- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 1-28-633/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29538-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- D. M.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei D. K., nukentėjusiajam A. K., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
D. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1991-08-01 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis 3 išlaikytinius nepilnamečius vaikus, vidurinio profesinio išsilavinimo, laikinai nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2015-08-10 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 243 str. – 20 parų arešto (bausmę atlikęs), 2) 2015-11-10 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 veikos), 165 str. 1 d., 284str. 1 d., 63 str., - 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo (šiuo metu atlieka šią bausmę),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. M. 2015-05-23 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje alui gerti prie parduotuvės „Žuvėdra“, - viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio ir be aiškios priežasties – iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - tyčia 4 kartus sudavė kumštimi ir spyrė koja į veidą neblaiviam A. K., tuo padarydamas nukentėjusiam lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, bendrą sumušimo sindromą, apatinio žandikaulio lūžimą kairėje kūno pusėje ir dešinės šakos srityje, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. (idealioji nusikaltimų sutaptis).
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, jog dėl savo poelgio gailisi, po įvykio nukentėjusįjį atsiprašęs ir pasižadantis nebenusikalsti. Apie įvykį paaiškino, kad įvykio dieną su žmona dalyvavo jos draugės pobūvyje, vartojo alkoholį ir buvo jau stipriai nuo jo apsvaigęs. Nukentėjusįjį pažinojęs, anksčiau konfliktų tarp jų nebuvę. Jis kartu su vyriškiu vardu Julius atėjo į parduotuvę „Žuvėdra“, prie kurios lauke įrengtoje pavėsinėje sėdėjo ir gėrė alų A. K., buvo ir daugiau asmenų, ar tarp jų buvo ir jo sutuoktinė bei Juliaus sugyventinė, neprisimenantis dėl girtumo. Kada tai anksčiau jam sutuoktinė buvo sakiusi, jog tas pats A. K. jai priekaištavęs dėl liudijimo policijoje. Jis pamatęs A. K., priėjęs sudavė jam sėdinčiam smūgius kumštimi į veidą, galėjo ir įspirti, smūgių galėję būti ir keturi, ar nukentėjęs nuo jų virto, neprisimenantis. Jį po to sugriebė ir nuo nukentėjusio atitraukė Julius bei kt. asmenys. Iki jo mušimo A. K. buvo pleistru užklijuotas vienas antakis, kitų akivaizdžių sužalojimų, tame tarpe ir apatinio žandikaulio srityje, pas jį nebuvo. Todėl jis neginčijantis, jog žandikaulį nukentėjusiam sulaužė būtent jis. Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą jam civilinį ieškinį dėl nuostolių gydant nukentėjusįjį atlyginimo visiškai pripažįstantis, pasižadantis jį laisvanoriškai patenkinti (nuostolius atlyginti), tik prašantis tam nustatyti 3 mėn. terminą. Nukentėjęs žalos atlyginimo iš jo nereikalavęs. Manantis, jog nukentėjusį mušęs dėl girtumo.
2-9. Iš esmės tokios pačios nukentėjusiojo užpuolimo ir jo sumušimo parduotuvės terasoje prie jo prikibusio girto kaltinamojo aplinkybės yra nurodytos teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ištirtuose ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose : nukentėjusiojo A. K. (b. l. 10-15, 1 tome), tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų : pardavėjos A. S. (b. l. 50, 1 tome), parduotuvės savininko E. B. (b. 60, 1 tome), nukentėjusio sugėrovo A. M. (b. l. 40-46, 1 tome), kaltinamojo pakeleivių V. M. (b. l. 71, 1 tome), D. Z. (b. l. 83, 1 tome), J. T. (b. l. 75-76, 1 tome), taip pat netiesiogiai jas patvirtinusios nukentėjusiojo sutuoktinės liudytojos V. K. (b. l. 37, 1 tome).
10. 2015-11-04 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie individualaus gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) pristatytoje atviroje pavėsinėje, jos šonai iš dviejų pusių atitverti tvorele, įėjimas yra per tvorelės tarpą iš lauko, pavėsinėje stovi 2 galais sustumti mediniai stalai, prie kurių pastatyti 4 mediniai suoliukai be atlošų, grindys betonuotos (b. l. 5-7, 1 tome).
11. 2015-07-29 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 617/2015(09) nukentėjusiam A. K., remiantis klinikiniais duomenimis, konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, bendras sumušimo sindromas, apatinio žandikaulio lūžimas kairėje kūno pusėje ir dešinės šakos srityje, taip pat muštinė žaizda dešinio antakio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai 2015-05-23 mažiausiai dviem poveikiais, mažai tikėtina, kad juos galėjo pasidaryti pats A. K.. Apatinio žandikaulio lūžimas nukentėjusiam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai – nežymų, sužalojimų metu A. K. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 26-27, 1 tome).
