Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-01-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-23-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-02
Bylos Nr.
A8.-23-795/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01530-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-23-795/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01530-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.3; 9.38; 21.9.9; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 18095017465(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų koordinatore, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-01-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį, už tai, jog ji, būdama atsakinga už muitinės deklaracijoje Nr. 17LTLR10001M0006D0 (2017-01-05) pateiktų duomenų teisingumą, nepateikė visų turimų duomenų, susijusių su importuojamomis prekėmis, todėl licenciniai mokesčiai, sumokėti už importuotas prekes, nebuvo įtraukti į prekių muitinę vertę. Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyrius atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teminį 2016-2017 metų ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, vykdant išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą. 2018 m. birželio 21 d. surašyta patikrinimo ataskaita Nr. 8LM320028M. Patikrinimo metu nustatyta, kad SCT prekės ženklo savininkas „SCT L. L.“ pagal 2016 m. sausio 6 d. Prekių ženklo licencinę sutartį, pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 1-230118 (2018-01-23), kurioje nurodyti licenciniai mokesčiai nebuvo įtraukti į importuojamų prekių muitinę vertę muitinės deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM0006D0 (2017-01-05), prekės eilės numeris 1, 2, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22. Tokiu būdu pažeidžiant 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 71 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas. Neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui - atsirado 2 882,00 Eur muito ir 13 328,00 Eur importo PVM mokesčių, iš viso 16 210,00 Eur nepriemoka.

Muitinės deklaracijoje Nr. 17LTLRI000IM0006D0 (2017-01-05) neteisingai deklaruotų prekių vertė 6 500 Eur (tai sudaro 131 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. S. S., būdama atsakinga už muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir pateikdama neteisingus duomenis, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio reikalavimus.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Atsakomybėn traukiama S. S. pateikė prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka jai nedalyvaujant. Todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra atsakomybėn traukiamo asmens S. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodė, jog kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad atsakingiems asmenims, deklaruojantiems prekes muitinėje, nepateikė duomenų apie licencinių mokesčių vertės įtraukimą į importuojamų prekių vertę, dėl ko deklaracijoje nebuvo deklaruota prekių vertė su licenciniais mokesčiais (b. l. 7-8).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų administratorės S. S. pareiginių nuostatų matyti, jog S. S. funkcijoms priskirtina pardavimui, eksportui, importui ir prekėms iš ES bei į ES reikalingų dokumentų ruošimas ir teisingas išrašymas, teisingas reikalingų muitinės mokėjimui mokesčių nustatymas ir atsakingų asmenų, buhalterijos informavimas (8 punktas) (b. l. 9-10).

Byloje pateikta 2016 m. sausio 6 d. Prekių ženklo licencinė sutartis, sudaryta tarp „SCT L. L.“ – Licencijos davėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Licencijos gavėjo dėl prekės ženklo SCT, tarptautinės registracijos Nr. 8812847, naudojimo (b. l. 11-16).

Iš 2018 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūros Nr. 1-230118 matyti, jog „SCT L. L.“ išrašė sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyti licenciniai mokesčiai (b. l. 28)

Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. birželio 21 d. patikrinimo ataskaita Nr. 8LM320028M nustatyta, jog siekiant išsiaiškinti, ar 2016 - 2017 metų laikotarpiu bendrovės sumokėti mokesčiai už licencijas yra susiję su importuotomis prekėmis, tikrinta: 2016 m. sausio 6 d. su „SCT L. L.“ (Kipras), pasirašytos Prekių ženklo licencinės sutartys, sutartys su prekių ir žaliavų tiekėjais, prekių užsakymai, pirminiai pirkimo, pardavimo dokumentai, atsiskaitymo dokumentai ir apskaitos dokumentų pagrindu padaryti įrašai apskaitos registruose: 6108 „Honoraro sąnaudos“, 507ME „Prekių perpardavimas eksportui“, 507MK „Prekių perpardavimas Lietuvoje“. Atlikus patikrinimą nuspręsta: 1) patikslinti importo deklaracijose, nurodytose ataskaitos 2 priede, deklaruotą importuotų prekių muitinę vertę bendrovės patirtų prekių gabenimo išlaidų sumomis ir perskaičiuoti importo mokesčius. Papildomai apskaičiuoti: 32,00 Eur muito, 22,00 Eur importo PVM, iš viso 54,00 Eur (importo mokesčių perskaičiavimas 2 priede lentelėje); 2) patikslinti importo deklaracijose, nurodytose ataskaitos 3-4 prieduose, deklaruotą importuotų prekių muitinę vertę bendrovės sumokėtais mokesčiais už licenciją ir perskaičiuoti importo mokesčius. Papildomai apskaičiuoti: 10 434,00 Eur muito, 11,00 Eur galutinio antidempingo muito, 67 294,00 Eur importo PVM, iš viso 77 739,00 Eur (importo mokesčių perskaičiavimas 3-4 prieduose lentelėse); 3) priskaičiuoti muito delspinigių - 230,00 Eur, importo PVM delspinigių 13 791,00 Eur; 4) skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už padarytus mokesčių įstatymo pažeidimus nuo papildomai apskaičiuotos 77 793,00 Eur sumos 10 proc. dydžio baudą - 7 779,00 Eur; 5) įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę prievolę muitinei: 10 466,00 Eur muito, 11,00 Eur galutinio antidempingo muito, 230,00 Eur muito delspinigių, 13 791,00 Eur importo PVM delspinigių, 7 779,00 Eur baudą, iš viso 32 277,00 Eur; 6) perskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją padidinant 67 316,00 Eur suma (b. l. 29-39).

Byloje pateikta 2017 m. sausio 5 d. muitinės deklaracija Nr. 17LTLR10001M0006D0 (b. l. 41-50).

Iš Muitinės vertės patikslinimo licenciniais mokesčiais, kai prekių vertė viršija 5000 eurų, matyti, jog dėl 2017 m. sausio 5 d. deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM0006D0, prekės eilės numeris 1, 2, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, papildomai apskaičiuota mokesčių: 2882 Eur muito ir 13328 Eur PVM mokesčio (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą“. To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą“.

Vadovaujantis importo deklaracijų įforminimo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis (nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnis), prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta 32, 33 straipsnio nuostatomis. Pagal 32 straipsnio 1 dalies (e) punkto nuostatas, nustatant muitinę vertę pagal 29 straipsnį, prie. faktiškai sumokėtos arba mokėtinos importuojamų prekių kainos pridedama importuojamų prekių vežimo ir draudimo išlaidos ir su importuojamų prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai. Ta pati nuostata išdėstyta Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio 1 dalies (e) punkte.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio 1 dalies c punktu, nustatant muitinę vertę pagal 70 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už importuojamas prekes kainos pridedama mokesčiai už patentus ir licencijas, susiję su vertinamomis prekėmis, kuriuos pirkėjas privalo tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti, vykdydamas vertinamų prekių pardavimo sąlygas, tiek, kiek mokesčiai už patentus ir licencijas nėra įskaityti į faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad S. S., būdama atsakinga už muitinės deklaracijoje Nr. 17LTLR10001M0006D0 (2017-01-05) pateiktų duomenų teisingumą, nepateikė visų turimų duomenų, susijusių su importuojamomis prekėmis, todėl licenciniai mokesčiai, sumokėti už importuotas prekes, nebuvo įtraukti į prekių muitinę vertę. Klaipėdos teritorinės muitinės atlikto patikrinimo metu (2018 m. birželio 21 d. surašyta patikrinimo ataskaita Nr. 8LM320028M) nustatyta, jog SCT prekės ženklo savininkas „SCT L. L.“ pagal 2016 m. sausio 6 d. Prekių ženklo licencinę sutartį, pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 1-230118 (2018-01-23), kurioje nurodyti licenciniai mokesčiai nebuvo įtraukti į importuojamų prekių muitinę vertę muitinės deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM0006D0 (2017-01-05), prekės eilės numeris 1, 2, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22. Neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui - atsirado 2 882,00 Eur muito ir 13 328,00 Eur importo PVM mokesčių, iš viso 16 210,00 Eur nepriemoka. Licenciniai mokesčiai, sumokėti už importuotas prekes, nebuvo įtraukti į prekių muitinę vertę, pažeidžiant 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 71 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas. S. S., pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų administratorės pareiginius nuostatus, būdama atsakinga už teisingą muitinės mokėjimui reikalingų mokesčių nustatymą ir atsakingų asmenų, buhalterijos informavimą (8 punktas), tokiu būdu būdama atsakinga už muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir nepateikdama teisingų duomenų atsakingiems asmenims, deklaruojantiems prekes muitinėje, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio reikalavimus.

