Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, LR pilietis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Šalčininkai, teistas: 1) 2003-12-17 Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui; 2) 2005-06-30 Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, remiantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešą tvarką, t.y. 2008-10-09 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų m., A. B. IĮ priklausančiame bare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas viešąją tvarką, be jokios priežasties, neturėdamas tam pagrindo, dėl chuliganiškų paskatų du kartus alaus bokalu sudavė B. T. į galvą, tris kartus peiliu dūrė nukentėjusiam į dešinę koją, padarydamas sužalojimus, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

O. D., viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešą tvarką, ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam B. T., t.y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus alaus bokalu sudavė B. T. į galvą, tris kartus peiliu dūrė nukentėjusiam į dešinę koją, padarydamas B. T. kirstinę-pjautinę žaizdą galvoje, durtines-pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje su išsivysčiusiu šoku dėl nukraujavimo, ir taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė B. T. sveikatą.

O. D. kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. prisipažino visiškai, o dėl jam inkriminuoto B. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino dalinai. Jis parodė, kad 2008-10-09, po pietų, kartu su V. J., jau būdami išgėrę, atėjo į barą Šalčininkuose, ten užsisakė degtinės, vėliau prie jų prisijungė G. B.. Būnant bare, įvyko žodinis konfliktas su vyriškiu, kuris sėdėjo prie pirmo staliuko, esančio įėjimo į barą dešinėje pusėje. Kadangi buvo padauginęs alkoholio, todėl dėl ko įvyko konfliktas jis neprisimena. Pamena, kad paėmė nuo kaimyninio staliuko tuščią bokalą ir priėjęs prie vyriškio du kartus smogė jam per galvą, kodėl taip padarė neprisimena. Bokalas sudužo ir nukentėjusysis nukrito nuo suolo. Kas su pastaruoju buvo atsitikę, nematė. Jokio peilio su savimi neturėjo, nukentėjusiajam peiliu nesmogė ir nematė kas jam dūrė į koją. Būnant namuose sužinojo, kad buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo O. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir B. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b.l. 5-6), specialistų išvados (1 t,. b.l. 146; 150-155; 158-159; 163-166), daiktų, dokumentų paėmimo protokolas (1 t., b.l. 30), nukentėjusiojo B. T., liudytojų V. J., G. B., N. A., I. N., A. R., įslaptintojo liudytojo parodymai.

Nukentėjusysis B. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes bendravo su pastarojo tėvu. 2008-10-09 apie 17.00 val. užėjo į barą, esantį prie katilinės, Šalčininkų mieste. Ten užsisakė alaus bokalą ir sėdo prie staliuko. Prie jo priėjęs V. J. paprašė užrūkyti. Jis pasakė, kad nerūko. Baro gale prie stalo sėdėjo trijų jaunuolių kompanija, iš kurių O. D. mėtė peilį į sieną. Barmenė barėsi ant jų ir jis pasakė, kad kompanija eitų į mišką pasitreniruoti. Tada prie jo priėjo O. D. ir įsmeigė peilį į jo stalą ir po kelių sekundžių pajuto smūgį į galvą, jis prarado sąmonę. Kas dūrė į koją nežino, nes gulėjo jau be sąmonės. Atgavo sąmonę tik kitą dieną ligoninėje.

Liudytojas V. J. parodė, kad 2008-10-09, tikslaus laiko nepamena, kartu su savo draugais O. D. ir G. B. užėjo į barą, esantį Šalčininkuose prie katilinės. Bare užsisakė degtinės ir atsisėdo už paskutinio baro stalo. Prie išėjimo kilo kažkoks triukšmas, sąmyšis, jis su G. B. nuėjo pasižiūrėti. Ant grindų kraujo klane gulėjo vyras. Kadangi buvo pakankamai išgėręs, todėl nepamena, kas ir kaip vyko bare, nematė, kas smogė vyriškiui bokalu per galvą, o po to peiliu. Jokiame konflikte su vyriškiu nedalyvavo, jokio peilio su savimi neturėjo. Kur tuo metu buvo O. D. nežino.

