia, kaip teisingai nurodo apeliantas, minėtoje Informacijoje apie kreditorius ir skolininkus, J. K. kaip kreditorius yra nurodytas (Informacijos 1 punktas).
18. Antra, nustatęs, kad pagal teismui pateiktas darbo sutartis, įmonei tam tikru laikotarpiu vadovavo du direktoriai, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių šiam prieštaravimui pašalinti, o nustatęs, kad jam nėra pateiktas dalies finansinio reikalavimo apskaičiavimas, įpareigoti apeliantą jį pateikti. Kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Kadangi aptariamos finansinio reikalavimo dalys kildinamos iš darbo, t. y. viešuoju interesu pasižyminčių, teisinių santykių, nurodyta teismo pareiga tampa ypač reikšminga.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo pareikalavęs iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus informaciją apie UAB „Inedia Trans“ darbuotojui L. K. pagal darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2021 m. gegužės 27 d., priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį šia pažyma nesivadovavo. Be to, teismui nustačius, kad pagal jam pateiktas dvi darbo sutartis matyti, jog tiek J. K., tiek L. K. vienu metu buvo tos pačios įmonės direktoriai, teismui tikslinga buvo išsireikalauti analogišką pažymą ir apie J. K., kurioje, be kita ko, atsispindėtų pastarojo darbo santykių su UAB „Inedia Trans“ pabaigos momentas; atsižvelgti į atitinkamus Juridinių asmenų registro duomenis.
20. Atsižvelgiant į tai, kad tiek 2 830,63 Eur finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš L. K. darbo santykių, tiek 893,63 Eur finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš J. K. darbo santykių, pagrįstumo klausimai yra tarpusavyje susiję, jie byloje vertintini sistemiškai, pirmiausia nustatant konkrečius laikotarpius, kuriais minėtus asmenis siejo (ir (ar) galėjo sieti) darbo santykiai su UAB „Inedia Trans“, taip pat konkrečius laikotarpius, už kuriuos prašoma patvirtinti atitinkamas finansinių reikalavimų dalis. Kadangi šie klausimai pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo išspręsti, 2 830,63 Eur ir 893,63 Eur finansinio reikalavimo dalių, kildinamų iš darbo santykių, patvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Nagrinėdamas šią bylos dalį iš naujo pirmosios instancijos teismas nurodytą aplinkybę, kad pagal įmonės balansą skolos įmonės darbuotojams nėra, turėtų vertinti sistemiškai kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat įvertinti, ar nagrinėjamu atveju netaikytina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (ir kokia apimtimi), pagal kurią įmonės vadovas, kuris nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai tam tikrų duomenų įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Ši taisyklė taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad būtent dėl kaltų įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) tam tikrų aplinkybių įrodinėjimas įmonei tampa apsunkintas ar neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018, 18 punktas).
Dėl 580,23 Eur finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš kasos išlaidų orderio
22. Prašymą patvirtinti 580,23 Eur finansinio reikalavimo dalį apeliantas kildino iš 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderio Nr. 0000002. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemokumo administratorius yra nustatęs, jog apelianto minima data tokio kasos išlaidų orderio nėra; yra rastas 2017 m. vasario 13 d. kasos išlaidų orderis Serija VTPI Nr. 0000002, pagal kurį UAB „Inedia Trans“ iš įmonės kasos (ne direktoriaus asmeninėmis lėšomis) apmokėjo 580,23 Eur sumą, pagrindas nurodomas: „pinigų grąžinimas pagal 2014 m. gruodžio 4 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį “. Taigi teismas šios apelianto prašymo dalies netenkino, konstatavęs, kad pagal nurodytą kasos išlaidų orderį lėšas išmokėjo UAB „Inedia Trans“, kitokių įrodymų byloje nepateikta.
23. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 183, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad 2017 metais UAB „Inedia Trans“ nei banko sąskaitoje, nei kasoje neturėjo jokių lėšų, todėl negalėjo pagal avansinę apyskaitą apeliantui išduoti 580,23 Eur piniginių lėšų iš bendrovės kasos. Tai reiškia, jog apeliantas už bendrovę „Inedia Trans“ sumokėjo būtent savo asmeninėmis lėšomis. Anot apelianto, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino lėšų UAB „Inedia Trans“ kasoje judėjimą, nes nepareikalavo iš nemokumo administratoriaus įrodymų, kad UAB „Inedia Trans“ 2017 m. vasario 13 d. kasoje turėjo 580,23 Eur dydžio lėšas, kurias galėjo suteikti apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
24. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, kt.). Kaip pažymima teismų praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
25. Apelianto reikalavimas bankrutavusiai įmonei, grindžiamas kasos išlaidų orderiu, nėra reikalavimas, kurio tenkinimas būtų susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą tenka būtent pačiam apeliantui, atitinkamai apelianto argumentas, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino lėšų UAB „Inedia Trans“ kasoje judėjimą, be kita ko, pagal CPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra teisiškai nepagrįstas.