Muitinės deklaracijoje Nr. 17LTLRI000IM0006D0 (2017-01-05) neteisingai deklaruotų prekių vertė 6 500 Eur (tai sudaro 131 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui 2018 m. gruodžio 17 d., S. S. prašė atsižvelgti į tai, jog reali žala valstybei nebuvo padaryta, nes pakankamai didelė įmonei paskaičiuotos mokestinės nepriemokos dalis buvo įskaityta iš įmonės turėtos mokesčių permokos, viso nusižengimo tyrimo metu ji bendradarbiavo su muitine, teikė paaiškinimus, dokumentus ir tokiu būdu padėjo išaiškinti nusižengimo aplinkybes, pripažino atsakomybę dėl neteisingų duomenų pateikimo ir dėl to gailisi. Pažymėjo, jog įmonė per mėnesį pateikia kelis šimtus deklaracijų. Be to, šioje įmonėje dirba dešimt metų ir tokią klaidą padarė pirmą kartą. S. S. pripažino padariusi nusižengimą ir skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į tai, jog augina nepilnametę dukrą bei sūnų, studijuojantį Jungtinėje Karalystėje, bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti nuobaudą, švelnesnę nei numatyta ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog S. S. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijose, apie padarytą klaidą sužinojo Klaipėdos teritorinei muitinei atlikus patikrinimą. Nustatyta, jog dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybei reali žala nebuvo padaryta. Iš 2018 m. gruodžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog 2017 m. sausio 5 d. įmonės turėjo 118350 Eur permoką valstybės biudžetui, kai tuo tarpu įmonės įsipareigojimas sudarė 493,50 Eur. Administracinį nusižengimą S. S. padarė neatsargia kaltės forma. Ir nors tai nešalina S. S. administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą. Atsakomybėn traukiama S. S. pripažino padariusi nusižengimą ir gailėjosi padariusi nusižengimą, bendradarbiavo su muitine jo tyrimo metu. Aplinkybę, jog S. S. pripažino padariusi nusižengimą, teismas pripažįsta jos atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų koordinatore. Iš darbdavio pateiktos pažymos matyti, jog šioje įmonėje dirba nuo 2009-01-27, vertinama kaip atsakinga, darbšti, imli naujovėms ir pasiūlymams, pavestus darbus atlieka greitai ir preciziškai, imasi papildomų užduočių, tiesiogiai nesusijusių su jos darbu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakomybėn traukiama S. S. turi nepilnametę dukrą I. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mokosi K. S. progimnazijoje, taip pat sūnų S. S., šiuo metu studijuojantį Jungtinėje Karalystėje.

Už ANK 212 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-01-01) numatytą pažeidimą numatyta skirti baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Taigi, už šį nusižengimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus nagrinėjamu atveju S. S. administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padarytų pažeidimų pavojingumui, būtų per griežta ir neteisinga nuobauda.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimų pobūdį, S. S. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje padarymą S. S. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - mažesnę baudą, nei minimali numatyta ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. S. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-01-01) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerius ROIK: 18095017465 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė