Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei ir Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant:

teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, išsituokusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pensininkui, neteistam, 2013-10-07 nutartimi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, teismui pripažinus, kad šias nusikalstamas veikas G. M. padarė būdamas ribotai pakaltinamas, ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. balandžio 10 d., apie 17.50 val., parduotuvėje „Muzika+“, Danės g. 19, Klaipėdoje, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. kitų parduotuvės klientų akivaizdoje, priėjęs prie M. V., tyčia papurškė jam ašarines dujas į akis, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, G. M. grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas:

2013 m. balandžio 16 d., apie 16.00 val., bare „Tiltų baras“, Tiltų g. 15, Klaipėdoje, laikydamas rankoje peilį, vaikėsi po barą baro darbuotoją R. B., grasino nužudyti žodžiais „užmušiu, papjausiu“ taip sukėlė nukentėjusiajam išgąstį ir pagrindą manyti, jog tokie grasinimai gali būti įvykdyti.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti medicinines prievartos priemones G. M. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad 2013 m. sausio mėnesį G. M. gyveno pas M. V. jo bute. Iš pradžių jų santykiai buvo normalūs, tačiau 2013 m. sausio 3 d. M. V. sumušė G. M.. G. M. dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijoje. Keršydamas už tai, M. V. su draugu Richardu 2013 m. sausio 7 d. savo namuose dar kartą sumušė G. M.. G. M. buvo sulaužytas kairės rankos nykštys, dešinės rankos mažasis pirštas, kairės kojos trečias pirštas. Dėl šių sužalojimų G. M. parašė pareiškimą prokuratūroje. 2013 m. balandžio 10 d. , apie 17.50 val., G. M. užėjo į muzikos prekių parduotuvę „Muzika+“, esančią prie Klaipėdos muzikinio teatro. Parduotuvėje sutiko M. V.. Jis stovėjo prie lango. Pardavėjo ir kitų klientų parduotuvėje tuo metu nebuvo. M. V., pamatęs G. M., sudavė jam kumščiu į krūtinę ir rankomis išstūmė iš parduotuvės. G. M., gindamasis nuo M. V., papurškė jam į akis ašarinių dujų.

2013 m. balandžio 16 d., apie 16 val., jis atėjo į barą „Tiltų baras“, atsigerti vyno. Baro savininko R. B. paprašė įpilti vyno. Šis atsisakė, pasiūlė gerti pieną, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Staiga R. B. pakėlė stalą, ant kurio buvo specialiai pritvirtinta rankena, atsuko stalo kojas į G. M. ir, laikydamas stalą kaip skydą, beisbolo lazda trenkė G. M. per rankas, į petį ir į galvą. Nuo smūgių G. M. prarado sąmonę.

Teismo psichiatrijos ekspertė Laurina Šliuožienė patvirtino ekspertizės išvadą ir papildomai paaiškino, kad G. M. nustatyta liga – šizoafektinis sutrikimas. Tai yra lėtinis sveikatos sutrikimas, todėl ligoniui negaunat atitinkamo gydymo galimi ligos paūmėjimai. Šie paūmėjimai būna neprognozuojami. Priverstinio ambulatorinio ligos gydymo skirti G. M. šiuo atveju negalima, nes jis yra socialiai pavojingas. Ekspertizės atlikimo metu stebėtas G. M. ligos paūmėjimas. G. M. yra nekritiškas savo susirgimui, nevartoja medikamentų. Jį reikia aktyviai gydyti, nes nevartojant vaistų išlieka grėsmė ligos recidyvui. G. M. yra pavojingas aplinkiniams, jį reikia ilgai gydyti. Gydymo stacionare metu gali būti pasiekta ilgalaikė remisija.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad G. M. viešoje vietoje – parduotuvėje „Muzika+“, stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia papurškė M. V. į akis ašarinių dujų ir šių dujų pripurškė viešo naudojimo patalpoje – prekybinėje salėje. G. M. veiksmai – be jokios aiškios priežasties, buvo tyčia panaudota speciali priemonė – dujų balionėlis, juo papurškus parduotuvės klientui M. V. į akis, jam sukeltas fizinis skausmas, šokiravo aplinkinius, todėl pripažįstami įžūliais. Šie G. M. veiksmai sutrikdė viešąją tvarką, nes kurį laiką – kol bus išvėdintos patalpos - parduotuvė neveikė, parduotuvėje nusikalstamos veikos padarymo metu buvę klientai buvo priversti išeiti iš parduotuvės.