12-14. Parodžius asmenį atpažinti pagal nuotrauką, liudytojai A. M. (b. l. 43-44, 1 tome), A. S. (b. l. 53-54, 1 tome), E. B. (b. l. 65-66, 1 tome) atpažino būtent kaltinamąjį D. M. kaip asmenį, byloje ištirto nusikaltimo įvykio metu mušusį nukentėjusįjį A. K..
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Visi teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami aukščiau aprašytų kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš esmės dėl chuliganiškų paskatų – dėl stipraus girtumo ir be aiškios priežasties tokio pobūdžio veiksmams, pats užpuolė ir viešai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį, keturis kartus suduodamas kumštimi ir spirdamas koja jam į veidą, padarė jam vidinius kūno sužalojimus ir jais nesunkiai sutrikdė sveikatą bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Nors kai kuriose detalėse paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nevisiškai sutampa (ar nukentėjusiam buvo ir spirta į veidą, ar tik smūgiuota kumštimi, ar iki smurto pradžios tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo ar kartu su juo atėjusių į nusikaltimo vietą liudytojų aplamai buvo koks tai žodinis kontaktas, ar nebuvo jokio, ar kaltinamasis nukentėjusiam sudavė 2, 3 ar 4 smūgius), tačiau šie nesutapimai paaiškintini pirmiausiai visų šių asmenų, įskaitant patį nukentėjusįjį (b. l. 18, 1 tome) stipriu apsvaigimu nuo alkoholio, atitinkamai patirto, stebėto aršaus fizinio smurto sukeltu stresu, galop paties kaltinamojo tiesioginiu suinteresuotumu kuo tai save pasiteisinti ir kaip galima labiau sušvelninti savo teisinę padėtį byloje.
Ginčo dėl nusikaltimų įvykio vietos viešojo pobūdžio ir kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų fizinio smurto veiksmų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai teisme nekilo, abejonių dėl šių aplinkybių nekyla ir teismui, nes jos patikimai yra patvirtintos objektyvaus pobūdžio įvykio vietos apžiūros ir teismo medicinos specialisto išvadų duomenimis. Minėti aukščiau duomenys savo visuma taip pat patikimai patvirtina, jog iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykio nukentėjusysis ir kaltinamasis konfliktų neturėjo, jų santykiai buvę normalūs, kaip pripažino teisme ir pats kaltinamasis, kokių tai išankstinių nuoskaudų, keršto, pavydo ar kitokių asmeninio pobūdžio paskatas galinčių liudyti jausmų jis kaltinamajam nejautęs. Kita vertus, nusikaltimų vietoje nukentėjusysis pavėsinėje gėrė alų, o jis pats atėjo prošal į greta įsikūrusią parduotuvę, nėra jokių konkrečių duomenų, kad nukentėjęs pats būtų prikibęs prie kaltinamojo, pradėjęs su juo žodinį ginčą ar kitaip asmeniškai provokavęs kaltinamojo agresiją ir smurtą savo atžvilgiu, kaltinamasis ir pats smurto prieš nukentėjusį priežastimi teismui tesugebėjo nurodyti vien savo sunkų girtumą, iš nagrinėjamų duomenų akivaizdu, kad jeigu praeityje ir buvo kokių tai nesutarimų tarp nukentėjusio iš vienos pusės ir kaltinamojo sutuoktinės iš kitos dėl jų parodymų kitoje byloje, ką teismui nurodė kaltinamasis, bet byloje patys nėra nurodę (patvirtinę) nei nukentėjęs, nei kaltinamojo sutuoktinė, tai ne tokia galima aplinkybė buvo tikrąja šio nusikaltimo įvykio priežastimi. Apibendrinant teismo daroma išvada, jog aptarti bylos faktiniai duomenys savo visuma patvirtina kaltinamąjį nusikaltus ne dėl asmeninių, o dėl savo esme ir prigimtimi chuliganiškų paskatų.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. idealiąją sutaptį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį viešai smurtu užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė keturis smūgius ranka ir koja nukentėjusiam į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors kilusių to pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas (keturi smūgiai kumštimi ir spiriant koja į veidą), vidinių kūno sužalojimų juo padarymas ir fizinio skausmo nukentėjusiam tuo sukėlimas, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi pagrindinės miesto gatvės prieigose esančios ir tuo metu dirbusios parduotuvės iš esmės atviroje pavėsinėje, prie kurios yra ne tik minima viešai dirbusi parduotuvė, bet ir jos savininkų namų valda su gyvenamuoju namu, dienos metu, girdint ir matant byloje žinomiems mažiausiai 6 pašaliniams konfliktui asmenims (liudytojams A. S., E. B., A. M., V. M., D. Z., J. T.), be šių, kaltinamojo teigimu ten buvo ir dar mažiausiai vienas romų tautybės asmuo, į kaltinamojo veiksmus sureagavo ir juos aktyviais veiksmais nutraukė ne tik su juo atėję asmenys, bet ir parduotuvės pardavėja bei jos savininkas, be to, čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių (pirkėjų į parduotuvę, šeimininkų svečių ir t.t.), kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę nepatogumą, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Penkta, kaltinamasis nukentėjusį mušė tyčia, tai darė, kaip teismo jau konstatuota aukščiau, iš esmės iš chuliganiškų paskatų, ir būtent jo, o ne kokio tai kito asmens mušimas sukėlė nesunkų nukentėjusio sveikatos sutrikdymą.
