Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-22 · Administracinė byla Nr. I-1138-279/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
I-1138-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02479-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Administracinė byla Nr. I-1138-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02479-2018-7
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1.; 37.3; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir A. S., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d.

Pareiškėjas A. S. skunde (b. l. 2-5) nurodė, kad nuo 2008 m. spalio 14 d atlieka bausmę Alytaus PN, nuo 2017 m. gegužės 4 d. jam buvo nustatyta, kad serga (duomenys neskelbtini). Teigė, jog nuo 2018 m. spalio 5 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytoja infektologė Daiva Veivelytė, pareiškėjui paskyrė gydymą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog paskiriant pareiškėjui vaistus infektologė paaiškino, kaip juos reikia gerti, ir kad gydymo nutraukti negalima nei vienos dienos. Vartojant šiuos vaistus padaugėja (duomenys neskelbtini)skaičius, sumažėja (duomenys neskelbtini)koncentracija kraujyje ir tikimybė susirgti bet kuria (duomenys neskelbtini) indikacine liga, bei sumažėja mirties nuo šios ligos rizika. Gydytoja pabrėžė, jog šios ligos kontrolė yra labai svarbi. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. jam šie vaistai nebuvo išduoti. Dėl minėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, emociniu sukrėtimu, depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu. Prašo skundą tenkinti ir priteisti jam iš atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) nurodė, kad 2018 metų vasario mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką, t. y. gydymas turi būti pradedamas nustačius ir patvirtinus užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaistas (duomenys neskelbtini) yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų pradedant (duomenys neskelbtini)gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų. Pasikeitus (duomenys neskelbtini) gydymo metodikai, šio vaisto poreikis padidėjo iki 2 kartų lyginant su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus šio vaisto poreikiui, (duomenys neskelbtini)vaistų gamintojas negalėjo visiškai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaistu kiekiu. Pažymi, kad Lietuvoje yra eilė kitų vaistų skirtų (duomenys neskelbtini) gydymui, esant vieno ar kito vaisto nuo (duomenys neskelbtini) trūkumui, gydomas asmuo turėtų kreiptis pas gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą, kad jam būtų parinktas kitas vaistas vietoje trūkstamo. Atsakovės atstovo teigimu sutartis su vaistu tiekėju buvo sudaryta 2018 m. gegužės 17 d., kuri galioja iki 2019 m. gegužės 17 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto (duomenys neskelbtini) paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami atitinkamai didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „Tamro“ buvo informuota, kad Alytaus pataisos namams per mėnesį reikės 60 dėžučių. Tiekėjas rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių, todėl nuo 2018 m. spalio 8 d iki 2018 m. spalio 16 d. Alytaus PN šio vaisto atsargų pritrūko. Paaiškino, kad UAB „ Tamro“ vadybininkas 2018 m. spalio 8 d. 10,45 min. paskambino ir informavo, kad vaistų neturi, kadangi baigėsi jų atsargos Lietuvoje. UAB „Tamro“ neužtikrino vaisto tiekimo Alytaus PN. Vaistai buvo pristatyti 2018 m. spalio 16 g. Atsakovės atstovas paaiškino, jog vaistų (duomenys neskelbtini)visada turi, tik šiuo atveju jo nedavė, kadangi vaistai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) turi būti geriami kartu dėl sėkmingesnio gydymo efekto. Nuo 2018 m. spalio 16 d. pareiškėjas gauna abejus vaistus. Pažymi, kad A. S. buvo informuotas dėl sutrikusio vaisto tiekimo Lietuvoje ir, kad Alytaus PN šio vaisto neturės, todėl jis galėjo kreiptis į gydytoją, kad (duomenys neskelbtini) vaistas būtų pakeistas kitu. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d iki 2018 m. spalio 15 d. Alytaus PN neaprūpino jo vaistais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) skirtais (duomenys neskelbtini) gydymui.

2017 m. gruodžio 12 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nustato vaistų ir vaistinių medžiagų (toliau – ir vaistiniai preparatai) įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką. Aprašo 6 punkte numatyta, kad viešojo pirkimo būdu įsigyjamų vaistinių preparatų sąrašus sudaro Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyrius, 19 punktas numato, kad vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 m. spalio 5 d. jam buvo paskirti vartoti vaistai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovės atstovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Alytaus PN neišdavė paskirtų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vaistų. Atsakovės atstovas nurodė, kad vaistai (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nebuvo išduoti, kadangi labai stipriai išaugus šio vaisto poreikiui, (duomenys neskelbtini)vaistų gamintojas negalėjo visiškai aprūpinti vaistais Alytaus PN. Paaiškino, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. vaistų tiekėjas UAB „Tamro“ buvo informuota, kad Alytaus pataisos namams per mėnesį reikės 60 dėžučių, tačiau rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių, todėl nuo 2018 m. spalio 8 d iki 2018 m. spalio 16 d. Alytaus PN šio vaisto atsargų pritrūko, teigė, jog vaistų (duomenys neskelbtini) visada turi, tik šiuo atveju jų pareiškėjui nedavė, kadangi vaistai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl sėkmingesnio gydymo efekto turi būti geriami kartu. Iš į bylą pateiktos 2018 m. lapkričio 12 d. atsargų apskaitos kortelės 2018 m. gegužės 1 d. - 2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu, matyti, kad Alytaus PN vaistų (duomenys neskelbtini) atsargų, atitinkančio bent vieno mėnesio poreikį, kiekio neturėjo, kaip to reikalauja Aprašo 19 punktas (b. l. 18, 17), todėl atsakovės atstovo nurodyti argumentai dėl vaistų trūkumo Alytaus PN atmestini. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. neaprūpino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaistais, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. – konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme. Nustatęs neteisėtą atsakovės atstovo neveikimą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas neturtinei žalai kilti.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 7 dienas nebuvo išduoti paskirti vaistai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo pobūdį, trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, vaistų neišdavimas 7 dienas sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog vaistų neišdavimas 7 dienas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Alytaus pataisos namai būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 5 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur, kuri ir priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, o kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2018 m. spalio 8 d. - 2018 m. spalio 15 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

TeisėjaNijolė Čekanauskienė