Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, pareikštą atsakovui V. G., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad E. Š. ir V. G. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Sugyventiniai turi du nepilnamečius vaikus: U. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš pirmos santuokos ieškovė turi du nepilnamečius vaikus: E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Sugyventiniai kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame name, adresu: (duomenys neskelbtini) Namas nuosavybės teise priklauso V. B.. Šeima naudojasi namo dalimi, kurioje yra keturi kambariai ir virtuvė. Namas yra su daliniais patogumais. Namuose skurdu, tačiau švaru ir tvarkinga. Vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė yra registruota darbo biržoje. Šiuo metu augina mažametį sūnų. Moteris gauna 60,80 Eur išmoką už vaikus: 114 Eur už vaikus E. ir N. iš Vaikų išlaikymo fondo. Ieškovė prie namų auginasi įvairių daržovių, turi vištų. Moters teigimu, V. gyvena kartu, tačiau nepakankamai ir nereguliariai prisideda prie vaikų išlaikymo: kartais 60-10 Eur, kartais nieko neprisideda. Ji teigė, kad už būsto nuomą mokėti reikia po 40 Eur kas mėnesį, iki šių metų vasario mėnesio mokėdavo atsakovas. Moteris pasakojo, kad vyksta nesutarimai dėl atsakovo išgėrinėjimų. Sugyventinis turi daug skolų, paskolų, todėl negali skirti vaikams pinigėlių. Ji teigė, jog planuoja gyventi atskirai nuo V., kadangi šis nesirūpina vaikais ir dažnai nebūna namuose. V. G. darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2016-06-07 jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Ieškovės teigimu, jam paskirta 90 parų laisvės atėmimas, planuojama paleisti 2016-09-07. U. G. lanko Šakių rajono Plokščių mokyklos - daugiafunkciame centre, ikimokyklinuko klasę. D. G. auga namuose. V. B. nurodė, kad bendru sutarimu yra sutarę su E. ir V. dėl būsto nuomos. Vyras teigė, kad Editai su vaikais leidžia gyventi neterminuotai, dėl V. teigė, jog priklausys viskas nuo jo elgesio, kadangi šis yra agresyvus. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad abu tėvai turi pareigą vienodai rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, U. G. ir D. G. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, motina rūpinasi vaikais, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams, Skyrius nėra gavęs. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė bendrauti su vaikais, jei tai neprieštarauja vaikų interesams. Dėl bendravimo tvarkos šalių sutarimu nustatymo, Skyrius neprieštarauja. Iš tėvo priteistinas išlaikymas vaikų naudai, proporcingai vertinant vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį ir užtikrinant būtinas nepilnamečiams vaikams vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovė E. Š. su atsakovu V. G. turi du nepilnamečius vaikus: U. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. G. sutiko su ieškovės reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, todėl sprendimas surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo bei Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad nepilnamečiai vaikai U. G. ir D. G. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose sudarytos minimalios, tačiau tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis, teismas sprendžia, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove E. Š., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti vaikams išlaikymą po 125 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Atsakovas sutinka su prašoma vaikų išlaikymui suma. Laikytina, jog prašomas priteisti po 125 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, todėl iš atsakovo V. G. priteistinas po 125 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams U. G. ir D. G. iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė E. Š..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais jo vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo. Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, šalys nurodė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus nevaržomai ir ieškovė tam neprieštaraus, nustatytina, kad atsakovas su vaikais bendraus šalių susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-30 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2175-8612, kurio pagrindu ieškovei E. Š. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4-5). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-10 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-6695, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. Š. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 115,80 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 90 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 125 Eur = 1500 Eur x 3 proc. = 45 Eur x 2 vaikai = 90 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė įstatymu buvo atleista.

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 271 str., CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) nuo 2016 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

Ieškovę E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais U. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendraus šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų aštuoniasdešimt centų) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.