Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas D. O. parodė, kad anksčiau dirbo kartu su ieškovu ir atsakovu. T. S. iš jo skolinosi pinigų 51000 Lt 2008 metais, nežino, ką jis su pinigais darė. T. S. jam neaiškino kam jam reikalingi pinigai. Nematė, kad ieškovas atsakovui būtų perdavęs kažkokius pinigus.

Liudytojas D. Š. parodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovą, jie visi buvo bendradarbiai. Negirdėjo, kad D. V. skolintų pinigus T. S., tarp šalių dažnai būdavo perduodami pinigai. Jam nieko nežinoma apie T. S. grąžinamas lėšas D. V., jam D. nieko nesakė, kad skolino T. S. pinigus.

Liudytojas M. D. parodė, kad pažįsta abi šalis, juos sieja darbiniai santykiai. Negali patvirtinti ar D. V. 2007 m. vasario mėn. paskolino pinigų T. S., kadangi dirbo vienose patalpose, yra matęs ne kartą, kad pinigai būdavo duodami, t.y. D. T., T. D.. Nežino kokiam tikslui pinigai buvo perduodami, mano, kad asmeniniais tikslais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.) Pagal CK 6. 156 str. 1 ir 2 d. d., šalys turi teisę laisvai sudaryti ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. CK 6.193 str. nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės.

CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams.

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pagal CK 6.871 str. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas; jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (šio kodekso 6.871 str.), pagal šio straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 1.93 str., taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 6. 875 str. 1, 2 d. d.).

Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Pagal CK 1.73 str. 1 d. 1 p., paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. CK 1.93 str. 1 d., įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose; šio str. 2 d. nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Vienok, pagal šio str. 6 d. 1 p., šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1-os apylinkės civ. bylos Nr. 2-5252-803/2008 medžiagos, ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. S. ir D. V. dėl skolos priteisimo. Nagrinėjant aukščiau nurodytą bylą, tuomet tiek atsakovas T. S., tiek atsakovas D. V., teikdami teismui atsiliepimus į ieškinį (b.l113-115, 135-136, civ.byla Nr. 2-5252-803/2008), vienareikšmiškai teigė, jog T. S. pasiskolino iš D. V. 50000 Lt, tam, kad grąžintų kaip savo skolą ieškovui M. J.. Į bylą buvo pateiktas 2007-02-27 T. S. elektroniniu paštu persiųsto ieškovui M. J. laiško kopija (b.l. 67, civ.byla Nr. 2-5252-803/2008), kurioje T. S. nurodo, kad D. jam perdavė 50000 Lt. Atsakovas savo atsiliepime į ieškovo ieškinį šioje nagrinėjamoje byloje ( b.l.59-61), rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.76-77), taip pat pripažino, kad skolinosi iš ieškovo 50000 Lt, tačiau nurodė, kad visą skolą grąžino ieškovui dar 2008 metų spalio mėn., pasiskolinęs 51000 Lt iš D. O..

Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka (CPK 178 str.).

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas; dvišaliu sandoriu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1. 63 str. 1, 6 d. d.).

Nors rašytinės paskolos tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta, vienok, teismo nuomome, byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės pavirtina paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimą, nes nustatytas svarbiausias paskolinių santykių požymis, t. y. pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktas. Šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, tai patvirtina ir aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, kad abi šalis tuomet siejo artimi, draugiški bei verslo santykiai, šalys viena kita pasitikėjo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas ne kartą skolinosi ar skolindavo atitinkamas pinigų sumas nesudarydami rašytinių paskolos sutarčių. Akivaizdu, jog tarp šalių esant draugiškiems santykiams, ieškovas ir nereikalavo atsakovo grąžinti skolą (CK 6.873 str.). Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad, kaip nurodė ieškovas, 2009 metais ieškovas buvo patekęs į autoįvykį, dėl kurio beveik metus nevaikščiojo, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas neragino jo grąžinti skolą, todėl ieškovo reikalavimas yra nesąžiningas. Kaip paminėta aukščiau tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis bei nustatytas terminas paskolai grąžinti.

Ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl skolos grąžinimo, rėmėsi aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovo nurodyti argumentai dėl rašytinės sutarties formos nesilaikymo bei dėl to kylančių pasekmių, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovui grąžino skolą, atsakovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir liudytojų parodymai, kuriais kaip įrodymais, teismas nesivadovauja. Kaip jau minėta, šalys rašytinės sutarties ir nesudarė, bet paskolos sutarties sudarymo atveju įstatymų reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančiu (CK 1.93 str. 1 d.). Tokiu atveju rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant sandorio sudarymo, ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).

Civilinėje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (CPK 176 str. 1 d.), atsakovas priešieškinio byloje nereiškė, neginčijo, kad tarp šalių buvo susiklostę būtent paskolos teisiniai santykiai. Atsakovo pozicijos keitimas nagrinėjant bylą bei jo nurodytos aplinkybės dėl atsiliepimo bei rašytinių paaiškinimų teismui rašymo, jo nesupratimo, ką pasirašė, nes atsakovas nėra teisininkas, vertintini kritiškai ir atmestini. Atsakovas pats nurodė, kad yra įgijęs aukštąjį ekonominį išsilavinimą, užsiima verslu, yra jauno amžiaus, todėl turėjo ir turi elgtis apdairiai ir protingai (CK 1.5 str.) bei neprisiimti rizikingų įsipareigojimų.

Atsakovo pozicijos keitimas nagrinėjant bylą nelaikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis CPK 95 str. prasme, todėl atmestinas ir netenkintinas ieškovo atstovo prašymas taikyti atsakovo atžvilgiu sankcijas.

Kadangi ieškinys tenkintinas, CK 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1500 Lt žyminio mokesčio; taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 13,56 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2010-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,56 Lt (trylika litų 56 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.