Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas 10 klasių, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1987-08-04 pagal BK 250 str. 2 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė; 1993-03-25 pagal BK 90 str. 3 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė; 1995-01-09 pagal BK 111 str. 1 d., paskirta 4 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 1999-04-28 pagal BK 271 str. 2 d., paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė; 1999-07-28 pagal BK 113 str., paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė; 2001-11-28 pagal BK 18 str. 3 d. 271 str. 2 d., paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2002-01-16 pagal BK 18 str. 3 d. 271 str. 2 d., paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė; 2004-01-14 pagal BK 254 str. 1 d., paskirta 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2007-10-03 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2008-02-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

kaltinamasis A. M. tyčia nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis A. M. 2006 m. gruodžio 30 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), V. J. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia smogė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiu ir alkūne A. E. į veidą ir krūtinę, jam pargriuvus tyčia spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas – krūtinę, pilvą, juosmenį, taip padarydamas A. E. stiprų galvos ir pilvo sumušimą, kraujo susikaupimą retroperitoniniame tarpe apie kairįjį inkstą (apie 1,5 litro), kraujosruvas pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, abipusį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Šis sužalojimas gyvam asmeniui būtų nesunkus sveikatos sužalojimas. Dėl stipraus galvos ir pilvo sumušimo išsiliejo kraujas į retroperitoninį tarpą apie kairįjį inkstą ir po galvos smegenų dangalais, išsivystė anemija. Tai komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, hipostatiniu plaučių uždegimu, ūmiu poliorganiniu nepakankamumu ir 2007-01-20 17.21 val. A. E. Klaipėdos ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė. Tokiu būdu A. M. tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis A. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006-12-30, apie 15 val., pas V. J. atėjo basas A. E., kuris atsinešė nepilną butelį naminės degtinės. Jis klausė, kodėl šis basas, bet A. E. nieko nepaaiškino. Jie buvo trise, gėrė degtinę, kalbėjosi. Prieš ateinant A. E., jis su V. J. buvo išgėrę alaus. Vėliau tarp jo ir A. E. kilo konfliktas dėl jo sugyventinės A.. A. E. sakė, kad ji gyvena su P.. Jis kumščiu sudavė A. E. į veidą, bet šis nesiliovė kalbėjęs. Vėliau jis atsistojo ir pradėjo šlapintis ant grindų. Jis supyko ir sudavė jam į veidą 3 kartus. Iš viso jis A. E. kumščiu ir alkūne sudavė į veidą ne daugiau kaip 5 kartus. Po smūgių A. E. nugriuvo ir išvertė kibirą su fekalijomis. Jis liepė jam išvalyti grindis, o paklausus, su kuo valyti, pasakė, kad su kuo nori, su tuo tegul ir valo. A. E. nusirengė megztinį ir pradėjo valyti, o jis tuo metu išėjo ieškoti skuduro. Kai grįžo, A. E. buvo iki pusės nusirengęs. Po to, kai jis išėjo, rūbus jis nunešė ir išmetė į šiukšlių dėžę, esančią prie policijos nuovados. A. E. jis nespardė, nužudyti jo nenorėjo.

Kaltinamojo parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu jis šiek tiek kitaip nurodė įvykio eigą.