Liudytoja N. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba barmene A. B. IĮ priklausančiame bare, Šalčininkuose. O. D. pažįsta, nes jie netoliese gyveno. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, kartais užeidavo į barą. Dienos metu, t.y. per pietus į barą atėjo G. B., V. J. ir O. D., kurie buvo labai apgirtę, užsakė po 100 gr. ir išgėrinėjo. Apie 17 val. į barą atėjo I. N. ir nukentėjusysis B. T.. Pastarasis užsisakė 50 gr. degtinės ir atsisėdo prie stalo, kuris yra prie pat išėjimo durų. V. J. ir O. D. ruošėsi išeiti, nukentėjusysis kažką pasakė ir O. D. pradėjo rėkti ant nukentėjusiojo. Kilo triukšmas, dėl ko prasidėjo konfliktas, nežino, nematė, nes buvo užsiėmusi savo reikalais. Bijodama, kad neįvyktų konfliktas ir niekas nenukentėtų, nubėgo į katilinę iškviesti policiją, nes žino, kad minėta kompanija labai agresyvi ir be reikalo gali ką nors pridaryti. Taip pat nematė, kad nukentėjusysis būtų su jaunuoliais konfliktavęs, jis lyg ir pasakė šiems, kad „tyliau“, nes tuo metu jaunuoliai mėtė peilį į sieną. Tuomet O. D. su V. J. priėjo prie vyriškio, kažką jam pasakė. Matė, kaip peilis, kurį mėtė į sieną, buvo įsmeigtas į nukentėjusiojo stalą, tačiau kas būtent mėtė peilį ir įsmeigė jį į stalą, nematė, nes buvo užsiėmusi. Kai nubėgo skambint į policiją matė, kad O. D. rankoje laikė alaus bokalą. Grįžusi pamatė, kad prie kraštinio stalo guli žmogus, o ant grindų guli sudaužytas bokalas bei buvo daug kraujo. Nedelsiant iškvietė ir greitąją pagalbą. Matė, kaip O. D. greitai išėjo iš baro prieš pat policijos pareigūnų atvykimą. Atvažiavus policijos pareigūnams G. B. ir V. J. buvo sulaikyti, o O. D. jau buvo pasišalinęs.

Liudytojas I. N. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. 2008-10-09 apie16.00-17.00 val., dviračiu atvažiavo į barą, esantį prie katilinės, išgerti. Bare gėrė alų. Prie išėjimo iš baro durų už antro staliuko sėdėjo nukentėjusysis ir kažką gėrė. Baro gale sėdėjo trijų vyrukų kompanija, dar vienas vyras sėdėjo prie kito stalo. O. D. pradėjo mėtyti peiliukus į sieną. Nukentėjusysis pastarajam pasakė eiti treniruotis į mišką. Tada kaltinamasis nieko nesakęs paėmė nuo savo stalo bokalą ir priėjęs prie nukentėjusiojo du kartus bokalu smogė šiam per galvą, pastarasis nukrito nuo suoliuko. Pamatęs, kad nukentėjusysis kruvinas susmego, išbėgo iš baro ir išvažiavo į namus. Kas panaudojo peilį prieš nukentėjusįjį, jis nematė. V. J. peilio nemėtė, peilį mėtė ir bokalu sudavė nukentėjusiajam būtent O. D..

Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo.2008-10-09 apie 17.00 val. ėjo į parduotuvę. Pamatė, kad iš baro, esančio A. M. g., išbėgo žmonės, o barmenė nubėgo į katilinę. Paklausė, kas ten vyksta, žmonės pasakė, kad muštynės, bokalai dūžta. Užėjo į barą pasižiūrėti kas įvyko ir pamatė ant grindų gulintį vyriškį kraujo klane, o pačiame bare vaikščiojo V. J. su draugu. Kaltinamojo tuo metu nebuvo. Iš žmonių girdėjo, kad įvyko muštynės, kurių metu buvo sužalotas nukentėjusysis.

Įslaptintas liudytojas Nr.1 parodė, kad 2008 m. spalio mėnesį, jau tikslios datos nepamena, atėjo į barą, esantį Šalčininkų mieste prie katilinės, ir užsisakė alaus. Bare prie staliuko sėdėjo jaunuolių kompanija – O. D., V. J. ir dar vienas vaikinas, kurie gėrė degtinę. O. D. mėtė peilį į sieną. Tuo metu į barą atėjo B. T., kuris paėmęs bokalą alaus atsisėdo prie stalo, esančio prie įėjimo į barą durų. Sėsdamasis B. T. pasakė trims jaunuoliams, kurie mėtė peilį į sieną, kad eitų stuksenti į mišką. Tuomet O. D. priėjo prie B. T. ir įsmeigė peilį į jo stalą, paėmė pastarojo alaus bokalą ir du kartus smogė šiam į galvą. Po antro smūgio bokalas sudužo. Tada O. D. paėmė įsmeigtą peilį ir juo tris ar keturis kartus smeigė B. T. į dešinę koją į viršutinę dalį, po ko pastarasis nuslydo po stalu. Tada O. D. kažkur išėjo, o V. J. priėjęs pasakė, kad užmušė. V. J. prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Tuo metu buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija.

