Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas praeityje 6 kartus (teistumas neišnykęs), paskutinius iš jų:

- Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. gegužės 17 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 1 punktą 14 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 1 d. nutartimi veika perkvalifikuota 1961 m. BK 105 straipsnio 1 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2012 m. rugpjūčio 10 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), paskirta galutinė 26 parų arešto bausmė (bausmę atliko 2017 m. spalio 5 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis ne mažiau kaip 4 kartus sudavė savo motinai G. Š. į galvą ir kitas kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais N. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

N. Š. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis, 2023 m. rugpjūčio 16 d.. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, grasino savo motinai G. Š. sakydamas, kad ją ,,užmuš“, taip sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais N. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 20 d. įtariamasis N. Š. nurodė, kad kaltę prisipažįsta visiškai. Jis įvykių, kurie buvo 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. visiškai neprisimena. Gali patikslinti, kad buvo stipriai neblaivus ir prisimena tik tai, kad jį atvežė į policijos įstaigą. Kadangi buvo visiškai neblaivus, pripažįsta, kad galėjo trenkti savo motinai nurodytą kiekį smūgių, bei kitą dieną jai grasinti, bet kaip ir minėjo, pačių aplinkybių neprisimena. Po šio įvykio jis savo motinos atsiprašė, ji jam atleido, taip pat po įvykio nebevartoja alkoholio, todėl pažada, kad daugiau joks panašus įvykis nepasikartos, dėl įvykio gailisi. Sutiktų, jei ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, el. b. l. 190-191).

Be N. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2023 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolu (t. 1, el. b. l. 33-41), 2023 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, el. b. l. 42-47), alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d., 16.13 val., N. Š. nustatytas 2,57 promilės neblaivumas (t. 1, el. b. l. 48), nukentėjusiosios G. Š. parodymais (t. 1, el. b. l. 53-56), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2724/2023 (1), kurioje konstatuota, kad objektyvių duomenų, nurodančių, kad G. Š. buvo padaryti sužalojimai, pateiktuose medicininiuose dokumentuose, nėra (t. 1, el. b. l. 171-173), 2023 m. lapkričio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pagalbos skambučio garso įrašas (t. 1, el. b. l. 174-176), 2023 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai (t. 1, el. b. l. 177-180), liudytojo A. T. parodymais (t. 2, el. b. l. 7-13), liudytojos J. P. parodymais (t. 2, el. b. l. 22-26) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtina jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Visuma aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad N. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, rankomis ne mažiau kaip 4 kartus sudavė savo motinai G. Š. į galvą ir kitas kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip pat, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, grasino savo motinai G. Š. sakydamas, kad ją ,,užmuš“, taip sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus N. Š. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (t. 2, el. b. l. 35-39). Nukentėjusioji G. Š. tinkamai informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (t. 2, el. b. l. 42).

Skiriant bausmę N. Š., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai. N. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną G. Š., kuriai buvo suduoti ne mažiau kaip 4 smūgiai į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. N. Š. taip pat grasino G. Š., kad ją nužudys, t. y. „užmuš“. N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). N. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – SODROS duomenimis nedirbantis (t. 2, el. b. l. 61-62), anksčiau teistas, be kita už smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (t. 2, el. b. l. 53-60), paskutinių 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas 1 kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda sumokėta (t. 2, el. b. l. 63-64).

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 20 parų areštą, už BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus – 30 parų areštą.

Skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir N. Š. skiriama subendrinta 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 72² straipsnyje įtvirtinta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme. N. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – motiną G. Š.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti N. Š. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas N. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., 17.37 val., iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., 15.31 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (t. 1, el. b. l. 136-138).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, el. b. l. 129-132), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

N. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti N. Š. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. Š. skirti bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., 17.37 val., iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., 15.31 val., (dvi paros).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti N. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.