- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-399-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00477-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Giedrius Endriukaitis, Edita Dambrauskienė
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Jakubonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. kovo 14 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. P. bausmę atlieka pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ir pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmės paskirtas 3 metų laisvės atėmimas. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams (bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 23 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, motyvuodama tuo, kad nors nuteistasis ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jis į ankstesnio jo prašymo svarstymo metu Komisijos pasiūlytas rekomendacijas atsižvelgė tik formaliai, jo pažanga nenustatyta.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi, sutikdama su Komisijos išvadomis, atmetė nuteistojo A. P. skundą dėl Komisijos 2018 m. kovo 14 d. priimto nutarimo.Nuteistojo A. P. skunde prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, padarė klaidų dėl to, kad Komisija nutarime netiksliai nurodė aplinkybes. Komisija nurodė, kad jis neturi paskatinimų, tačiau 2018 m. sausio 8 d. jis už nepriekaištingą elgesį buvo vieną kartą paskatintas. Komisija taip pat nurodė, kad jis nerodo iniciatyvos atlyginti iš jo civiliniais ieškiniais priteistas sumas, tačiau civilinius ieškinius jis atlygina pagal galimybes, kurios yra menkos, kadangi pajamų negauna. A. P. taip pat pažymi, kad jis mokosi, yra įgijęs apdailininko specialybę, lygtinio paleidimo atveju turės galimybę įsidarbinti montuotoju. Laisvėje jo laukia serganti motina ir nepilnametė sesė, kurioms reikalinga jo pagalba. Jis neneigia, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl to lankė anoniminių alkoholikų kursus, be to, savo iniciatyva lanko papildomus kursus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas balais mažėja, kas taip pat rodo jo pažangą. A. P. nuomone, Komisija apie jį sudarė klaidingą nuomonę, nurodydama, kad jis nedaro pažangos ir nesistengia pasitaisyti.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus A. P. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (87 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ši rizika nuo ankstesnio atlikto elgesio rizikos vertinimo yra sumažėjusi 7 balais (prieš tai buvo 94 balai), toks balų sumažėjimas siejamas su nuteistojo pradėtu atlyginti civiliniu ieškiniu, taip pat su jo gyvenimo stiliumi ir draugais, plačiau nenurodant, kaip šiuo aspektu pasikeitė nuteistojo elgesys. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad dinaminiai veiksniai, kurių įtaką rizikos vertinimui nuteistasis savo elgesiu gali keisti, sudaro 37 balus iš nustatytų 87. Taip pat svarbu tai, kad nuteistajam nustatyta smurtinio elgesio rizika vis dar išlieka aukšta.Priešingai nei nurodoma A. P. skunde, apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama ne vien tik formaliai atsižvelgiant į minėtos rizikos vertinimo rezultatus (nustatytą balų mažėjimą), bet ir įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Nagrinėjamu atveju A. P., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam privalomose elgesio pataisos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai (anksčiau ne vieną kartą teistas, daugiausia už plėšimus, yra pažeidęs lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas), gyvenimo stilius ir draugai. Prie kriminogeniniams artimų veiksnių pagal socialinio tyrimo išvados duomenis taip pat priskiriamos problemos dėl lėšų tvarkymo, menka darbinė patirtis laisvėje, piktnaudžiavimas alkoholiu ir jo mąstymas bei elgesys.Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nepagrįstai neigiamai vertina jo asmenybę ir nepastebi jo daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau socialinio tyrimo išvadą parengusiems specialistams nustačius, kad paminėti veiksniai išlieka reikšmingi jo pakartotiniam nusikalstamumui, apygardos teismas neturi jokio pagrindo daryti kitokios išvados. Be to, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, tikrinęs Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, visapusiškai įvertino visus – ir teigiamai, ir neigiamai A. P. asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis. Nors nuteistasis teisingai nurodo, kad 2018 m. sausio 8 d. už nepriekaištingą elgesį jam buvo pareikšta padėka, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama spręsti apie akivaizdžią jo pažangą ar konstatuoti, kad Komisijos nutarimas dėl šios klaidingai nurodytos aplinkybės yra nepagrįstas. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai dėl elgesio pataisos programų lankymo ir mokymosi nepaneigia Komisijos išvadų dėl rodomos mažos iniciatyvos spręsti turimus finansinius įsipareigojimus ir jo abejotinos darbinės motyvacijos laisvėje. Bylos duomenys patvirtina, kad nors A. P. turi pasiūlymą įsidarbinti laisvėje, tačiau turėdamas menką darbinę patirtį pataisos įstaigoje nedirba ir nesistengia įsidarbinti. Taigi nedirbdamas pataisos įstaigoje A. P. nemažina kriminogeninių veiksnių – problemos dėl lėšų tvarkymo, menka darbinė patirtis laisvėje, įtakos jo rizikai nusikalsti.Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, taip pat įvertindama nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nedidelį šios rizikos vertinimo balais sumažėjimą, teisėjų kolegija sutinka su Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad A. P. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais.Nenustačius įstatyminio pagrindo nuteistajam A. P. taikyti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. kovo 14 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.