Iš pagarsintų liudytojo G. B. parodymų matyti, kad 2008-10-09, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti pietų metas, kai prie savo namų susitiko pažįstamus O. D. ir V. J., kurie pakvietė jį eiti į barą, esantį prie katilinės. Jam atėjus į barą, prie staliuko sėdėjo O. D. ir V. J.. Prisėdo, kartu gėrė degtinę. Per tą laiką į barą užeidavo ir prie jų prisėsdavo tai vienas, tai kitas pažįstamas. Prie kitų staliukų taip pat buvo žmonių. Dėl pavartoto alkoholio užmigo ant stalo. Pažadino žmonių riksmas, kad „užmušė“. Prabudęs prie staliuko nematė nei O. D., nei V. J.. Nuėjęs prie baro išėjimo pamatė ant grindų gulintį vyriškį, kuris kraujavo. Šalia minėto vyriškio stovėjo ir V. J., o O. D. nebuvo. V. J. rankose peilio nematė, nežino, kaip viskas įvyko, nes miegojo ir nematė (1 t., b.l. 123-124).

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, O. D. padaryti nusikaltimai įrodyti ir kitais įrodymais.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados matyti, kad ant džinsinės striukės yra O. D. kraujas su 99,999999999% tikimybe (I t., b.l. 150-155).

Pateiktoje Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje nustatant B. T. sužalojimus, konstatuota, kad pastarajam nustatyta kirstinė-pjautinė žaizda galvoje, dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžis, durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje su išsivysčiusiu šoku dėl nukraujavimo, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Kirstinė- pjautinė žaizda galvoje padaryta kertančių- pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžis padarytas kietu buku daiktu; durtinės- pjautinės žaizdos dešinėje kojoje padarytos veikiant duriančių- pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai visumoje dėl sunkaus šoko kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 158-159).

Teismo posėdyje specialistė Gražina Krochinienė šią teismo medicinos specialisto išvadą patvirtino pilnai. Ji paaiškino, kad nukentėjusiajam B. T. sužalojimai buvo padaryti penkiais trauminiais poveikiais: vienas į galvą, vienas į krūtinės ląstos dešinę pusę, du į dešinę šlaunį ir vienas į dešinę blauzdą. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nukraujavimo iš žaizdų B. T. išsivystė šokas. Šiuo konkrečiu atveju dėl patirtų sužalojimų išsivystė šokas, todėl sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šokas yra bendra organizmo reakcija į sužalojimus. Žaizdos buvo galvoje ir kojose, kurios būtent įtakojo šoką. Atsakyti į klausimą dėl kokių kūno sužalojimų ar galvos ar kojos kilo ūmus nukraujavimas, dėl kurio kilo šokas, negalima, nes abi žaizdos yra pakankamai gilios, todėl šokas galėjo kilti tiek nuo galvos sužalojimo, tiek nuo kojos.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo O. D. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (įstatymo 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Nagrinėjamu atveju baro patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Šalčininkų m., kurioje O. D. du kartus alaus bokalu sudavė B. T. į galvą ir tris kartus peiliu sudavė pastarajam į dešinę koją, atitinka teismų praktikoje nustatytus viešosios vietos kriterijus.

Šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta veika gali būti padaryta vienu iš jame įtvirtintų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. O. D. veiksmai atitinka įžūlių veiksmų sampratai. Įžūlūs veiksmai tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūrių nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti ir fiziniu smurtu. Smūgio sudavimas nepatikusiam ar įžeidusiam žmogui viešai reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams. Kaltinamojo priėjimas prie nukentėjusiojo, smūgių sudavimas į galvą bokalu ir peiliu sudavimas pastarajam į dešinę koją, rodo, kad jis demonstratyviai bare esantiems žmonėms matant sužalojo nukentėjusįjį.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą darytina išvadą, kad O. D. veikė tyčia, kuri atitinka BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties vieno subjektyviųjų požymių – kaltės-formą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 2 d. 8 p., padarymo

Kaltinamasis O. D. neneigia sudavęs du kartus alaus bokalu B. T. į galvą. Tačiau kaltinamasis neigia tris kartus peiliu dūręs nukentėjusiam B. T. į dešinę koją, padarydamas pastarajam durtines-pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje. Įvertinus įrodymų visumą, teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus, traktuoja juos kaip pasirinktą gynybos būdą, bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei visiškai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Nors kaltinamasis neigia peiliu 3 kartus sudavęs nukentėjusiam B. T. į koją, tačiau jo kaltę patvirtina įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymai, kurie yra svarbūs šioje byloje, liudytojų N. A. ir I. N. parodymai apie įvykių seką, ekspertizės išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nors nukentėjusysis nematė kas jam peiliu 3 kartus sudavė į koją, kadangi jis jau buvo praradęs sąmonę, tačiau ši aplinkybė nustatyta įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymais, kad kaltinamasis priėjo prie B. T. ir įsmeigė peilį į jo stalą, smogęs alaus bokalu pastarajam į galvą, paėmė įsmeigtą peilį ir juo tris ar keturis kartus smeigė B. T. į dešinę koją į viršutinę dalį. Taigi, šis liudytojas nurodė peiliu sudavimo faktą į nukentėjusiojo dešinę koją. Šį faktą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Tai, kad būtent kaltinamasis peiliu sudavė nukentėjusiam į koją, iš dalies patvirtina ir liudytojų N. A. ir I. N. parodymai. Liudytojų N. A. ir I. N. parodymais nustatyta, kad būtent kaltinamasis prieš suduodant peiliu į nukentėjusiojo koją, minėtą peilį įsmeigė į pastarojo stalą. Liudytoja N. A. matė, kaip peilis, kurį mėtė į sieną, buvo įsmeigtas į nukentėjusiojo stalą, tačiau kas būtent mėtė peilį ir įsmeigė jį į stalą, nematė. Įslaptinto liudytojo Nr. 1, nukentėjusiojo, liudytojos N. A. parodymus apie kaltininko rankoje turėtą peilį patvirtina ir liudytojas I. N., kuris matė, kaip būtent kaltinamasis O. D. rankoje turėjo peilį ir juo mėtė į sieną, o po to priėjęs prie B. T. smogė jam bokalu į galvą.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis B. T., įslaptintas liudytojas Nr. 1 liudytojai N. A., I. N. iš esmės davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina specialistės G. Krochinienės teisme duoti paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Dėl nukentėjusiojo, įslaptinto liudytojo Nr. 1 ir liudytojų N. A., I. N., A. R. parodymų patikimumo teismui abejonių nekyla, jų parodymai apie įvykio aplinkybes dėl bokalu sudavimo B. T. į galvą, ir peiliu sudavimo nukentėjusiam į dešinę koją esminėse detalėse sutapo, jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda objektyvaus pagrindo abejoti pastarųjų parodymų tikrumu, kadangi jie atitinka esminėse detalėse vienas kitą, taip pat yra patvirtinti objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad B. T. padaryta kirstinė-pjautinė žaizda galvoje, durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje su išsivysčiusiu šoku dėl nukraujavimo, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Kirstinė- pjautinė žaizda galvoje padaryta kertančių- pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Durtinės- pjautinės žaizdos dešinėje kojoje padarytos veikiant duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai visumoje dėl sunkaus šoko kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti, dėl kokių kūno sužalojimų ar galvos ar kojos kilo ūmus nukraujavimas, dėl kurio kilo šokas, negalima, nes abi žaizdos yra pakankamai gilios, todėl šokas galėjo kilti tiek nuo galvos sužalojimo, tiek nuo kojos. Vertinant nukentėjusiosios, liudytojų , specialistų išvadą, specialistės G. Krochinienės paaiškinimus, konstatuotina, kad jie pilnai ir smulkiai atskleidė padaryto nusikaltimo mechanizmą, jo motyvus ir nusikalstamas pasekmes. Duomenų, kad šie minėti liudytojai turėtų tikslą duoti melagingus parodymus, byloje nėra.

Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes sutampa, neprieštarauja vieni kitiems, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2008-11-11 išvadai ir teismo medicinos specialistės G. Krochinienės paaiškinimui, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti penkiais trauminiais poveikiais: vienas į galvą, vienas į krūtinės ląstos dešinę pusę, du į dešinę šlaunį ir vienas į dešinę blauzdą. Tuo tarpu nuteistojo parodymai apie konflikto eigą nebuvo nuoseklūs: apklaustas įtariamuoju, pirmiausia teigė, jog būdamas bare jokiame konflikte nedalyvavo ir nieko paliudyti negali, nes nieko neprisimena. Prisimena, kaip nukrito nuo suolo, nukritęs pastebėjo gulintį vyriškį. Kas su pastaruoju buvo atsitikę, nematė. Papildomos apklausos metu jau parodė, kad nukentėjusysis pirmas jį užkabino žodžiais, tuomet jis paėmė nuo kaimyninio staliuko bokalą ir priėjęs prie nukentėjusiojo du kartus smogė jam per galvą. Po to vėl atsisėdo už savo stalo, o pastarasis nukrito nuo suolo. Teisminio nagrinėjimo metu teigė nieko neatsimenantis, pripažįsta, kad priėjęs prie nukentėjusiojo bokalu smogė jam per galvą. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymų nenuoseklumą, jų neatitikimą kitiems bylos įrodymams, teismas kritiškai vertina nuteistojo parodymus apie tai, jog jis peiliu nesmogė nukentėjusiajam į dešinę koją.

Aptartais įrodymais neginčijamai yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymų. LR BK 135 str. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tyčia. Nustatyta, kad O. D. suduodamas du kartus alaus bokalu B. T. į galvą, ir tris kartus peiliu suduodamas pastarajam į dešinę koją veikė tyčia. Tarp O. D. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių, t.y. B. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. Visa tai kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams.

Kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos yra aptartos 2004-06-18 A. T. Senato nutarime „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“, kur yra aiškiai nurodytas šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės – nusikalstama veika padaroma dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininkas savo veiksmus atlieka visai be dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoja menkavertę dingstį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai kaip sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų.

Taigi, teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį O. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir BK 135 str. 2 d. 8 p.

Dėl civilinio ieškinio

Kadangi kaltinamojo O. D. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 4598,65 Lt dydžio žalos atlyginimo atsakovui (kaltinamajam) O. D. už nukentėjusiojo B. T. gydymo paslaugas tenkintinas pilnai. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų B. T. nuo 2008-10-09 iki 2008-10-22 dienos buvo gydomas VšĮ Šalčininkų rajono ligoninėje. Gydymo išlaidas sudarė 4598,65 Lt. Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies bei 6.280 str. nuostatomis, iš kaltinamojo O. D. išieškotina 4598,65 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai, patirtai žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti.

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto imperatyvo skiriant bausmę atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį tinkamas įgyvendinimas sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose yra būtina sąlyga individualizuotoms ir teisingoms bausmėms skirti. Būtinybė atsižvelgti į sunkaus sveikatos sutrikdymo pavojingumo laipsnį įgauna ypatingą svarbą ir dėl to, kad įstatymų leidėjas nustatė plačias sankcijų už šiuos nusikaltimus ribas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo O. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo O. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė nusikaltimas veikas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis O. D. iki šio nusikaltimo padarymo teistas 2 kartus, buvo padaręs daugiau nusikalstamų veikų, baustas administracine tvarka (II t., b.l. 72), negydytas ir nestovi įskaitoje psichiatrijos ligoninėse, į narkologinę įskaitą neįrašytas (II t., b.l. 67, 69-71). Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti. Vertinant kaltininko asmenybę, svarbu ir tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, nesimoko, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Teismas pažymi, kad O. D. padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), nusikaltimas įvykdytas panaudojant bokalą ir peilį, kuriais suduota ir durta į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas – į galvą ir koją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendė:

O. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti:

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 ( ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. tvarka paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją ir paskirti O. D. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 ( ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. O. D. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-26 nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 ( ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2009 m. gegužės 25 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2008-10-09 iki 2009-05-25.

Kardomąją priemonę – suėmimą, O. D., palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. D. 4598,65 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 65 ct) Valstybinės ligonių kasos naudai, B. T. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.