- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- 1-81-1022/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11784-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- A. D.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-01-24 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 val., per mėnesį visuomenės labui; 2012-02-15 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 40 parų arešto,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2016 m. kovo 11 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, konflikto metu sugriebęs už kairiojo peties, stūmė nepilnametį posūnį D. S., taip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui, D. S., fizinį skausmą.
Kaltinimas kaltinamajam A. D. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. D. save laiko psichiškai sveiku, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 11 d. apie 18:30 val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo vartojęs alkoholio. Namuose buvo posūnis D. S.. Dėl buitinių dalykų susipyko su posūniu ir iškoneveikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Posūnis telefonu kažkam paskambino ir pradėjo pasakoti jų įvykusį konfliktą. Jis prašė D. duoti telefono ragelį pakalbėti jam, tačiau pastarasis nedavė. Dėl to supykęs sugriebė posūnį už kairiojo peties ir pastūmė. Kiek atsimena, jei neklysta, D. kambaryje atsitrenkė į sekciją. Jam atrodė, kad D. stūmė nestipriai. Suprato, kad D. tuo metu greičiausiai skambino policijos pareigūnams, todėl išėjo iš namų. Su D. konfliktuoja retai, prieš jį yra smurtavęs du kartus. Toks jo poelgis būna tik vartojus alkoholį. Su D. anksčiau sutarė gan gerai, tačiau prasidėjus paauglystei, D. pasikeitė. Jis neklauso nei jo, nei motinos. D. lanko bokso būrelį. Jam nežinoma ar D. buvo patyręs peties traumą. Dėl tokio poelgio labai gailisi. (b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Kad būtent kaltinamasis A. D. nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis D. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016 m. kovo 11 d. apie 18:30 val., į namus parėjo neblaivus patėvis A. D.. Kaip ir visada, jis pradėjo prie jo kabinėtis. Kai A. būna girtas, tai vyksta nuolat. Jis stovėjo kambaryje prie sekcijos, A. buvo kambaryje, staiga jis atbėgęs stūmė jį nuo sekcijos. Kai A. pastūmė, jam suskaudo petį, bet medikų jam nereikėjo. Patėvis prieš jį smurtauja ne pirmą kartą. (b. l. 14).
Nukentėjusysis D. S. papildomai apklaustas liudytoju parodė, kad 2016 m. kovo 11 d. apie 18:30 val. buvo vienas namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Netrukus grįžo patėvis A. D.. Jis buvo neblaivus. A. pradėjo jį koneveikti necenzūriniais žodžiais. Jis taip elgiasi labai dažnai, kuomet grįžta namo girtas. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Mama buvo liepusi, jei A. konfliktuos, kviesti policijos pareigūnus. Taip jis ir padarė, paskambino pagalbos telefonu. Po to iš karto paskambino mamai, kuri tuo metu dirbo Latvijoje ir pranešė kas įvyko. Jiems bekalbant telefonu su mama, A. pribėgo prie jo ir suėmęs už kairiojo peties jį stūmė. Jis nenukrito ir niekur neatsitrenkė, tačiau dėl treniruočių metu anksčiau patirtos peties traumos, jam labai suskaudo petį. Prieš mėnesį laiko buvo patyręs stiprų peties skausmą, dėl ko apie savaitę laiko tepė gydomuoju tepalu. A. tą dieną sugriebė už tos pačios vietos. Žodiniai konfliktai tarp jo ir A. įvyksta gan dažnai. A. prieš jį smurtauja retai. (b. l. 21-22).
Smurto nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus asmuo A. D., kelia triukšmą savo posūnį D. S. puola, grasina (b. l. 7-9).
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamojo A. D. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia stūmė nepilnametį (šeimos narį) – posūnį D. S., sukėlė jam fizinį skausmą. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario – savo posūnio - atžvilgiu, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui siūlo kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi baudžiamojoje byloje A. D. neblaivumo (blaivumo) faktas nenustatytas. Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
A. D. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 64-66).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė vieną nusikaltimą, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę - praeityje teistas, (b. l. 26-28); galiojančių administracinių nuobaudų turi (b. l. 40-49); nedirbantis (b. l. 50), (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (b. l. 52), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusprendė jam paskirti vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – viešuosius darbus.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui nesiūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. D. smurtavo šeimos nario atžvilgiu, teismas mano, kad įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam A. D. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.
A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61) – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas, -
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. D. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. D., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti A. D., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti A. D., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.