Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui UAB „Livosta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo K. Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir sudaro pagrindą skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Dauguma ieškovo apeliacinio skundo argumentų yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo problema. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl to galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų taisyklių nesilaikė ir jas pritaikė netinkamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-12-12 sudarė projektavimo darbų sutartį (b.l. 5-6, t.1), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti ūkininko sodybos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninį projektą (sutarties 1.1 p.). Šalys sutarė, jog darbai bus pradėti 2007-12-17 ir baigti 2008-06-30 (sutarties 3.1, 3.2 p.), darbų kaina - 59000 Lt su PVM (sutarties 2.1 p.). Ieškovas darbų pradžiai įsipareigojo sumokėti 15000 Lt avansą (sutarties 2.2 p.), pateikti atsakovui išeities duomenis, susijusius su sklypo nuosavybės dokumentais, galiojančią toponuotrauką, projektavimo sąlygų sąvadą bei darbų programą (sutarties 4.1.1 p.). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.700 str.). Ieškovas iki 2007-12-17 (sutartyje numatytos darbų pradžios) sumokėjo atsakovui 10000 Lt avanso (b.l. 7, t.1). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, t.y. iki 2008-06-30 neatliko ūkininko sodybos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 10000 Lt sumokėto avanso priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog atsakovas atliko darbų už 25606 Lt, todėl ieškovas turi sumokėti atlyginimą už atliktų darbų dalį (CK 6.658 str. 3 ir 4 d.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo su atsakovu, kad ieškovas pažeidė prievolę, kai neįvykdė pareigos perduoti sutarties vykdymui reikalingus dokumentus (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Teismas sprendė, kad kreditorius pažeidė prievolę, todėl skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.) ir nėra jo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str. 1 d.). Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ji neatitinka ne tik projektavimo rangą ir sutarčių teisę reglamentuojančių materialinės teisės normų, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos architektų sąjungos parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos – b.l. 59-60, t.2), nes jos nėra privaloma teisės norma, o yra vienos iš visuomeninių organizacijų leidinys, skirtas vidiniam naudojimui. Apeliantas taip pat mano, kad teismas šias Rekomendacijas taikė ne tik nepagrįstai, bet ir netinkamai, kadangi sprendime pagal Rekomendacijas atlikti paskaičiavimai neturi nieko bendra su šalių sutartiniais įsipareigojimais. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė faktinių aplinkybių vertinimo ir procesiniame įstatyme numatytas įrodymų leistinumo ir pakankamumo taisykles, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

Byloje vyksta ginčas dėl šalių 2007-12-12 sudarytos projektavimo darbų sutarties vykdymo. Pagal šią sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti ieškovo ūkininko sodybos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninį projektą (sutarties 1.1 p.). Tokio techninio projekto, kuris atitiktų Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2004-12-10 įsakymu Nr.708, 31.1-31.21 punktų reikalavimus, atsakovas neatliko, nepateikė ir šios aplinkybės neginčijo. Kaip tvirtina atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (b.l. 1-7, 72-76, t.2) , atsakovo direktorius L. K. ir liudytojas J. P. teismo posėdžiuose (b.l. 87-88, 109-110, t.2), vykdydamas šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas atliko parengiamuosius darbus techniniam projektui paruošti, t.y. pagal ieškovo žodinius pageidavimus parengė ir pateikė ieškovui eskizinius projektus (projektinius pasiūlymus). Tačiau ieškovas tokius atsakovo atsikirtimus neigia, o faktinės bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai jų nepatvirtina. Dėl to atsakovo atsikirtimai negali būti pripažinti pagrįstais ir įrodytais (CPK 178, 185 str.).

Šalių 2007-12-12 projektavimo darbų sutartyje atsakovo minimi darbai nėra aptarti, t.y. šalys nesusitarė, jog atsakovas sudarys darbų programą ar ruoš projektavimo nuostatus bei sąlygas, nes, kaip teigia ieškovas, šie darbai buvo atlikti iki šalių sutarties pasirašymo arba apskritai jų nereikėjo atlikti dėl objekto nesudėtingumo. Šio ieškovo teiginio atsakovas patikimais ir objektyviais įrodymais nepaneigė. Bylos duomenys tvirtina, kad Projektavimo sąlygų sąvadas Nr.07.1-07-26 buvo patvirtintas 2007-04-25, t.y. akivaizdžiai dar iki šalių 2007-12-12 projektavimo darbų sutarties pasirašymo. Atsakovo į bylą pateikti brėžiniai (b.l. 8-49, t.2), kuriuos atsakovas įvardija kaip projektinius pasiūlymus (eskizinius projektus, statinio koncepciją), neatitinka anksčiau minėto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 punkto 8.4 aprašymo ir reikalavimų, todėl negali būti vertinami kaip parengiamieji darbai 2007-12-12 projektavimo darbų sutartyje numatytam techniniam projektui paruošti. Liudytoju apklaustas J. P. , dirbęs atsakovo įmonėje, taip pat parodė (b.l. 109-110, t.2), kad buvo atliktas mechaninis darbas, paruošti brėžiniai, kuriuos atliko ne projektuotojas ar architektas, o atsakovo direktoriaus L. K. sūnus P. K. , neturintis atitinkamos licencijos ir išsilavinimo. Liudytojas taip pat nurodė, jog prie techninio projekto nebuvo prieita ir projektuoti nepradėta, nes nebuvo pateikta galiojanti toponuotrauka. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo į bylą pateiktus brėžinius vertino kaip projektinius pasiūlymus.

Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas ir teisėjų kolegija negali tam nepritarti, nes vienu iš motyvų teismas konstatuoja, jog ieškovas nepateikė atsakovui užduoties, galiojančios toponuotraukos ir pan., dėl ko atsakovas negalėjo įvykdyti sutarties, o kitu – pripažįsta, jog atsakovas įvykdė 25606 Lt vertės projektavimo darbų, kas sudaro net 43,4 procentus visų darbų pagal sutartį. Tokie teismo argumentai ir motyvai yra akivaizdžiai prieštaraujantys, todėl negali būti pripažinti teisingais.

Apeliantas, pasiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-530/2007, taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jis (ieškovas) nebendradarbiavo su atsakovu, teigdamas, jog ne jis, bet atsakovas nevykdė pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantui, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, po sutarties sudarymo ieškovas iki 2007-12-17 (sutartyje numatytos darbų pradžios) sumokėjo atsakovui 10000 Lt avanso (b.l. 7, t.1), elektroniniu paštu pateikė toponuotrauką (b.l. 96, t.2, liudytojo V. U. parodymai – b.l. 108-109, t.2), projektavimo sąlygų sąvadą, kitus dokumentus. Nors atsakovas ir tvirtina, kad ieškovas nepateikė visų tinkamų sutarties vykdymui dokumentų, tačiau pats jis iki 2008 m. balandžio mėn., t.y. daugiau kaip keturis mėnesius nuo sutartyje numatyto darbų pradžios termino (2007-12-17), jokių pretenzijų ieškovui dėl tariamai iš jo negautų dokumentų, nepateiktos užduoties ar pan. nereiškė. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktą rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. Tuo tarpu bet kokias pretenzijas atsakovas pradėjo reikšti tik besibaigiant sutarties įvykdymo terminui – 2008-04-30 (b.l. 50, 52, t.2).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui dėl įsiskolinimo priteisimo tenkinti – kad jis yra įrodytas (CPK 178 str.), ieškinys šioje dalyje tenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), kadangi jis yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais).

Dalyje dėl delspinigių priteisimo ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Nors apeliantas ir teisingai nurodo, kad šalių sutarties 6.2 punkte buvo numatyti delspinigiai - 0,02 proc. nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną, jei vykdytojas (atsakovas) laiku neatlieka darbų iki sutartyje numatyto termino ir nepašalina laiku darbų priėmimo-perdavimo metu bei garantinio laikotarpio metu nustatytų trūkumų, tačiau nagrinėjamu atveju šios sutartinės nuostatos nėra pagrindo taikyti, kadangi atsakovas neatliko aukščiau paminėtų veiksmų iš esmės dėl paties ieškovo elgesio – pastarasis, dar nepasibaigus šalių sutarties galiojimo terminui (sutarties 3.2 p.), kreipėsi į kitą projekto vadovą D.D., kuris pagal ieškovo užsakymą atliko Statinio techninį projektą, kurį patikrino Elektrėnų savivaldybės nuolatinė statybos komisija ir 2008-05-27 išdavė statybos leidimą (b.l. 101-103, t.2). Tokiu būdu ieškovas neteko teisės šalių sutarties 6.2 punkto pagrindu reikalauti iš atsakovo delspinigių.

Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, tvirtinančias, jog šalių sutartis nenustatė kitokio palūkanų dydžio, iš atsakovo UAB „Livosta“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2008-10-09 už 10000 Lt sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteisia dalį (proporcingai patenkintai reikalavimų daliai) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 93, 98 str.) – 600 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (b.l. 11, t.1; b.l. 129, t.2), bei dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti 1500 Lt (b.l. 9-10, t.1, ), taip pat iš atsakovo valstybei priteisia 8,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog yra naikinamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas, savo iniciatyva panaikina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo klaidos sprendime ištaisymo, nes ši nutartis yra neatskiriama panaikintojo sprendimo dalis (CPK 276 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą ir 2009 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies:

Priteisti iš atsakovo UAB „Livosta“ (į.k. 110754195) ieškovo K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 10000 (dešimt tūkstančių) Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (10000 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 (šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį dalyje dėl 1085,60 Lt delspinigių priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Livosta“ (į.k. 110754195) valstybei 8 (aštuoni) Lt 50 ct pašto išlaidų.