Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-207/2011 m.

1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.;

1.2.14.10.; 2.1.7.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.;

2011 m. vasario 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

H. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių.

G. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.

H. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš V. Z. pritiesta 1350 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo H. M. naudai. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

V. Z. civilinis ieškinys atmestas.

Taip pat pagal nukentėjusiojo ir nuteistojo V. Z. skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendis patikslintas, įrašant praleistą žodį „išteisinti“ ir priteisiant iš V. Z. 1200 Lt H. M. naudai ir 1200 Lt G. M. naudai už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 13 d. apie 12 val. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme sudavė H. M. ranka smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo suduoto smūgio sulūžo ir iškrito H. M. dantų protezas.

H. M. ir G. M. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. dėl to, kad 2009 m. gruodžio 13 d. apie 12 val. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme, H. M. sudavė raktų grandine V. Z. į veidą. Po to G. M. sudavė kelis smūgius kumščiu V. Z. į veidą. Tokiu būdu H. M. ir G. M. padarė V. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą, suplėšė megztinį, kainuojantį 100 Lt, sudraskė striukę, kainuojančią 150 Lt.

Apylinkės teismas H. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. išteisino, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių. G. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad teisiamajame posėdyje nesurinkta įrodymų, jog G. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. Nukentėjusiojo H. M., liudytojų R. K., I. K., A. Š. paaiškinimais nustatyta, kad G. M. išbėgo į kiemą ginti savo tėvo. Jis atsistojo tarp konflikto dalyvių ir juos išskyrė. Jokių smūgių V. Z. nesudavė. Byloje nustatyta, kad senyvo amžiaus nukentėjęs H. M. gynėsi nuo žymiai jaunesnio ir fiziškai stipresnio V. Z.. H. M., neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė V. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sugadino jo nedidelės vertės turtą. Šiuo atveju gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d.).

Apeliantas tvirtina, jog apylinkės teismas nuosprendyje padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl be pagrindo priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, o tikruosius kaltininkus be pagrindo išteisino. Teigia, jog jau nuo 2007 m., kai jis su šeima apsigyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini), H. M. reiškė įvairias nepagrįstas pretenzijas jam ir jo šeimai, susitikęs užgauliojo, ieškojo bet kokio preteksto kivirčui. Tai teisme patvirtino kaimynai D. K., V. L., G. U., L. Z., A. Z.. Nurodo, jog 2009-12-13 apie 12 val. jis su mažamečiu sūnumi D. Z. išvedė šuniuką į lauką. Namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, prie jo priėjo H. M. ir, esą dėl to, kad šuniukas įsipainiojo tarp kojų, ėmė jį užgaulioti, smogė į veidą grandine, kurią turėjo rankose, sudavė kumščiu. Dėl to jis buvo priverstas gintis bei ginti savo mažametį sūnų nuo tokio užpuolimo. Sūnus labai išsigando, todėl jis stengėsi atstumti H. M. nuo savęs ir sūnaus. Po to išbėgo H. M. sūnus G. M., kuris smogė jam kelis kartus kumščiu į veidą. Užpuolimo metu buvo sudraskytas jo megztinis ir striukė. Įvykį matė ir užpuolimo aplinkybes teisme paliudijo D. K., V. L. ir kt. Jis pats iškvietė policiją ir nuovadoje parašė pareiškimą. Po įvykio kreipėsi į Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrių, kur jam buvo nustatyti veido ir kaklo sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliantas tvirtina, jog byloje esantys įrodymai, tame tarpe liudytojų D. K., V. L. parodymai, patvirtina, jog jis buvo užpultas ir sumuštas H. M. ir G. M.. Šiais veiksmais jam buvo padaryta 250 Lt turtinė žala, nes buvo suplėšytas megztinis ir sudraskyta striukė. Dėl neteisėtų H. M. ir G. M. veiksmų padaryta ir neturtinė žala, nes jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir dėl savo sūnaus. Dėl sumušimų ant veido, įbrėžimų ir kraujosruvos kaklo srityje jis turėjo aiškintis aplinkiniams. Neturtinę žalą vertina 5000 Lt.

