Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, nukentėjusiosioms K. K. ir R. K., teismo psichologui ekspertui G. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo F. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, vidutinio protinio atsilikimo, už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija iki 2013-07-13), 284 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. N. esant įgimtam intelekto defektui – vidutiniam protiniam atsilikimui, reikšmingam elgesio sutrikimui, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2013 m. gegužės 2 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) namo I-os laiptinės, spyrė mažametei K. K. vieną kartą į dešinę koją, po to, teleskopinio šuns pavadėlio plastikine dalimi sudavė vieną kartą į galvą, taip padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė mažametei K. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus F. N. apie 17.10 val. toje pačioje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, spyrė nukentėjusiajai R. K. vieną kartą į kairę blauzdą, sukeldamas R. K. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais, jis nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už šias nusikalstamas veikas numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad F. N. veikos ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo kvalifikuotos kaip dvi atskiros veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis veikė vieninga tyčia, nusikalstami veiksmai buvo tęstiniai, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal sutaptį kaip vienas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Kad F. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:

Nukentėjusiųjų K. K. ir R. K. parodymais, kurios teisiamajame posėdyje patvirtino, kad F. N. metė iš pavadėlio K. K. į galvą ir į ją pataikė bei spyrė į dešinę koją. Po to įspyrė R. K. į kairiąją blauzdą. Taip pat liudytojos L. Č. parodymais, kuri taip pat patvirtino, kad F. N. metė iš pavadėlio K. K. į galvą, po to puolė prie K. K. mamos (b. l. 112-113).

Apžiūros protokolu (9-10 b. l.), 2013-06-07 specialisto išvada Nr. G 763/13 (04), kurioje nurodyta, kad K. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (22 b. l.).

Dėl F. N. nepakaltinamumo

2014 m. balandžio 25 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-97/2014 nurodyta, kad F. N. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu buvo stebimas įgimtas intelekto defektas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. F. N. po nusikalstamos veikos padarymo buvo stebimas įgimtas intelekto defektas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. F. N. šiuo metu stebimas įgimtas intelekto defektas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. F. N. negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir bylos procese teisme. F. N. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (80-82 b. l.). Pažymėtina, kad teismo posėdyje ekspertas G. B. patvirtino, kad F. N. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu buvo stebimas įgimtas intelekto defektas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bei patikslino ekspertizės akte nurodytą aplinkybę, nurodydamas, kad F. N. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad F. N., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi F. N. nusikaltimų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog F. N. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, jam skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

F. N., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) ir 284 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 450,19 Lt žalos priteisimo iš F. N. atmesti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą