- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 1-112-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03724-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- E. O., R. K., V. D.
- Nukentėjusysis
- S. L., G. J., N. J.
- Civilinis ieškovas
- I. L.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas, Gytis Jonas Gutauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
nukentėjusiajai S. L., įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei I. L., nukentėjusiajai G. J., nukentėjusiajam N. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Molagena“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009-10-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 6 mėnesiais laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2010-11-19 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - 6 mėnesiais laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) 2011-12-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) 2012-07-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. subendrinta bausmė su bausme paskirta pagal 2011-12-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinai skirta - 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) 2012-11-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinta paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-11-21;
6) 2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. - 4 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-05-15 iki 2014-06-20, t.y. 36 dienos (36 dienas prilyginant 72 laisvės apribojimo dienoms);
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos 3 kurso studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 m. 2013-09-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2013-02-26 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;
2) 2013-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 64¹ str. - 6 mėn. viešųjų darbų;
3) 2014-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d., 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d. ,178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 4 d. - laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn. LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. pagrindu bausmė subendrinta su bausme, skirta 2013-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 m.;
4) 2014-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 224 str. 1 d., 64¹str. - laisvės apribojimas 1 m. 3 mėn.;
5) 2014-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 64¹ str. - laisvės apribojimas 1 m. 5 mėn.;
6) 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 64¹ str. - laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn.;
7) 2014-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., BK 64¹ str. – 40 parų arešto;
8) 2015-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. pritaikius BK 64 straipsnio nuostatas galutinė bausmė skirta 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2014-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. K. paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-12-17 iki 2015-02-18 ir bausmės laikas paskirtas ir atliktas pagal 2014-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir šia dalimi sumažintas jam paskirtos bausmės laikas (nuosprendis neįsiteisėjęs);
V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014-02-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2014-10-22 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. – 5 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2014-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d.- areštu 36 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant areštą 24 paroms. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 11 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir 2014 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais paskirta bausme bei paskirta galutinė bausmė - 5 (penkeri) metai 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo (nuosprendis įsiteisėjo 2015-03-16);
3) 2015-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu LR BK 187 str. 2 d. (5 nusikalstamos veikos), 284 str. 1 d. - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., V. D. įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015-01-13 iki 2015-02-05 (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. O., V. D. ir R. K. veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą ir įvykdė plėšimą, t. y. 2013 m. spalio 9 d., apie 03.00 val., Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, ties Antakalnio poliklinikos pastatu pradėjo sekti paskui nukentėjusiuosius G. J., N. J. ir S. L.. Nukentėjusiesiems atėjus į miškelį, esantį ties Pragiedrulių gatve, juos užpuolė, t. y. E. O. pargriovė ant žemės N. J., sudavė pastarajam smūgius, o nepilnametei nukentėjusiajai G. J. pradėjus ginti E. O. užpultą jos brolį N. J., jai bandant atitraukti E. O. nuo N. J., E. O. pasitraukė nuo N. J. ir naudojo fizinį smurtą prieš G. J. - pargriaudamas ją ant žemės, ne mažiau kaip du kartus suduodamas jai į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas G. J. kaktos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdydamas G. J. sveikatą. N. J. atsistojus ir bandžius bėgti smūgius jam sudavė V. D.. Taip pat R. K. vijosi nuo žemės pakilusį N. J., bandydamas vėl pargriauti N. J. ant žemės ir taip atimti galimybę pastarajam priešintis. Grumtynių metu kaltinamieji pagrobė ant N. J. kaklo tuo metu buvusią S. L. priklausančią rankinę 10 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 100“ 80 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia E71“ 300 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia classic 6700“ 300 Lt vertės, buto raktai 60 Lt vertės, megztinis 30 Lt vertės, liemenė 40 Lt vertės, kosmetinė 5 Lt vertės, pudra 30 Lt vertės, akių tušas 10 Lt vertės.