V. Z. pažymi, jog jis neturėjo jokių motyvų, preteksto ir galimybės pulti savo kaimyną ir jį mušti, juolab, kad abi jo rankos buvo užimtos – vienoje rankoje jis laikė šuns pavadėlį, kitoje – už rankos savo mažametį sūnų. Todėl, net ir norėdamas, nebūtų galėjęs kumščiu suduoti H. M.. Kita vertus, vesdamas savo 4 metų amžiaus vaiką, jis negalėjo veltis į jokius konfliktus, nes tai būtų galėję pastarajam pakenkti.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir nuteistasis V. Z. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintasis G. M., nukentėjusysis ir išteisintasis H. M. ir jų gynėja prašė V. Z. skundus atmesti.

Nukentėjusiojo ir nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio ir skundas dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties tenkintini iš dalies.

Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog V. Z. 2009 m. gruodžio 13 d. apie 12 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kieme, suduodamas H. M. smūgius ranka į veidą ir kitas kūno dalis, nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą, sulaužė H. M. dantų protezą ir suplėšė striukę. Todėl pagrįstai V. Z. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.

Nors V. Z. teigia, kad jis H. M. smūgių nesudavė, o tik stūmė pastarąjį nuo savęs, šis jo aiškinimas prieštarauja byloje surinktiems, pirmosios instancijos teismo ištirtiems ir nuosprendyje aptartiems faktiniams bylos duomenims.

Nukentėjusysis H. M. tvirtino, jog kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir V. Z. dėl jam po kojomis pasipainiojusio pastarojo šuns, V. Z. sudavė ranka jam į veidą, nuo ko iš burnos iškrito ir sulūžo dantų protezas. Po smūgio jis sugriebė ir laikė V. Z. už dešinės rankos, tačiau pastarasis toliau jį mušė laisvąja kaire ranka, suplėšė jo striukę.

Šias H. M. nurodytas aplinkybes patvirtino įvykį matę liudytojai I. K., R. K., A. Š..

Liudytoja I. K. paaiškino, jog pamatė per langą besibarančius V. Z. ir H. M.. Po to V. Z. trenkė H. M. į dešinę veido pusę. Tuomet H. M. čiupo V. Z. už krūtinės, o pastarasis sudavė dar du smūgius H. M.. Šis irgi trenkė. Jie grūmėsi. Po to V. Z. sudavė dar du smūgius H. M., kuris jį laikė už krūtinės. Liudytoja matė, kaip konflikto metu nuplyšo ir ant žemės nukrito H. M. striukės kapišonas.

Liudytojas R. K. parodė, jog, priėjęs prie lango, pamatė kaip V. Z. smogė kumščiu H. M. į veidą, tarp jų prasidėjo grumtynės.

Liudytoja A. Š. parodė, jog matė per langą kaip V. Z. trenkė H. M.. Lauke liudytoja surinko ant žemės nukritusius H. M. dantų protezą, kepurę ir striukės kapišoną.

Teismo medicinos specialisto išvada tvirtina, kad H. M. nustatyta: poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, poodinė ir odinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos kairio smilkinio odoje, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2009-12-13). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4-5).

Nors liudytojai D. K. ir V. L. nepatvirtino, kad V. Z. sudavė smūgius H. M., tačiau tokie jų parodymai prieštarauja pirmiau aptartų įrodymų visetui. Liudytojas G. U. taip pat tvirtino, jog V. Z. H. M. nemušė, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pastarasis pats betarpiškai įvykio nematė ir apie jį žino tik iš V. Z. žodžių. Todėl apylinkės teismas, nustatydamas faktines įvykio aplinkybes dėl H. M. atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo H. M. ir liudytojų I. K., R. K. bei A. Š. parodymais, kuriuos patvirtina ir objektyvūs įrodymai, t.y. teismo medicinos specialisto išvada.

