Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veikmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

II.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėjo, kad valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkcijas, bet gali užsiimti ir ūkine – komercine veikla. Konstatavo, jog pareiškėjos skundo reikalavimas yra susijęs su atsakovo atsisakymu sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį, o ginčo pagrindas šioje byloje kyla iš sutartinių nuomos teisinių santykių. Pažymėjęs, kad minėti teisiniai santykiai reglamentuojami civilinės teisės normų, priėjo prie išvados, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškėjos skundo turinį pastebi, kad šioje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. A51-20990-(3.3.12.3-BR4) „Dėl leidimo gyventi bute Panerių g. 13-13“ (b. l. 3). Šis individualus administracinis aktas priimtas atsakant į pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 25 d. prašymą likti gyventi bute, adresu Panerių g. 13-13, Vilniuje (toliau – ir Butas). Rašte nurodoma, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėja 2010 m. liepos 21 d. buvo iškeldinta iš jai nuomos sutarties pagrindu suteikto socialinio būsto Panerių g. 13-13, Vilniuje dėl įsiskolinimų už komunalines paslaugas, taip pat nurodoma, kad 2010 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjos prašymą vėl gyventi Bute apsvarstęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų komitetas nusprendė prašymo netenkinti. Nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu, priimtu atsakant į jos prašymą, pareiškėja skundu prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su pareiškėja Buto nuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje konstatavo, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio – kyla iš sutartinių nuomos teisinių santykių, ir todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį ir keliamo ginčo pobūdį, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Kaip matyti iš aukščiau aptarto skundo turinio, šioje byloje spręstinas klausimas dėl pareiškėjos teisės į socialinio būsto nuomą bei vertintinas atsakovo individualaus administracinio akto, kuriuo nepritarta pareiškėjos prašymui iš Vilniaus miesto savivaldybės išsinuomoti socialinį būstą, pagrįstumas ir teisėtumas. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija, o kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos, ginčai dėl teisės į socialinio būsto nuomą (savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimų dėl socialinio būsto) yra nagrinėjami administracinių teismų (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 - 1705/2010). Pažymėtina, kad priešingai, negu nurodo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nėra susiklostę sutartiniai nuomos teisiniai santykiai – nėra ginčo dėl daiktinių teisių į butą, kurios atsirado iš nuomos sutarties (Civilinio kodekso 4.20 straipsnis), nes, kaip matyti iš bylos, anksčiau su pareiškėja sudaryta Buto nuomos sutartis yra nutraukta ir pareiškėja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimu yra iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų teismo tvarka (CK 6.610 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. rašto pobūdžio bei jame išdėstytų aplinkybių, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Kartu pastebėtina, jog pareiškėja, nors ir nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. A51-20990-(3.3.12.3-BR4) „Dėl leidimo gyventi bute Panerių g. 13-13“, šio rašto teismui neskundžia – keldama tik reikalavimą susijusį su įpareigojimu sudaryti Buto nuomos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėtų apsvarstyti galimybę siūlyti pareiškėjai tikslinti skundo reikalavimus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, naikintina ir skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos administraciniam teismui skundo priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis neskundžiama.