A. M., pareiškus įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., padarymo parodė, jog 2006 m. gruodžio mėn. apie porą savaičių gyveno pas V. J.. 2006-12-30, apie 15 val., atėjo neblaivus A. E., kuris atsinešė nepilną butelį degtinės. Begeriant visiems trims, su A. E. kilo žodinis konfliktas dėl G. P., nes A. E. pasakė, jog A. N. (A. M. draugė) turėjo lytinių santykių su G. P.. V. J. į konfliktą nesikišo, tiesiog gulėjo lovoje tame pačiame kambaryje. Žodinio konflikto metu A. E. atsistojo ir pradėjo šlapintis kambaryje ant grindų. Dėl to supykęs jis stovinčiam A. E. kumščiu smogė į veidą apie tris smūgius, o gal ir daugiau, dėl to A. E. pargriuvo ant žemės, tačiau griūdamas į nieką neatsitrenkė. Jam atsistojus, tęsėsi žodinis konfliktas. Sėdinčiam A. E. jis alkūne smogė į veidą. A. E. nukrito nuo kėdės ir krisdamas išvertė kibirą su fekalijomis.Jis liepė A. E. išvalyti grindis. Neliepė valyti grindų su rūbais ir nusirengti nuogai. A. E. pats nusirengė nuogai iki pusės, liko tik su kelnėmis. Savo rūbais A. E. valė grindis. Kojomis A. E. jis nespardė. Nuvertus kibirą, smūgių A. E. nesudavė. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes sudavė keletą smūgių kumščiais ir alkūne į galvą. Nepamena, kad būtų A. E. smūgiavęs į pilvą. Kai A. E. išvalė grindis, jis liepė jam eiti namo. A. E. rūbus, kuriais šis valė grindis, jis išmetė prie šiukšlinės, esančios prie policijos nuovados. Išmetęs rūbus, grįžo į V. J. butą (t. 1, b.l. 131-132).

Savo parodymus A. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 133-137).

2007-01-24; 2007-02-27 apklausiamas kaip įtariamasis A. M. parodė, jog A. E. išvertus fekalijas, liepė jam nusirengti ir išvalyti rūbais grindis (t. 1, b.l. 123; 126).

Teismas tiki kaltinamojo parodymais tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kitus jo parodymus vertina kaip siekimą palengvinti savo padėtį.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo padarius nusikaltimą, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji B. E. patvirtino tas aplinkybes, jog 2006-12-30, apie 14 val., davė sūnui A. E. 20 Lt ir pasiuntė į parduotuvę nupirkti maisto. Jis grįžo maždaug už valandos ir parnešė visko, ko prašė, ir grąžą. Grįžo truputį išgėręs. Po to sūnus išėjo pasivaikščioti.. Apie 18-19 val. policijos pareigūnai parvežė sūnų visiškai nuogą. Sūnus buvo sumuštas, veidas sutinęs, visame kūne matėsi kraujosruvos. Jis buvo sušalęs. Sūnus buvo sąmoningas ir pasakė, kad pas V. J. jį sumušė A. M.. Tą patį vakarą ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir sūnų išvežė į ligoninę, iš kurios paleido tą patį vakarą. Dešimt dienų sūnus gulėjo namuose, niekur nebuvo išėjęs, jo sveikata vis blogėjo. Iškviesta gydytoja M. liepė vežti sūnų į Klaipėdos ligoninę, kur jis ir mirė. A. E. buvo nekonfliktiškas, mėgstantis išgerti. Prašo priteisti jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytoja V. N. patvirtino tas aplinkybes, kad 2006-12-30 vakare buvo iškviesta pas ligonį. Jam buvo sumuštas veidas, kryžkaulis ir todėl jį vežė į ligoninę chirurgo konsultacijai. Namiškiai sakė, kad jis grįžo sumuštas. Pats ligonis su ja nebendravo.

Iš Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnalo Nr. 13 nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba A. E. buvo kviečiama 2006-12-30 20.16 val.(t. 1, b. l. 91-93).

Liudytoja N. M. patvirtino tas aplinkybes, kad buvo iškviesta pas ligonį, tai yra A. E.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuvykus pamatė, kad A. E. veidas sutinęs, pageltęs, veidas buvo sumuštas, pilvas išpūstas. Ant nugaros ir pilvo taip pat buvo kraujosruvos. Pamačiusi, kad ligonio būklė sunki, ji davė siuntimą vežti jį į ligoninę. Tą padaryti, jos nuomone, reikėjo anksčiau.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas V. J. gyvenamasis kambarys (duomenys neskelbtini), baldų išsidėstymas (t. 1, b.l. 6-9).

Iš 2007-01-10 A. E. protokolo – pareiškimo nustatyta, jog jis nurodė, kad 2006-12-30, apie 15 val., geriant degtinę pas V. J. buvo sumuštas A. M., kuris mušė rankomis bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas apie 13-15 kartų. Po to buvo nurengtas (t. 1, b.l. 1).