V. Z. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos tinkamos rūšies ir dydžio bausmės, atitinkančios šių viekų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei kaltinamojo asmenybę. Švelninti paskirtas bausmes nėra įstatyminio pagrindo.

Tačiau apylinkės teismas, bendrindamas V. Z. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes turėjo taikyti ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdą. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, jog V. Z., veikdamas vieninga tyčia, tais pačiais nusikalstamais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, t.y. nežymiai sutrikdė H. M. sveikatą ir sugadino jo turtą. Taigi šios nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., jei nusikalstami veiksmai sudaro idealią sutaptį, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuosprendis keistinas V. Z. paskirtų bausmių subendrinimo dalyje. V. Z. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d ir 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Pagrįstas V. Z. apeliacinio skundo argumentas, kad H. M. tyčia nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sugadino jo turtą.

H. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. gruodžio 13 d. apie 12 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kieme sudavė raktų grandine V. Z. į veidą, tokiu būdu padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat suplėšė megztinį, kainuojantį 100 Lt, ir striukę, kainuojančią 150 Lt.

Kolegijos manymu, šis kaltinimas pasitvirtino pilnai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog H. M. 2009 m. gruodžio 13 d. apie 12 val. vykusio konflikto su V. Z. metu sudavė pastarajam raktų grandine į veido sritį ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šie H. M. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., sudėtį. Byloje taip pat nustatyta, jog H. M. grumtynių su V. Z. metu suplėšė pastarojo 100 Lt vertės megztinį ir 150 Lt vertės striukę. Šie H. M. nusikalstami veiksmai sudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., sudėtį.

Nukentėjusysis V. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog, kilus žodiniam konfliktui su H. M., pastarasis ėmė jį keikti, po to išsitraukė grandinę ir mojuodamas paleido pastarąją į jį. Grandinė pataikė į galvą, kaklą.

Išteisintasis H. M. paaiškino, jog žodinio konflikto su V. Z. metu, pastarajam pradėjus jį mušti, jis kaire ranka griebė V. Z. už dešinės rankos ir laikė, o V. Z. toliau jį mušė kaire ranka. H. M. patvirtino, jog konflikto metu jis, besigindamas, ištraukė raktus su grandinėle ir metė juos į V. Z., bandė suduoti jam, tačiau nepavyko. Atbėgęs į kiemą G. M. atsistojo tarp jo ir V. Z.. Kai sūnus jam pasakė paleisti V. Z., jis taip ir padarė.

Išteisintasis G. M. parodė, kad, jam išbėgus į kiemą, grumtynės tarp V. Z. ir H. M. jau buvo pasibaigusios, tik pastarieji vis dar laikė vienas kitą. Jis atsistojo tarp jų ir pasakė H. M., kad paleistų V. Z., nes šis daugiau jo nebemuš.

Liudytoja I. K. parodė, jog H. M. ir V. Z. tarpusavyje barėsi, po to V. Z. trenkė H. M. į dešinę veido pusę. Tada H. M. čiupo V. Z. už krūtinės, o pastarasis trenkė H. M. dar du smūgius. H. M. taip pat trenkė. Jie grūmėsi, mušėsi tarpusavyje. Po to V. Z. sudavė dar du smūgius H. M., kuris jį laikė už krūtinės. Tuomet į kiemą išbėgo G. M. ir V. Z. su H. M. išskyrė.

Liudytojas R. K. parodė, jog priėjusi prie lango jo žmona pamatė besibarančius H. M. ir V. Z.. Jis, priėjęs prie lango, pamatė, kaip V. Z. smogė kumščiu H. M. per veidą. Prasidėjo grumtynės, H. M. ir V. Z. tarpusavyje keikėsi, stumdėsi. Vėliau išėjo G. M. ir juos abu išskyrė.