Byloje yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimas, kuriuo G. M. buvo nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad 2013 m. balandžio 10 d., apie 17.50 val., Danės g. 19, muzikos prekių parduotuvėje „Muzika+“ įžeidžiamai kibo prie M. V., jam į veidą papurkšdamas iš aerozolinio dujų balionėlio, ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (b.l. 60). Taigi, G. M. administracine tvarka buvo nubaustas už tapačią veiką, kuri prokuroro nutarime dėl priverčiamojo pobūdžio medicininių priemonių taikymo, kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 str., skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šios nuostatos tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinė byla Nr. 2K-102/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 13 d. kasacinėje suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kartu nutartyje pažymėta, kad nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje (aktualios redakcijos ATPK 23² skirsnis) nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2007).

Administracinė nuobauda G. M. paskirta dėl klaidos, kurią nulėmė nepagrįstas 2013 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjo atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant G. M. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tą pačią dieną G. M. surašytas administracinio teiės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 straipsnį (b.l. (b.l. 6-7). 2013 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ir G. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo anuliuotas, todėl 2013 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 174 straipsnį. Nustačius, kad G. M. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui (šiuo atveju nutarčiai) dėl atitinkamos nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas ATPK 23² skirsnyje nustatyta tvarka (LVAT teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad G. M. grasino nužudyti nukentėjusįjį R. B.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Kasacinė nutartis 2K-639/2010). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp G. M. ir R. B. yra įtempti ir konfliktiški. R. B. ne kartą kreipėsi į policijos įstaigą dėl G. M. agresyvaus elgesio. Nukentėjusysis R. B. patvirtino, kad G. M. agresiją ir išpuolius jis kenčia nuolat, keletą kartų dėl to kvietė policijos pareigūnus. Toks sistemingos psichinės prievartos buvimas, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis R. B. yra verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, gyventi baimėje.

Grasinimas nužudyti nukentėjusįjį R. B. buvo išsakytas demonstruojant į jį nukreiptą peilį ir purškiant į akis dujas iš aerozolinio dujų balionėlio, tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiajam realų nesaugumo jausmą ir baimę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis R. B. galėjo pagrįstai manyti, jog su peiliu G. M. galėjo jį nužudyti, ar sunkiai sužaloti, ir atsižvelgiant į konfliktiškus jų tarpusavio santykius, bei į G. M. sveikatos būklę, grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Kaltinamojo liga, jo nuolatinis R. B. terorizavimas, grasinimas peiliu, fizinio skausmo sukėlimas purškiant ašarines duja, patvirtina, kad grasinimas nužudyti nukentėjusįjį buvo realus, ir jo realumu abejoti R. B. neturėjo pagrindo. G. M. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte konstatuota, kad G. M. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (šizoafektiniu sutrikimu), buvo ligos paūmėjimo būsenoje, dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu G. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo. G. M. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas stacionarinis gydymas (b.l. 83-86). Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertė L.Šliuožienė paaiškino, kad ambulatorinio ligos gydymo skirti G. M. šiuo atveju negalima, nes jis yra socialiai pavojingas. G. M. reikia aktyviai gydyti, nes nevartodamas vaistų jis yra pavojingas visuomenei.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad G. M., darydamas nusikalstamas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. G. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepakaltinamas.

G. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama G. M. skirti priverstinį stacionarinį gydymą (b.l. 83-86). Teismo psichiatrė ekspertė L.Šliuožienė patvirtino, kad dėl G. M. psichikos sveikatos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti stacionare, nes ekspertizės metu buvo stebimas ligos paūmėjimas, visiškas nekritiškumas savo ligai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs G. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertų paaiškinimus ir rekomendacijas, daro išvadą, jog G. M. reikalingas aktyvus gydymas, nes, net ir pasiekus greitą sveikatos pagerėjimą, išlieka psichikos sveikatos pablogėjimo recidyvo tikimybė, o tuo pačiu ir tam tikras pavojus pačiam ligoniui, bei aplinkiniams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, G. M. skiriama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo manymu, stacionaro sąlygos vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti G. M. ligos paūmėjimo (recidyvo) pavojų.

G. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Bylos, kuriose priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinamos Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad G. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, G. M. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje –Všį Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Bylas, kuriose priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą: Nr. 1.1.17-408-82/13; Nr. AT-408-68/13; Nr. AT-408-134/2013, Nr. AT-408-28/13, Nr.31-AT-00084-13; Nr.31-AT-00022-13, Nr. 31-AT-00083/13, Nr. 31-AT-00288-13, Nr. 31-AT-00627-13, Nr. 31-AT-00574-13, Nr. 31-AT-00539-13, Nr. 31-AT-00509-13, Nr. 31-AT-00462-13 ir Nr. AT-408-53/2013, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.