Iš 2007-01-10 A. E. apklausos protokolo, kuris buvo perskaitytas teismo posėdžio metu, nustatyta, jog jis parodė, kad 2006-12-30, apie 15 val., atėjo pas V. J.. Bute taip pat buvo A. M.. Pats buvo blaivus, o V. J. ir A. M. buvo išgėrę. Visi trys išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Dėl ko jį A. M. pradėjo mušti, nežino. Pradžioje jis rankomis 3-5 kartus smūgiavo jam į veidą, o kai nukrito – apie 10 kartų spyrė koja. Nuvirtęs jis išpylė fekalijas. Kaip išėjo iš kambario ir kaip buvo išrengtas, neatsimena. Atsimena tik tą momentą, kai gulėjo ant žolyno prie Šventosios ambulatorijos. Buvo išrengtas iki apatinių kelnaičių. Policijos pareigūnams sakė, kad pargriuvo, nes nenorėjo prasidėti su policija, galvojo, kad greitai pasveiks (t. 1, b.l. 28-29).

Iš 2007-01-18 specialisto išvados Nr. G 174/07 (03) nustatyta, jog A. E. padaryta: poodinės kraujosruvos pilve, juosmenyje, veide, kraujosruva kairio inksto aplinkiniuose audiniuose (1,5 l), dėl to išsivystė anemija. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ( t. 1, b.l. 34-35).

Iš 2007-01-23 specialisto išvados Nr. M 96 / 07 (03) nustatyta, jog A. E. mirė nuo stipraus galvos ir pilvo sumušimo, dėl to išsiliejo kraujas į retroperitoninį tarpą apie kairįjį inkstą ir po galvos smegenų dangalais, išsivystė anemija. Tai komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, hipostatiniu plaučių uždegimu, ūmiu poliorganiniu nepakankamumu ir 2007-01-20 17.21 val. A. E. mirė Klaipėdos ligoninės Reanimacijos skyriuje. A. E. padaryta: stiprus galvos ir pilvo sumušimas, kraujo susikaupimas retroperitoniniame tarpe apie kairį inkstą (1,5 litro), kraujosruvos pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais abipus. Sužalojimai padaryti galbūt dėl kietų bukų daiktų poveikio. Sužalojimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su mirtimi (t. 1, b. l. 42-44).

Specialisto išvados paneigia kaltinamojo versiją, kad jis sudavė mažiau smūgių, negu nurodyta kaltinime, kad nespardė A. E. kojomis, nes kambaryje buvo tik trys asmenys, kad A. E. būtų spardęs V. J., duomenų nėra, o pats A. E. visą laiką tvirtino, kad jį mušė ir spardė kojomis tik A. M..

Liudytojas V. J. parodė, kad pas jį atėjęs A. E. atsinešė butelį degtinės ir jie , tai yra jis, A. M., kuris pas jį gyveno apie 3 dienas, ir A. E. gėrė. A. E. buvo labai girtas, kai atėjo. Jiems sėdint ir begeriant A. E. susipyko su A. M., nes pasakė, kad jo sugyventinė gyvena su tokiu seniu P.. Vyrai susistumdė, jis juos nuramino, bet paskui A. M. sudavė A. E. į veidą ir dar kažkur. Matė, kad A. M. smūgiavo alkūnėmis, matė, kad A. E. užkliudė kibirą su fekalijomis ir jį išvertė. Girdėjo, kad A. M. sakė, kad su kuo nori, su tuo tegul ir valo. Nematė, ar A. E. buvo nusirengęs. Nematė, kad A. M. būtų spardęs kojomis A. E., nes miegojo. Iš ryto A. M. jam pasakė, kad A. E. drabužius išnešė į lauką. Kada jis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jis buvo pagiringas, neskaitė, ką jie rašė protokole, neteigė, jog matė, kad A. E. buvo spardomas.