Liudytoja D. K. parodė, jog matė kaip G. M. grandine nuo raktų trenkė V. Z. į veidą.

Liudytoja A. Z. paaiškino, jog 2009-12-13 jai paskambino sūnaus V. Z. žmona ir pasakė, kad sūnų sumušė kaimynas. Atvykusi į komisariatą pamatė, kad sumuštas V. Z. veidas, bėgo kraujas. Buvo suplėšytas jo megztinis.

Liudytoja L. Z. paaiškino, jog 2009-12-13 grįžusi iš parduotuvės kieme sutiko savo vyrą su sūnumi. V. Z. pasakojo, jog H. M. trenkė jam grandine nuo raktų. Vyro striukė buvo kraujuota, apykaklė suplėšyta.

Liudytojas V. L. nurodė, jog 2009-12-13, eidamas iš parduotuvės matė, kaip H. M. mušė V. Z. grandinėle nuo raktų.

Liudytojas G. U. paaiškino, jog V. Z. jam pasakojo, kad 2009-12-13 jam su vaiku ir šuniu grįžtant namo, H. M. sudavė grandine porą smūgių per galvą.

Specialisto išvada tvirtina, kad V. Z. padaryta kraujosruva kairės akies srityje, odos įbrėžimai veide ir kakle, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-12-13). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, aptarti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad H. M. nusikalstamais veiksmais V. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sugadintas jo turtas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalį būtinosios ginties situacija yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kolegijos manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino nustatytas faktines įvykio aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog įvykio metu buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija.

Visų pirma, faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad jau ne vienerius metus santykiai tarp kaimynų H. M. ir V. Z. yra įtempti. Nė vienas įvykį matęs liudytojas nepatvirtino, kad V. Z. H. M. užpuolė. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tiek H. M., tiek V. Z. buvo aktyvūs žodinio konflikto, kuris vėliau peraugo į smurtinius veiksmus, dalyviai. Pastarieji abu garsiai barėsi, keikėsi, stumdėsi. Nors V. Z. pirmasis pavartojo fizinį smurtą H. M. atžvilgiu, tačiau pastarasis taip pat nesiėmė jokių veiksmų konfliktui užbaigti, nepasitraukė nuo V. Z., nors tokią galimybę turėjo. Priešingai, jis atsakė tuo pačiu: metė V. Z. į veidą raktų grandinę, sugriebęs laikė jį už rankos, grūmėsi, kol jų neišskyrė į kiemą išbėgęs jo sūnus G. M.. Tvirtinti, kad įvykio metu buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, nėra pagrindo, nes faktiškai smurtiniai veiksmai tiek iš V. Z., tiek ir iš H. M. pusės buvo nukreipti ne į siekimą apsiginti, jaučiant realią grėsmę savo sveikatai ar gyvybei, o į konflikto sprendimą jau ne ginčo, bet tarpusavio susistumdymo, muštynių būdu. Tokiu atveju kiekvieno konflikto dalyvio nusikalstami veiksmai kitų asmenų atžvilgiu vertinami pagal dėl jų atsiradusias pasekmes.

Apylinkės teismas aptartų faktinių aplinkybių neįvertindamas, padarė nepagrįstą išvadą, jog H. M. veikė būtinosios ginties ribose, todėl nepagrįstai jį dėl tyčinio nežymaus V. Z. sveikatos sutrikdymo ir tyčinio turto sugadinimo išteisino.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Jei tyčia sugadinto svetimo turto vertė yra didesnė nei 1 MGL dydžio suma, tačiau mažesnė už 3 MGL dydžio sumą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Kaip jau minėta, įvykio metu tyčiniais H. M. veiksmais buvo sugadinti V. Z. drabužiai, bendros 250 Lt vertės. Taigi sugadinto turto vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, tačiau yra mažesnė už 3 MGL dydžio sumą. Todėl H. M. nusikalstami veiksmai, tyčia sugadinant V. Z. drabužius, perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria H. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių, naikintina (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.). H. M. pripažintinas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d., nes jis tyčia nežymiai sutrikdė V. Z. sveikatą ir sugadino nedidelės vertės pastarojo turtą.

