- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-09
- Bylos Nr.
- AS-438-387-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A.Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A.Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2008-01-14 sprendimą Nr. 4R-52-5832;
2) įpareigoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikti Pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę;
3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 60 000 Lt neturtinės žalos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-15 nutartyje nurodė, jog pareiškėjo skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytų reikalavimų (nesumokėtas žyminis mokestis ir nepateiktas motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo). Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė terminą iki 2008-02-29 pašalinti skundo trūkumus, o gavęs pareiškėjo motyvuotus prašymus dėl termino pratęsimo, teismas 2008-03-03, 2008-04-02 ir 2008-04-28 nutartimis pratęsė pareiškėjui šiuos terminus atitinkamai iki 2008-03-17, 2008-04-16 ir 2008-05-07.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-06-03 nutartimi pareiškėjo skundą pripažino nepaduotu.
Teismas konstatavo, jog per nustatytą terminą pareiškėjo skundo trūkumai nebuvo pašalinti, o teisme 2008-04-22, 2008-05-07, 2008-05-26 gauti pareiškėjo raštai kuriuose pareiškėjas prašo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti ir nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba), siekdamas gauti teisinę pagalbą šalinant skundo trūkumus. 2008-05-10 pareiškėjas gavo Tarnybos 2008-04-25 raštą Nr. (l.ll.)-SD-753-08, kuriame buvo prašomas pateikti papildomą medžiagą, kurią pateikė kartu su 2005-05-10 raštu, bet iki 2008-05-22 negavo iš Tarnybos jokios informacijos. Teismas pabrėžė, jog 2008-05-15 raštu kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl informacijos pateikimo. Tarnyba informavo teismą kad 2008-05-16 sprendimu Nr. (l.ll.)-S-984-08 atsisakė suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą administracinėje byloje I-2841/08, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą originalo ar motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo skundas dalyje dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, tačiau reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008-06-03 nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjo teigimu, kadangi pirmosios instancijos teismas jam nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį už skundo teismui padavimą, jis kelis kartus kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas jam suteikti teisinę pagalbą byloje, kas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas taip pat suteiktų ir teisę nemokėti žyminio mokesčio. Dėl šios priežasties, tikėdamasis, kad jam bus suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis po kreipimosi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teismui nepateikė atskiro prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tuo tarpu, pasak pareiškėjo, apie tai, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė jam suteikti teisinę pagalbą jis tiesiogiai sužinojo tik iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2008-06-03 nutarties ir joje minimo šios Tarnybos 2008-05-16 sprendimo Nr. (l.ll.)-S-984-08 nėra gavęs. Tokiu būdu skundo trūkumų pašalinti nebuvo galimybių dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.
2. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundo dalį dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nors toks reikalavimas žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnį, jeigu skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai, valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einančio tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Be to, pagal ABTĮ 41 straipsnį administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriame buvo išdėstyti dvejopo pobūdžio reikalavimai – panaikinti viešojo administravimo institucijos (Valstybinės medicininio audito inspekcijos) sprendimą bei įpareigoti ją atlikti veiksmus, taip pat priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės medicininio audito inspekcijos, 60 000 Lt neturtinės žalos. Nors pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas skundai dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui valstybės ar vietos savivaldos institucijos neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra laikytinas tik papildomu (fakultatyviu) reikalavimu. Jis yra kildinamas iš reikalavimų panaikinti skundžiamą viešojo administravimo institucijos sprendimą bei įpareigoti šią instituciją atlikti atitinkamus veiksmus, o šie reikalavimai pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus – sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis) arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 41 straipsnis).
Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad gavęs pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos nagrinėjamoje administracinėje byloje suteikimo (b.l. 52-53).
Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2005-01-20 įstatymo Nr. X-78 redakcija) 20 straipsnio 1 dalimi, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6-8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog tik gavęs atitinkamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjas objektyviai galėjo pašalinti skundo trūkumus: sumokėti žyminį mokestį arba ABTĮ 41 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-05-16 sprendimu Nr. (1.11.)-S-984-08 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir apie tai 2008-05-16 raštu Nr. (1.11.)-SD-957-08 informavo pareiškėją (b.l. 63-65). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada šis raštas faktiškai buvo įteiktas pareiškėjui ir ar jis turėjo objektyvias galimybes per laikotarpį nuo šio rašto gavimo datos iki ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta nagrinėti jo skundą, priėmimo datos (2008-06-03) pašalinti skundo trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu.
Iš atskiruoju skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nurodytos aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė, todėl pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-06-03 nutartis laikytina nepagrįsta ir yra naikintina.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-06-03 nutartis panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo A.Č. skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A.Č. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.