- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-409-966/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00456-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- S. J.
nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus ir jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 19 d.
2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, baustas drausmine tvarka, nevykdo Komisijos skirtų rekomendacijų.
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. priėmė nutartį, kuria atmestas nuteistojo S. J. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas pritarė Komisijos nutarime padarytai išvadai, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis S. J. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir tenkinti jo skundą.
4.1. Skunde pažymi, kad bausmę atlieka nuo 2010 m. rugsėjo 19 d., per šį laiką buvo baustas tik 2 kartus ir tai patvirtina, kad jis nėra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Per šį laiką buvo skatintas 27 kartus. Nuteistasis dirba, likusi bausmės dalis yra 1 metai 3 mėnesiai 24 dienos. Teismas nurodo, kad nuteistasis nevykdo Komisijos rekomendacijų ir dėl to rizika nemažėjo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad rizika ir nedidėjo, nuteistasis buvo paskatintas, nei vieno pažeidimo nepadarė. Nuteistasis dirba 5 dienas per savaitę, dirba po 7 valandas ir neturės kada dirbti, jeigu dalyvaus visose pozityvaus užimtumo priemonėse. Renginiuose nuteistasis dalyvauja, jeigu tuo metu nedirba.
4.2. Skunde nesutinka su teismo argumentu, jog pritartina Komisijos nutarime nurodytai aplinkybei, kad nuteistojo grįžimas gyventi tuo pačiu adresu, kur jis gyveno iki bausmės atlikimo, negali būti vertinamas, kaip apsauginis veiksnys. Pažymi, kad gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, tai yra jo nuosavybė. Pagal Komisijos motyvus išeitų, kad nuteistasis privalo parduoti būstą ir apsigyventi kitoje vietoje.
4.3. Skunde nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą būtina vertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, kurių nustatymas leidžia tikėtis nenusikalstamo nuteistojo elgesio paleidus jį lygtinai. BVK nėra aiškiai apibrėžta, kaip turėtų būti vertinama nuteistojo padaryta pažanga, tai leidžia skirtingai interpretuoti ir vertinti, kas laikytina pažanga. Interpretuojant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip OASys verčių mažėjimą, užkertamas kelią taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, kurie įkalinimo sąlygomis turi ribotas galimybes spręsti socialines, psichologines, finansines problemas. Teismai pirmiausia turėtų vadovautis BVK nustatytu formaliu ir materialiu pagrindais. Teismas neturėtų pakartotinai atsižvelgti į asmens kriminalinio elgesio istoriją, kadangi į šias aplinkybes yra atsižvelgiama vertinant nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką. Pažymi, kad lygtinis paleidimas suteikia nuteistiesiems šansą sugrįžti į visuomenę bei motyvuoja juos pozityviems pokyčiams. Lygtinį paleidimą skatina ir tarptautinės rekomendacijos, bausmių vykdo ir Probacijos įstatymų nuostatos, daugelis baudžiamosios teisės specialistų. Tačiau teismų praktikoje, kai lygtinis paleidimas netaikomas, nesprendžiamas klausimas, kokia elgesio rizika bus tuomet, kai asmuo, atlikęs visą bausmę, bus paleistas iš įkalinimo įstaigos. Neatsižvelgiama į bausmės vykdymo tikslą – resocializaciją. Nuteistasis, vykdantis visus įpareigojimus, vertinamas kaip nepasikeitęs. Nevertinami elgesio pokyčiai po paskutinio padaryto pažeidimo.
4.4. Skunde nuteistasis pažymi, kad per visą bausmės atlikimo laiką dėjo pastangas keisti savo gyvenimą geresne linkme, pervertino didelę dalį savo vertybių ir padarė išvadas. Supranta, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, nuvylė savo artimuosius ir vaikus. Dėl padarytų klaidų labai gailisi ir stengiasi jų nekartoti.
5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. liepos 19 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai, prašymai negauti, nušalinimai nepareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs lygtinio paleidimo taikymo institutą bei numatęs jo taikymo pagrindus ir sąlygas, vis tik šį institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą visais, be išimties, atvejais jį taikyti, o tik kaip galimybę – BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis nuteistasis gali, bet ne privalo būti paleistas lygtinai.
7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK nuostatos suponuoja, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.
9. Nuteistasis S. J. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažangą ją mažinant, kai rizika nėra žema. Šio kriterijaus nuteistasis neatitinka.
10. Socialinio tyrimo išvadoje S. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vis tik tokiu atveju, kaip jau minėta, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nėra pagrindo.
11. Iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimas buvo atliktas 2020 m. gruodžio 15 d. ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Žema rizika nustatytas ir 2021 m. spalio 8 d. Tačiau atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2022 m. lapkričio 29 d., rizika padidėjo iki vidutinės. Tai patvirtina tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje padarytą išvadą, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, kadangi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, nuo 2022 m. lapkričio 29 d. atlikto vertinimo, kai rizika padidėjo iki vidutinės, ji išliko nepakitusi ir tai reiškia, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas šią riziką.
12. Pirmiau padarytą išvadą patvirtina ne tik neigiama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (žemai rizikai padidėjus iki vidutinės), bet ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2010 m. rugsėjo 19 d., 2016 m. rugsėjo 13 d. jam buvo sudarytas individualus resocializacijos planas, numatant priemones kriminogeninių veiksnių valdymui ir rizikos nusikalsti pakartotinai mažinimui (planas pakoreguotas 2022 m. lapkričio 29 d.), tačiau nuteistajam atlikus didžiąją dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi ne tik statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas), bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą (nestabilią) darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto (prievartos) naudojimas artimoje aplinkoje; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimų; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus (kontroliuojantis) elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros (apribojimų) pažeidimai.
13. Kaip nurodyta pirmiau, siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad iš visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių, nuteistasis vykdo tik priemones, susijusias su darbine veikla (tęsia darbą) ir elgesiu laisvės atėmimo vietų įstaigoje (rekomendacijų vykdymo laikotarpiu nepažeidė teisės aktų). Tačiau individualizuotų resocializacijos priemonių, tiesiogiai susijusių su veiksniais, kurie įtakojo nuteistojo nusikalstamą elgesį ir kurie išlieka aktualūs ir šioje bausmės atlikimo stadijoje, nuteistasis nevykdo.
14. Nuteistajam individualiame resocializacijos plane buvo numatytos priemonės kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl piktnaudžiavimo alkoholiu problemų sprendimo, dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu (impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo stoka, agresyvus elgesys) sprendimo, išklausyti teisinio-socialinio švietimo programą, individualus motyvacinis pokalbis su resocializacijos skyriaus specialistu apie nusikalstamą elgesį, jo priežasčių ir pasekmių aptarimas, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau nuteistasis pozityvaus užimtumo veikloje nedalyvauja, į psichologus nesikreipė, teisinio-socialinio švietimo programos neišklausė, individualiame motyvaciniame pokalbyje su resocializacijos skyriaus specialistu nedalyvavo. Duomenų, kad vykdyti šias resocializacijos priemones nuteistasis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, byloje nėra. Tokių priežasčių buvimo nenurodė ir pats nuteistasis, skunde akcentuodamas tik tai, kad pozityvaus užimtumo veikloje negali dalyvauti dėl darbo, todėl renginiuose dalyvauja pagal galimybes. Tačiau kaip minėta, byloje duomenų apie nuteistojo dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje nėra, o socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pozityvaus užimtumo priemonėse nedalyvauja ir nebuvo motyvuotas įsitraukti į prevencines ar intervencines programas. Aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistasis valdyti riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius ir mažinti vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nesistengia, su kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių individualizuotų resocializacijos priemonių nevykdo, spręsti turimas elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu problemas nėra motyvuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
15. Skunde akcentuojam aplinkybė dėl paskatinimų už gerą elgesį ir darbą yra palanki nuteistajam, tačiau, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius akivaizdžios pažangos ją mažinant, ji nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Visų pirma pažymima, kad tinkamai elgtis, laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos ir reikalavimų, yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nors S. J. per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 27 kartus, paskutinį kartą 2023 m. sausio 10 d., jis buvo ir baustas. Už alkoholinių gėrimų (jų surogatų) vartojimą 2022 m. balandžio 12 d. jam buvo pareikštas papeikimas. Be kita ko, dėl fiksuoto apsvaigimo nuo alkoholio, 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu panaikintas leidimas S. J. išvykti be sargybos ar be palydos. Dar vienas pažeidimas, už kurį nuobauda nebuvo paskirta, apsiribojant svarstymu komisijoje, fiksuotas 2018 m. gegužės 4 d. (uždrausti daiktai). Taigi, nors nuteistasis iš tikrųjų pakankamai ilgą laiką stengėsi elgtis tinkamai, vis tik aplinkybė, kad nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje ir atlikęs daugiau, kaip puse laisvės atėmimo bausmės, nesugebėjo tinkamą elgesį išlaikyti padarydamas pažeidimą, tiesiogiai susijusį su vienu iš jam nustatytų kriminogeninių veiksnių (piktnaudžiavimo alkoholiu problemos), nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis yra pasiruošęs būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, minimalios priežiūros sąlygomis.
16. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su teismo argumentais, kad nuteistojo grįžimas gyventi tuo pačiu adresu, kur jis gyveno iki bausmės atlikimo, negali būti vertinamas, kaip apsauginis veiksnys. Taip pat pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, asmens kriminalinio elgesio istorija neturėtų būti vertinama. Šių skundo argumentų kontekste teismas pažymi, kad gyvenamosios vietos (nuosavybes teise priklausančio būsto) turėjimas socialinio tyrimo išvadoje, kuria rėmėsi tiek Komisija, tiek teismas, nėra išskiriamas kaip apsauginis veiksnys. Be to, sunkumų dėl gyvenamosios vietos, jos pastovumo, nuteistasis neturėjo ir prieš nusikalsdamas, tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo aplinkybė, sulaikiusi jį nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir skatinusi rinktis tik teisėtą elgesį. Taigi nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad aplinkybė, jog nuteistasis grįš gyventi tuo pačiu adresu, kur gyveno ir iki bausmės atlikimo pradžios, nelaikytina apsauginiu veiksniu. Dėl kriminalinio elgesio vertinimo atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nuteistojo skundo atmetimas nėra motyvuotas aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumu ar informacija apie ankstesnį nusikalstamą elgesį vertinimu.
17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo S. J. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visi Komisijos nariai vieningai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą S. J., ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat nekilo abejonių dėl to, jog resocializacijos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam dar nėra baigtas.
18. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai S. J. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.