Skirdama H. M. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, kolegija atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes ir motyvus, kaltės formą, kaltininko asmenybę.

H. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos padarytos dėl įtemptų tarpusavio santykių, sunkios pasekmės dėl H. M. veiksmų neatsirado. H. M. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, H. M. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės, artimos minimaliai šios bausmės ribai (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d.). Įvertinus konflikto, kurio metu buvo padarytos nusikalstamos veikos, priežastis, H. M. nustatytinas draudimas bendrauti su V. Z. (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 2 p.). H. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Šioje privataus kaltinimo byloje G. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-12-13 vykusio konflikto metu sudavė keletą smūgių kumščiu V. Z. į veido sritį.

Pats G. M. neigė padaręs jam inkriminuotus veiksmus. H. M. paaiškino, jog konflikto metu atbėgęs sūnus G. M. atsistojo tarp jo ir V. Z. ir liepė pastarąjį paleisti. Įvykį matę liudytojai I. K., R. K., A. Š. taip pat patvirtino, jog į kiemą išbėgęs G. M. tik išskyrė besigrumiančius H. M. ir V. Z.. Šis jų aiškinimas neprieštarauja specialisto išvadai, kad V. Z. nebuvo nustatyta sužalojimų, būdingų smūgių sudavimui. Nors liudytoja D. K. ir liudytojas G. U. tvirtino, jog G. M. sudavė V. Z. smūgius, tačiau, kaip jau minėta, liudytojas G. U. apie įvykį žino tik iš V. Z. žodžių, o liudytoja D. K., duodama parodymus, neigė objektyviais faktiniais duomenimis nustatytas aplinkybes. Esant tokiems abejotiniems aiškinimams ir nesant kitų juos patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų, apylinkės teismas pagrįstai G. M. dėl tyčinio nežymaus V. Z. sveikatos sutrikdymo ir tyčinio nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo išteisino, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė byloje pareikštus H. M. ir V. Z. civilinius ieškinius, iš dalies pagrįstas, todėl nuosprendis keistinas ir civilinių ieškinių išsprendimo dalyje.

H. M. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš V. Z. priteisti 1350 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. V. Z. pareiškė civilinį ieškinį H. M. ir G. M. dėl 250 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Apylinkės teismas H. M. ieškinį tenkino iš dalies. Iš V. Z. pritiesė: 1350 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes pastarasis įvykio metu suplėšė H. M. 150 Lt vertės striukę ir sulaužė 1200 Lt vertės dantų protezą; 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl nusikalstamų V. Z. veiksmų H. M. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Proceso išlaidų klausimą teismas išsprendė 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priteisdamas iš V. Z. po 1200 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti H. M. ir H. M. naudai. V. Z. civilinį ieškinį teismas atmetė.

Kaip jau buvo minėta, liudytoja I. K. paaiškino, jog konflikto metu nuplyšo ir ant žemės nukrito H. M. striukės kapišonas. Išteisintasis G. M. ir liudytoja A. Š. patvirtino, jog ant žemės buvo nukritęs H. M. striukės kapišonas ir dantų protezas. Netikėti nukentėjusiojo H. M. ir minėtų liudytojų parodymais, kad grumtynių su V. Z. metu buvo suplėšyta 150 Lt vertės H. M. striukė ir sulaužytas dantų protezas, kolegija neturi pagrindo. Nors nukentėjusysis H. M. sulaužytą protezą įvertino 1200 Lt, tačiau iš jo pateiktų dokumentų matyti, jog pastarasis kainavo ne 1200 Lt, bet 1000 Lt (b.l. 199). Nukentėjusysis nepateikė likusią dalį sumos pagrindžiančių duomenų, todėl iš V. Z. priteistas turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1150 Lt.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl V. Z. nusikalstamų veiksmų H. M. patyrė neturtinę žalą. Ši žala, kolegijos manymu, pasireiškė tuo, kad pastarasis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nes tyčiniais V. Z. veiksmais jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruvomis ir nubrozdinimais veido ir galvos srityse. Kita vertus, duomenų apie kokius nors liekamuosius patirtų sužalojimų reiškinius byloje nėra. Nors faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad fizinį smurtą konflikto metu pirmasis panaudojo V. Z., tačiau ne tik jis, bet ir pats H. M. buvo aktyvus konflikto dalyvis, taip pat ėmęsis smurtinių veiksmų. Todėl šiuo konkrečiu atveju tvirtinti, jog H. M. patyrė pažeminimą ir emocinę depresiją, nebuvo jokio pagrindo. Juolab, kad byloje nėra jokių H. M. emocinę depresiją patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas H. M. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, kuris mažintinas iki 500 Lt.

Apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetė V. Z. civilinį ieškinį. Kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, jog V. Z. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konflikto su H. M. metu pastarasis suplėšė 100 Lt vertės V. Z. megztinį ir 150 Lt vertės striukę. Todėl ši suma priteistina iš kalto asmens – H. M.. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog dėl tyčinių nusikalstamų H. M. veiksmų V. Z. patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nes jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė kraujosruva ir įbrėžimais veido, kaklo srityse. Kita vertus, sužalojimai V. Z. buvo padaryti tarpusavio konflikto su H. M. metu, duomenų apie kokius nors liekamuosius patirtų sužalojimų reiškinius byloje nėra. Be to konflikto metu V. Z. pirmasis panaudojo fizinį smurtą prieš H. M.. Todėl prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 400 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidais. Šiuo konkrečiu atveju procesas vyko tiek H. M., tiek V. Z. iniciatyva. Abu jie buvo aktyvūs įvykusio konflikto dalyviai, abu nusikalto. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog priteisti pastarųjų patirtas proceso išlaidais nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Bylos duomenimis, G. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas V. Z. iniciatyva, todėl apylinkės teismas jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstai priteisė iš V. Z.. Tačiau faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad faktiškai G. M. patyrė ne 1200 Lt, bet 600 Lt, nes, kaip matyti iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų Nr. 460960, 460961, už advokatės Eugenijos Liutvinskienės teisinę pagalbą H. M. sumokėjo 1200 Lt. Dar 1200 Lt šiai advokatei sumokėjo G. M. ir H. M. (b.l. 198a, 198 b).

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria iš V. Z. priteista 1200 Lt H. M. naudai už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme, iš V. Z. priteistą proceso išlaidų sumą G. M. naudai sumažinant iki 600 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme dalyvavo išteisintojo G. M. gynėja adv. Eugenija Liutvinskienė, todėl iš V. Z. turi būti išieškotos ir šios išteisintojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 2 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

n usprendė:

Nukentėjusiojo ir nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria H. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių, ir priimti naują nuosprendį.

H. M. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 4 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, uždraudžiant nuteistajam per šį laikotarpį bendrauti su V. Z. (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 2 p.).

Išaiškinti H. M., jog paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, laikytis teismo nustatyto draudimo ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip jį vykdo. Jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 10 d.).

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį dalyje V. Z. paskirtų bausmių subendrinimo ir dėl civilinių ieškinių išsprendimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., V. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. paskirtą 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. Z. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš H. M. V. Z. naudai priteisti 250 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš V. Z. H. M. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1150 Lt, neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo ir nuteistojo V. Z. skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria iš V. Z. priteista 1200 Lt H. M. naudai už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme. Iš V. Z. priteistą proceso išlaidų sumą G. M. naudai sumažinti iki 600 Lt.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Iš V. Z. G. M. naudai papildomai priteisti 500 Lt advokato paslaugų apmokėjimo išlaidoms padengti.