Kartu teismas sprendžia iš kaltinimo pašalinti kaip kaltinamojo D. M. nusikalstamų veiksmų pasekmę muštinę žaizdą nukentėjusio A. K. dešiniajame antakyje, kadangi bylos duomenys, pirmiausiai pats nukentėjusysis A. K., patvirtinę, jog šis sužalojimas nukentėjusio kūne jau buvo iki nusikaltimų įvykio pradžios, todėl kaltinamasis jam inkriminuojamais nusikalstamais veiksmais tokio sužalojimo nukentėjusiam nepadarė ir padaryti jo negalėjo.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja maždaug rūšinių nagrinėjamų nusikaltimų sudėčių lygmeniu. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK (toliau, - BK) 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama. Teismo jau aukščiau buvo konstatuota, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtavo iš savo prigimtimi ir pobūdžiu chuliganiškų paskatų, tačiau ši aplinkybė kvalifikuoja BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą ir kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl papildomai jo teisinę padėtį byloje bloginti negali, nei kaip atsakomybę galinti sunkinti aplinkybė, nei jokiu kitu būdu (BK 54 str. 2 d. 3 p., 60 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Abu kaltinamajam inkriminuoti materialiųjų sudėčių nusikaltimai jo buvo visiškai baigti (BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau patenkinamai nei neigiamai : kaltinamasis nusikalto jau ketvirtą kartą, teisiamas trečiąjį kartą, nagrinėjamus šioje byloje tyčinius nusikaltimus įvykdė jau būdamas padaręs savo pobūdžiu atitinkamai analogišką ir panašų tyčinius nusikaltimus bei būdamas sąlyginai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. tvarka (2014-12-10 ir 2015-11-10 nuosprendžiai), ir nors minėti nuosprendžiai nesukuria nusikaltimų recidyvo situacijos, tačiau kaltinamąjį kaip asmenybę charakterizuoja neigiamai. Be to, kaip minėta, kaltinamasis po nagrinėjamų nusikaltimų padarė idealiąja sutaptimi dar 2 naujus tyčinius nusikaltimus, taip pat susijusius su fiziniu smurtu prieš kitą asmenį, iš ko sprendžiama, kad jis yra linkęs į smurtinius nusikaltimus ir kol kas nėra linkęs atsisakyti tokio savo elgesio modelio, neatlygino nė jokia dalimi nei tiesiogiai nukentėjusiam, nei netiesiogiai ligonių kasai nusikaltimais padarytos žalos. Kita vertus, kaltinamasis yra dar labai jauno amžiaus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvena šeimoje, turi 3 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, iki bylos nagrinėjimo atsiprašė nukentėjusįjį, vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas patenkinamai, registravosi Darbo biržoje, turi preliminarų susitarimą su būsimu darbdaviu dėl jo įdarbinimo artimiausiu metu.
Teismas kvalifikuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo visišką prisipažinimą kaltu, nukentėjusio atsiprašymą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio, kuris, kaip byloje pripažino ir pats kaltinamasis, turėjo lemiamos įtakos jo apsisprendimui nusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Toliau teismas sprendžia, jog esant maždaug rūšiniam veikos pavojingumo laipsniui ir patenkinamai nusikaltusiojo asmenybei, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkiančios aplinkybės lyginamąjį svorį vertinant maždaug vienodu, byloje teisingumo principas lemia artimo baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiams dydžio bausmių kaltinamajam paskyrimą.