Šio liudytojo parodymai yra aiškiai neteisingi, nenuoseklūs, prieštaringi. Jis yra A. M. draugas, todėl šiais parodymais akivaizdžiai stengiasi palengvinti jo padėtį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas V. J. patvirtino tas aplinkybes, jog 2006-12-30 būnant kartu su A. M. (kuris tris dienas gyveno pas jį), begeriant alų, atėjo A. E.. Atsinešė nepilną butelį degtinės ir buvo jau išgėręs. Begeriant tarp A. M. ir A. E. kilo konfliktas. A. M. priekaištavo, kad A. E. įskundė jį policijai. A. M. priekaištavo A. E., kad jis draugauja su asmeniu, kuris viliojo jo (A. M.) draugę. Besiginčijant, A. M. sėdinčiam ant lovos A. E., alkūne ne mažiau kaip 5 kartus sudavė į krūtinę, galvą. Nuo smūgių šis nugriuvo ant šalia esančios taburetės, o nuo jos – ant fekalijų kibiro, kurio turinį išvertė. A. M. dar labiau supyko ir pradėjo spardyti gulintį A. E. į pilvą. Spyrė apie 10 kartų. A. M. liepė nusirengti ir savo rūbais išvalyti grindis. A. nusirengė. Kiek pamena, jis net kelnaites nusimovė. Vykdydamas A. M. paliepimą, savo rūbais A. E. valė grindis. Išvalius, A. M. A. išvarė visiškai nuogą, tik su kojinėmis. Pavymui išėjo ir A. su A. drabužiais. Netrukus grįžęs pasakė, kad rūbus padėjo ant suoliuko prie policijos nuovados pastato ir jog A. E. nuėjo Žuvėdrų gatve namų link (t. 1, b.l. 52-55).

Teismas tiki V. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu jis aiškino, kad matė iš esmės viską, tačiau nematė, kad A. E. buvo spardomas, ar buvo nusirengęs ir valė grindis, nes tuo metu miegojo. Nors kartu teigė girdėjęs, kad A. M. sakė A. E., jog šis su kuo nori, su tuo ir valytų grindis. Teigia, kad nejuto jokio išpiltų fekalijų kvapo, tačiau matė, kaip A. E. išvertė kibirą. Tai akivaizdžiai nelogiški paaiškinimai ir teismas jais negali remtis ir jais tikėti.

Liudytojas R. B. patvirtino tas aplinkybes, jog 2006-12-30, tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti tarp 18- 19 val., jis su draugu grįždami iš darbo ėjo į parduotuvę ir pamatė einantį Žuvėdrų gatve link ambulatorijos visiškai nuogą nuo šalčio susitraukusį vyriškį, apie kurį pranešė policijai. Jis tą žmogų matė apie 6 metrų atstumu. Prie jo buvo sustojęs automobilis, žmonės klausė, ar nereikia pagalbos, tačiau jis nieko nekalbėjo. Tada automobilis privažiavo prie jo ir paklausė, ar jis iškvietė policiją. Jam patvirtinus, automobilis nuvažiavo. Kurį laiką stebėjo, kaip jis ėjo. Po to įėjo į parduotuvę, o kai išėjo, šio žmogaus jau nebematė. Paėjęs link Šventosios policijos nuovados, pamatė ant suoliuko sudėtus rūbus, vyriškas kelnaites, kelnes, batus. Kelnės buvo nukritusios ant batų, kurie buvo ant žemės.

Šie liudytojo parodymai patvirtina liudytojo V. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad A. M. jam pasakė, jog drabužius padėjo ant suoliuko prie nuovados, ir paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis juos išmetė į šiukšlių dėžę ir kad A. E. buvo nusirengęs tik iki pusės.

Liudytojas J. E. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2006-12-31 atėjo pas A. E. į namus. Apie įvykį sužinojo tą patį vakarą iš kaimynų, tačiau pas jį nėjo, nes manė, kad jis paguldytas į ligoninę. Pusbrolis gulėjo lovoje. Veidas buvo sutinęs, kūnas su sumuštas. A. E. pasakė, kad jį sumušė A. M. už tai, kad neva jis jį įskundė policijai. Nurodė, kad iš pradžių jam sudavė į galvą, dėl to jis prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė, kad A. M. velka nuo jo drabužius ir išrengė nuogai. Tada pradėjo spardyti. Jis pusbrolį namuose lankė kiekvieną dieną. 2006-12-31, po pusbrolio pasakojimo, nuėjo prie V. J. namų ieškoti jo drabužių. Kitoje gatvės pusėje rado numestus jo drabužius, kuriuos nunešė į nuovadą ir atidavė policijos pareigūnams. Rūbai smirdėjo.

Iš 2007-01-10 daiktų pateikimo protokolo nustatyta, jog J. E. pateikė 2 megztinius, kelnes, diržą, striukę (t. 1, b. l. 58-62).

Iš 2007-03-12 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad šie rūbai buvo apžiūrėti ( t. 1, b. l. 59-62).

Iš Palangos m. PK informacinio žurnalo nustatyta, jog 2006-12-30 17.50 val. buvo pranešta, kad Šventojoje, Žuvėdrų gatvėje, prie poliklinikos vaikšto nuogas vyriškis (t. 1, b. l. 104-105).

Liudytojas J. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė tas aplinkybes, kad pagal budėtojo nurodymą nuvyko į Šventąją. Prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė nuogą vyriškį, kuris buvo tik su kojinėmis. Paklausus, kur eina, vyriškis pasakė savo vardą A. bei kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jis atrodė neblaivus, buvo susiėmęs už juosmens, veide matėsi nubrozdinimai. Vyriškis nurodė, kad medicininės pagalbos nereikia. Paklausus, kur rūbai, jis atsakė, kad name prie nuovados ir juos pasiims pats. Klausė, ar jį kas sumušė, nurengė, tačiau jis neatsakė. Kadangi vyriškis nenurodė, kad yra nusikaltimo auka, pristatė jį į namus ir ten paliko (t. 1. b. l. 77-78). Be to, liudytojas nurodė, kad kažkokia senyvo amžiaus moteris teigė mačiusi, kad šį žmogų kažkas išstūmė iš automobilio. Jis šios moters duomenis perdavė kolegoms.

Apie tai, kad A. E. būtų išstumtas iš automobilio, duomenų nėra, tačiau šie parodymai siejasi su liudytojo R. B. parodymais, kad prie einančio A. E. buvo privažiavęs automobilis ir jame buvę asmenys bandė aiškintis, kas jam atsitiko.

Liudytojas G. E. patvirtino tas aplinkybes, jog 2006-12-30, apie 19-20 val., matė A. E. gulintį savo namuose, lovoje. Veidas buvo labai sumuštas. Gal ir buvo išgėręs. Tą rytą matė brolį sveiką. Iki antro išvežimo į ligoninę A. E. visą laiką gulėjo namuose ir niekur nebuvo išėjęs. Kitą dieną iš jo sužinojo, kad jį pas V. J. mušė ir spardė tik A. M.. Sakė, kad V. J. jo nemušė, minėjo, kad buvo trys asmenys, gal trečias buvo jis pats, o jis blogai suprato. Jo ir mamos akivaizdoje jis pasakė, jog nenori, kad būtų pradėtas šio įvykio tyrimas.

Iš 2007-03-15 tarnybinio pranešimo nustatyta, jog Palangos m. PK nėra registruota A. E. pareiškimų, pranešimų dėl A. M. neteisėtų veiksmų(t. 1, b. l. 115).

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Tačiau teismas nustato, kad įvykis buvo ne apie 15 val., kaip nurodyta kaltinime, o apie 17 val. ir štai dėl kokių priežasčių. Tiek kaltinamasis, tiek V. J. patvirtina, kad A. E. atėjo pas V. J. apie 15 val. Jis atsinešė nepilną naminės degtinės butelį, kurį visi išgėrė.Policija gavo pranešimą apie nuogą asmenį, einantį gatve 17.50 val. Nuo V. J. namų iki tos vietos, kur liudytojas R. B. pamatė einantį A. E. ir pranešė policijai, labai netoli. Taigi konfliktas, kuris kilo V. J. bute, galėjo kilti apie 17 val. Teismas patikslindamas kaltinime nurodytą laiką niekaip nepažeidė kaltinamojo teisės į gynybą, nes jis neneigia paties konflikto, pripažįsta visus veiksmus, kuriuos atliko, išskyrus tai, kad jis A. E. spardė kojomis, tačiau tai iš esmės niekaip nekeičia faktinių bylos aplinkybių. A. M. tiek įvykio metu, tiek po jo buvo namuose, nėra duomenų, kad jis buvo kitoje vietoje.

Kadangi kaltinamasis tyčia kumščiu ir alkūne sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir koja spardė į pilvą, krūtinę, juosmenį, padarydamas sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis suduodamas smūgius ir spirdamas koja į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, pilvą, krūtinę, juosmenį – suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau savo veiksmais leido šioms pasekmėms kilti. Todėl jis atsako už padarytas pasekmes. Taigi nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Tai, kad po padarytų sužalojimų, kurie gyvam asmeniui būtų vertinami kaip nesunkūs kūno sužalojimai, asmuo mirė dėl atsiradusių komplikacijų, nėra pagrindas šių padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuoti kitaip. Netgi nustačius, kad buvo padarytos ir gydymo klaidos, tai yra pirmą kartą nuvežus A. E. į ligoninę nebuvo imtasi visų priemonių nustatant tikslią diagnozę, esmės nekeičia ir kaltinamojo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepaneigia.Bet kokiu atveju, jeigu jis būtų nepadaręs šių sužalojimų, asmuo nebūtų miręs.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama nei kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, nei kaip nužudymas, padarytas peržengus būtinosios ginties ribas. Šios aplinkybės byloje nenustatytos. Nors liudytojas V. J. teigė, kad vienu metu matė, jog A. E. rankoje laikė peilį, tačiau kad jis tuo peiliu būtų grasinęs ar mojavęs, nenurodė. Apie A. E. turėtą peilį nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė pats kaltinamasis. Akivaizdu, kad geriant degtinę galėjo būti naudojamas peilis pjaustant maisto produktus. To neneigia ir V. J..

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, nes jis pagrįstas.

Nukentėjusiosios B. E. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes jis pagrįstas.

Nukentėjusioji prašo dėl sūnaus mirties padarytos neturtinės žalos priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad dėl sūnaus mirties ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji dėl sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis A. M. neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra dar tokio amžiaus, kad turi realią galimybę atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji prašo priteisti ir jai padarytą turtinę žalą – 12500 Lt. Nurodo, kad tai sūnaus gydymo ir laidojimo išlaidos. Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie turtinės žalos dydį. Nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie šį žalos dydį patvirtintų. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti bent jau apytiksles sumas, kurios buvo išleistos. Kadangi negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, pripažintina civilinio ieškovo teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Iš kaltinamojo priteistinos ir proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. A. M. anksčiau teistas 9 kartus, šį labai sunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius teistumus, tai yra būdamas recidyvistu, todėl vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. jis pripažintinas pavojingu recidyvistu. Charakterizuojamas blogai, nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. M. padarė sunkų tyčinį nusikaltimas, kurio pasekmės yra negrįžtamos, buvo nužudytas žmogus. Padaryta veika pasižymėjo ciniškumu, buvo tyčiojamasi iš aukos. Atsižvelgiant į visas aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei BK 129 str. 1 d. numatytas sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendži a:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str.1 d., ir nuteisti 13 metų laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. 9 d. paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta ir neatlikta 2007-10-03 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2008-02-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir nustatyti galutinę bausmę – 13 metų laisvės atėmimo, pirmus 5 metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Remiantis BK 27 str. 2 d. 2 p. A. M. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2008 m. kovo 7 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme, kardomajame kalinime būtą laiką ir atliktos bausmės laiką nuo 2007-01-22 iki 2007-01-24 ir nuo 2007-08-07 iki 2008 03 07.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš A. M. Valstybinei ligonių kasai priteisti 5045,92 Lt gydymo išlaidų, valstybei – 120 Lt proceso išlaidų, nukentėjusiajai B. E. priteisti 20 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios B. E. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, pripažįstant civilinės ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – A. E. rūbus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.