Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškinio sumą ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso draudėjai I. V. 2020-01-20 įvykio metu dėl drėgmės prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukų ir apžiūros akto matyti, jog minėtame bute 2020-01-20 įvyko vandens pratekėjimas į draudėjai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl drėgmės prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą. Ieškovės žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo pažeistos patalpos 33-7 lubos ir siena. Kadangi draudėjai priklausantis butas buvo apdraustas ir ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, pastaroji draudėjui išmokėjo 411,00 Eur draudimo išmoką, tai patvirtina 2020-02-06 AB „SEB“ banko mokėjimo nurodymai. Taip pat byloje nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu, 2020-02-06 išmokėjo draudėjai 411,00 Eur draudimo išmoką, pritaikius 40,00 Eur besąlyginę išskaitą. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jos pozicija buvo visiškai pasyvi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl drėgmės prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą buvo padaryta žala draudėjos butui. Tuo tarpu byloje duomenų, paneigiančių nurodyto pobūdžio aplinkybes, nėra (CPK 178 str.).

Kadangi draudėjai priklausančio buto užliejimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, taikytina CK 6.266 straipsnio nuostata, pagal kurią žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 str., objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, todėl reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Sprendžiant, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu, svarbu pažymėti, jog atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorė CK 4.84 str. prasme, kuri vykdo bendro naudojimo objektų priežiūrą. Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Svarbu pažymėti, jog STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarką, pagal kurio 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Taigi iš nurodytų nuostatų seka, jog atsakovė turėjo pareigą užtikrinti turto saugumą. Pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Nutarimo 5.3. p. nurodyta, kad administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą. Taigi iš šių nuostatų seka, jog atsakovė privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą). Tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi namo priežiūrą, nėra (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijas draudiminio įvykio atsitikimo dieną vykdė UAB „Mano Būstas Neris“, vadinasi atsakovė buvo atsakinga už ginčo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 411,00 Eur dydžio žalos atlyginimą tenkinamas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovė, kaip pastato (duomenys neskelbtini), valdytoja turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimame daugiabutyje (Statybos įst. 4 str. 1 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., 5.3. p.). Taigi, atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Būtent dėl atsakovės nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros draudėjo turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovė neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, buvo sugadintas draudėjo turtas. Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, jog ieškovė draudimo sutarties ir draudėjo prašymo pagrindu išmokėjo draudėjui bendrą 411,00 Eur dydžio draudimo išmoką.

Ieškovė, išmokėjusi pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl turto sugadinimo, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu yra atsakovė, kuri yra teisėta pastato (duomenys neskelbtini), valdytoja ir tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 str. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.1015 str. pagrindu, ieškovei priteistina iš atsakovės patirta žala.

Atsakovei neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už padarytą žalą, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, 6.261 straipsniu, apskaičiavo atsakovei 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas laikotarpiu nuo 2020-05-01 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2021-05-24, kurios sudaro 22,09 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1-3 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 22,09 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (433,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“, į. k. 121483222, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 411,00 (keturis šimtus vienuolika eurų 00 ct) Eur žalos, 22,09 (dvidešimt du eurus 09 ct) Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (433,09) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-24) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penki eurai ir 08 euro centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.