Teismas sprendžia, jog trečiąjį kartą teisiamam, antrąjį kartą įvykdžiusiam analogišką tyčinį nusikaltimą, be to, po šių nusikaltimų įvykdžiusiam dar 1 naują analogišką tyčinį nusikaltimą, linkusiam į nusikalstamą smurtą kaltinamajam skirtinos atitinkamai arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kadangi švelnesnėmis bausmių rūšimis, teismo vertinimu, nebus galima sėkmingai pasiekti bausmės tikslus. Tokiu būdu kaltinamajam skirtina bausmės : a) pagal 284 str. 1 d. – 50 parų arešto, b) pagal 138 str. 2 d. 8 p. - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Tokios bausmės, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme) visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankamos bausmės tikslams pasiekti, adekvačios tiek kaltinamojo veikų pobūdžiui, tiek ir jo paties asmenybei bei pavojingumo visuomenei laipsniui.
Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Už idealiąja sutaptimi įvykdytus nusikaltimus skiriamos kaltinamajam bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. taisyklę apėmimo būdu ir nustatytina subendrinta už abu nusikaltimus bausmė – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kaltinamojo D. M. atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64-1 str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi, t.y. iki 1 m. 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Pastaroji naujai skiriama bausmė subendrintina pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. d. taisyklę (bausmes iš dalies sudedant) su bausme, paskirta 2015-11-10 Vilkaviškio r. apyl. teismo nuosprendžiu, - 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, pastarąją keičiant į terminuotą laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčio taisyklę (dvi laisvės apribojimo dienas į 1 laisvės atėmimo dieną) ir pridedant 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo prie naujai skiriamos griežtesnės bausmės, ir taip nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 1 m. 7 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kaltinamojo atžvilgiu yra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir galutinės subendrintos bausmės vykdymą jam atidėti 1 m. ir 6 mėn., kadangi, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog skiriamos bausmės tikslai šiuo atveju dar galės būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo : kaltinamasis artimiausiu metu pradeda dirbti, nustatyta esminė atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pagal bylos duomenis šis nusikaltimas iš esmės buvo atsitiktinis, -kaltinamasis jo iš anksto neplanavo, jam nesiruošė, jo elgesys po nusikaltimo padarymo taip pat akivaizdžiai rodo, kad jis gailisi, išgyvena dėl padarytų veiksmų, nukentėjusįjį atsiprašė, gyvena šeimoje, turi 3 mažamečius vaikus išlaikytinius, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.
Skirti baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam faktinio pagrindo byloje nėra.
Kaltinamajam D. M. dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98, 99, 1 tome), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Dėl civilinio ieškinio. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir civilinis atsakovas D. M. Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 298,76 euro patirtų išlaidų nukentėjusiojo A. K. tyrimams ir gydymui apmokėti atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą priteisimo visiškai pripažino, ieškinys yra pagrįstas bylon pateiktu ieškovo išlaidas ir jų dydį pagrindžiančiu oficialiu rašytiniu dokumentu, todėl teismo sprendžiama priimti kaltinamojo ir civilinio atsakovo ieškinio pripažinimo pareiškimą ir ieškinį visiškai tenkinti (BPK 113 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 140 str. 2 d.). Kaltinamojo ir civilinio atsakovo D. M. prašymu dėl jo sudėtingos turtinės padėties bei vykdomos 3 mažamečių vaikų išlaikymo prievolės priteisiamos nuostolių atlyginimo prievolės natūra vykdymo terminas jam nustatytinas 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 113 str. 2 d., CPK 284 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas
nusprendė:
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir jį nuteisti : 1) pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal BK 284 str. 1 d. – 50 parų arešto.
Bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. taisyklę ir nustatyti subendrintą už abu nusikaltimus bausmę – 2 metus terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatas ir bausmę D. M. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 1 m. 4 mėn. terminuoto laisves atėmimo pataisos namuose.
Šią bausmę subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. d. taisyklę, iš dalies sudedant, su bausme, paskirta 2015-11-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės apribojimą keičiant į terminuotą laisvės atėmimą pagal Lietuvos respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčio taisyklę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 1(vienerius) m. 7 (septynis) mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir skiriamos galutinės subendrintos bausmės vykdymą D. M. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nustatyti tokias pareigas: 1) dirbti ar registruotis Darbo biržoje, - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, - 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti šiai įstaigai iš nuteistojo D. M. du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 76 euro ct. (298,76 EUR) nuostolių atlyginimo. Šiai prievolei laisvanoriškai įvykdyti nuteistajam D. M. nustatyti 3 (trijų) mėn. terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (priverstinį šios nuosprendžio dalies vykdymą pradėti tik pasibaigus nustatomam terminui).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.