Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. J. P. J. priteista 200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš V. J. Valstybinei ligonių kasai priteista 1396,53 Lt.

Iš V. J. 49,90 Lt priteista proceso išlaidų valstybei.

Bylos dalis dėl 5000 Lt priteisimo P. J. neturtinei žalai atlyginti nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2010 m. lapkričio 9 d., apie 18 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nenustatytos priežasties tyčia malka sudavė ant kėdės sėdėjusiam broliui P. J. du kartus į galvą. Nuo šių smūgių P. J. nugriuvus ant žemės, V. J. sudavė malka pastarajam tris kartus į dešinį šoną. Taip P. J. buvo padaryta ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė galvos smegenų liga, pakauškaulio ir dešinės piramidės lūžimas, dešiniojo pusrutulio smegenėlių sumušimas ir kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio sumušimas, galvos kaktinės dalies muštinės žaizdos, į smegenis pateko oro, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p, už kurios padarymą V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. J. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, jog V. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (V. J. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui), į V. J. asmenybę (nors V. J. oficialiai nedirba, bet kaime atlieka padienius darbus pas ūkininkus, buvo baustas administracine tvarka, kaimo bendruomenės atstovo charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, ne savanaudis žmogus), į nukentėjusiojo poziciją bausmės skyrimo klausimu (nukentėjusysis P. J. prašo nebausti V. J. , nes nuteistajam atleido), į V. J. sveikatos būklę (V. J. įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje) bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė nuteistajam V. J. minimalią, straipsnio, nustatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę.

Kaip minėta, teismas kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintais asmenims skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, o būtent: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 - 6 punktuose. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais faktiniais duomenimis, matyti, jog nėra įstatyminio pagrindo nuteistojo V. J. atžvilgiu taikyti nei Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., nei Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatų. Nors nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę sunkiai sutrikdžius brolio sveikatą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino V. J. atsakomybę lengvinančia, po nuosprendžio paskelbimo nuteistasis atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos, tačiau šių dviejų aplinkybių nepakanka, kad būtų galima, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatomis, V. J. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis. Iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 10 d. Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo L. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie padarytą nusikaltimą, t. y. apie brolio P. J. sunkų sveikatos sutrikdymą, policijos pareigūnams pranešė ne pats nuteistasis V. J. , bet UAB ,,Ambulansas“ felčerė R. G. telefonu informavo policijos pareigūnus apie tai, kad 2011 m. lapkričio 10 d. į VšĮ Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas P. J. su kirstomis galvos žaizdomis (t. 1., b. l. 1). Ši aplinkybė eliminuoja galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatas.

Byloje nustatyta tik viena nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažinimo padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo nuteistasis V. J. atlygino nukentėjusiajam P. J. padarytą turtinę žalą (t. 2, b. l. 6), taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistas proceso išlaidas valstybei bei dalį Valstybinei ligonių kasai priteistos sumos – 100 Lt už nuteistąjį V. J. sumokėjo A. M. (t. 2, b. l. 8, 13). Nusikalstama veika padarytos žalos savanoriškas atlyginimas ar pašalinimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuos atvejus, kai kaltininkas atlygina tik dalį žalos. Įvertinus aplinkybę, jog šioje byloje atlyginta tik nedidelė dalis iš nuteistojo V. J. priteistos žalos Valstybinei ligonių kasai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek proceso išlaidas valstybei, tiek dalį priteistos žalos Valstybinei ligonių kasai atlygino ne pats nuteistasis V. J. , bet kitas asmuo, nėra pagrindo dalies nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą pripažinti V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, byloje nenustatyta nei viena iš Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 – 6 punktuose numatytų aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatas.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – jis turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, susitaikė su broliu ir padarė griežtas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, atlygino broliui padarytą žalą, taip pat sumokėjo priteistas proceso išlaidas bei žada atlyginti Valstybinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą – nėra išimtinės aplinkybės. Tai, kad V. J. turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų aplinkybės, kurios nėra išimtinės. Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. turi sveikatos problemų, 2011 m. kovo 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-51/2011 nurodyta, jog V. J. 1981 m. liepos 12 d. – 1981 m. liepos 21 d. gydytas Respublikinėje Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, kur nustatyta diagnozė: lėtinis alkoholizmas, oligofenija, debilumas vidutiniame laipsnyje. Tai atitinka lengvo protinio atsilikimo bei psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo kriterijus. Nuo 1981 m. rugpjūčio 19 d. iki 1983 m. sausio 19 d. bei nuo 1987 m. liepos 31 d. iki 1989 m. sausio 31 d. taikytas priešalkoholinis priverstinis gydymas, nuo 1998 m. gruodžio 7 d. objektyvių duomenų apie V. J. psichikos sutrikimus nėra (t. 1, b. l. 90 – 92). Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. J. sirgtų kokiomis nors kitomis ligomis, dėl kurių jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, į nuteistojo sveikatos būklę, t. y. į tai, jog V. J. įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje, taip pat į nukentėjusiojo P. J. poziciją šioje baudžiamojoje byloje, į tai, jog nukentėjusysis susitaikė su nuteistuoju, jam atleido, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas V. J. bausmę ir nustatydamas minimalų sankcijoje numatytą bausmės dydį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su V. J. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. J. aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Nėra pagrindo nuteistojo V. J. atžvilgiu taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Lietuvos Respublikos BK 75 str. apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. Nors V. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis – laisvės atėmimas dvejiems metams – sudaro sąlygas taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, tačiau tai yra tik vienas iš būtinų kriterijų, leidžiančių taikyti minėto straipsnio nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą. Tuo tarpu, antroji būtina sąlyga, apsprendžianti Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo galimybę – nusikaltimo sunkumo laipsnis – šiuo atveju neleidžia taikyti minėto straipsnio nuostatų. V. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagrindų ir sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas bei nuteistajam V. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti šiuo atveju nėra.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.