26. Antra, net pasitvirtinus aplinkybei, kad 2017 metais UAB „Inedia Trans“ nei banko sąskaitoje, nei kasoje neturėjo lėšų, tai, priešingai nei tvirtina apeliantas, savaime nereiškia, jog apeliantas už UAB „Inedia Trans“ sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Aplinkybę, kad asmeninėmis lėšomis sumokėjo už UAB ,,Inedia Trans“, apeliantas privalėjo įrodyti, tačiau, kaip ir konstatuota skundžiamoje nutartyje, teismui jokių įrodymų nepateikė.
27. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad spręsdamas dėl šios finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl 121 309 Eur finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš Paskolos sutarties
28. Prašymą patvirtinti 121 309 Eur finansinio reikalavimo dalį, apeliantas, kaip teisių perėmėjas, grindė Paskolos sutartimi, pagal kurią paskolos davėja UAB „Dirbkime kartu“ suteikė paskolos gavėjai UAB „Inedia Trans“ ne daugiau kaip 78 197,41 Eur dydžio paskolą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Dirkime kartu“ yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto, nurodė, jog, bankrutavus juridiniam asmeniui, įmonės vadovas ar akcininkai neperima įmonės turėtų reikalavimo teisių, kurios yra įmonės turtas ir turi būti realizuotos bankroto proceso metu, todėl J. K. perleido apeliantui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė patvirtinti šią prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dalį.
29. Atskirajame skunde apeliantas argumentuoja, kad Paskolos sutartis nenustojo galios po paskolos davėjos (UAB „Dirbkime kartu“) išregistravimo, nes ir likvidavus šią bendrovę liko kitas Paskolos sutarties 6.1 punkte nurodytas asmuo (J. K.), kuriam BUAB „Inedia Trans“ gali ir privalo grąžinti 78 197,41 Eur dydžio paskolą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad reikalavimo teisė pagal Paskolos sutartį priklausė paskolos davėjai (UAB „Dirkime kartu“), o Paskolos sutarties nuostatos, jog paskola grąžinama arba Paskolos davėjai, arba jos akcininkui J. K., to nepaneigia. Nors atskirajame skunde apeliantas remiasi ĮBĮ nuostatomis, numatančiomis galimybę grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, ir nurodo, kad BUAB „Inedia Trans“ neįrodė, jog, išregistravus UAB „Dirbkime kartu“, jos vienintelis akcininkas ir savininkas neteko teisių į bendrovės turėtą turtą, tačiau būtent apeliantui teko pareiga pagrįsti, kad minėta reikalavimo teisė, kaip bankrutavusios įmonės turtas, ĮBĮ nustatyta tvarka perėjo (buvo grąžinta) įmonės akcininkui J. K.. Vis dėlto tokių duomenų apeliantas nepateikė, o apsiribojo Paskolos sutarties nuostatų, numatančių subjektus, kuriems turi būti grąžinama paskola, nurodymu.
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, nurodyta bendra atsakovės įsipareigojimų suma yra 2 801,50 Eur. Nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo stadijoje nėra nustatomas tikslus kreditorių finansinių reikalavimų dydis, tai atliekama vėliau, sprendžiant kreditorių reikalavimų patvirtinimo klausimą. Vis dėlto šis netinkamas teismo argumentas neturi įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą dėl 580,23 Eur ir 121 309 Eur finansinio reikalavimo dalių patvirtinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
33. Tačiau, nagrinėdamas apelianto prašymo dalį dėl 2 830,63 Eur (su 5,73 Eur delspinigiais) ir 893,63 Eur finansinio reikalavimo dalių, kildinamų iš darbo santykių, tvirtinimo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl ši skundžiamos nutarties dalis panaikinama ir nurodytų finansinio reikalavimo dalių patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo L. K. prašymas patvirtinti 2 830,63 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt eurų, 63 ct) (plius 5,73 Eur (penki eurai, 73 ct) delspinigių) ir 893,63 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų, 63 ct) finansinio reikalavimo dalis, kildinamas iš darbo santykių, panaikinti ir šią prašymo dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.