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. paaiškino, kad kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos ne visiškai teisingai. Jie buvo keturiese – jis, E., V., K.. K. S. pasiūlė sumušti N. – pasakė, kad jam nepatinka N., jie jam pritarė. Jis N. nesudavė jokių smūgių, neprisilietė prie jo, gaudė jį. Iš pradžių buvo N. pačiupęs, bet tada jis išsprūdo. Jis bandė jį sulaikyti, bet jis išsprūdo. N. nebuvo parkritęs ant žemės. Jis prie G. neprisilietė. K. parodė rankinę ir joje esančius daiktus po to, kai visi tą pačią naktį prie “Lukoil” susitiko. Jis sutiko su K. pasiūlymu sumušti nukentėjusiuosius, nepatiko jam, ką N., merginos išgėrę išdarinėjo. Triukšmavo garsiai, bonkes, iš kurių gėrė, daužė. Jam nepatiko N. elgesys. Visi taip elgėsi, bet būtent N. elgesys visiems nepatiko. Jis neatkreipė dėmesio į G. ir S. elgesį. K. pasiūlė pasivyti N. J.. Nebuvo taip, kad K. S. prieitų prie jo ir pasakytų „Davai, jį sumušam”. K. jiems visiems pasakė, kad jam nepatinka N.. Jis norėjo sumušti N.. Kai priėjo prie nukentėjusiųjų, visi puolė N.. K. iš pradžių užpuolė N.. Merginos, kurios sėdi salėje (S. L. ir G. J.) pradėjo ginti N.. Po to viskas vyko bendrai, N. bandė išsivaduoti, pradėjo bėgti ir jis jį pradėjo gaudyti. Nematė, kur buvo K., kai gaudė N., nes jie visi jam buvo už nugaros. Nematė, kur tuo metu buvo. E. O., V. D. ir nukentėjusiosios. E. nebuvo organizatorius. Patvirtina, kad pas K. buvo tos moteriškos nesąmonės. Jis matė, kad N. turėjo rankinę, kai tik pradėjo eiti. Jis rankinę užsikabino ant kaklo dar prie poliklinikos. Jis pats pirmas prie automobilio grįžo (po įvykio). Palaukė apie 10 min. Buvo pudros kažkokios, telefonai pas K., o rankinės nematė. Po striuke daiktai buvo. Jis nematė kaip E. O. sudavė merginai G. J.. Jis merginų nepuolė. Jis nesutinka su ieškiniu, mano daiktai verti po 30 litų.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. O. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Prie poliklinikos jaunimas išgėrinėjo. K. pasakė: „Va, čia vaidina, pasekame, sudaužom.“ Jiems atrodė, kad juoko formoje bus viskas, tačiau jie pradėjo sekti ir nusekė iki miško. Miške išgirdo iš K. S., kad puolam. K. pradėjo bėgti, jis „išsirovė” į priekį. G. N. J. iš nugaros už kaklo ir paguldė ant žemės. Porą smūgių sudavė ir tada kažkas jį nagais pradėjo braižyti. Jis nušoko, atsisuko, nieko nesimatė. Po to jam per petį daužė K. S. ir sakė: „Bėgam“. Tada jis nubėgo paskui K. S. ir V. D.. R. nematė. Kai bėgo, pas K. S. rankose buvo rankinė. Jis jam pasakė, kad paėmė rankinę nuo N. kaklo, nes jis pats matė, kad ant jo kaklo buvo rankinė. Nubėgo prie mašinos, prie mašinos laukė R.. K., visą rankinę iškraustęs, pudrų neėmė, bet rado sudaužytus telefonus. Tiesiog išmetė juos ir viskas. Nebuvo numatyta, kad jie apiplėš, buvo numatyta, kad jie sumuš. Rankinė atsirado po to, kai jam trenkė per petį ir pasakė „bėgame”. Pirmasis jis užpuolė N. J., nes pirmas išsirovė į priekį. Tuo metu K. buvo prie jo, bėgo vienu metu, bet kol žibintuvėlis buvo, dar buvo matyti kažkas, bet po to iš viso tamsu buvo. Policijos pareigūnams duotuose parodymuose netikslu, kad R. pasiūlė. Tiesiog ikiteisminio tyrimo metu jis buvo prigąsdintas K. S. motinos. Tiksliai žodis žodin negali pasakyti, kuo pasireiškė spaudimas, esmė tokia, kad išsukti K. S.. Tiesiogiai jam negrasino, bet perkeltine prasme: „Žinai kaip būna po to ir t. t.“. Negalėjo nei vienas iš jų šnekėti. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu prieš R. K., nes buvo prigąsdintas K. S. mamos. Dar netikslumai dėl rankinės, kad R. jam per petį daužė. Jis puolė iš nugaros N. ir kažkiek smūgių jam sudavė, mergaičių nelietė. N. su mergaitėmis ten gėrė alkoholinius gėrimus. Kai atbėgo prie automobilio, K. turėjo tuos tris telefonus. Dabar jis dirba, draugė nėščia, gyvena su močiute, su mama nelabai bendrauja, apsipykę, tėtis miręs. Labai gailisi. Jis nematė, kokius veiksmus užpuolimo metu atliko R. K., nes ten buvo tamsu. Iš viso nematė, kas ką darė. Buvo parsigriovęs N., kuris ant kaklo rankinę turėjo. Jis porą smūgių sudavė, N. gulėjo ir stojosi. Atsistojo ir vėl krito. Tiksliai nežino, kaip nukrito rankinė. Jis nematė, ką darė K., nes tamsu buvo. Jis jautė, kad kabino truputį žmogų (G. J.) atsisukdamas, kai jam įdrėskė, bet savo noru nesudavė. Ką kabino, nematė. Jis N. už kaklo paėmė, pasiguldė, davė porą ar daugiau smūgių. Žalą planuoja atlyginti, bet telefonai yra pervertinti, jie apdaužyti, ne pačios geriausias būklės.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. D. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. E. pirmas užpuolė N.. Kai E. sudavė N. porą smūgių, N. nugriuvo, atsikėlė. E. nubėgo, o tada jis užpuolė. Jis pribėgo ir sudavė porą smūgių. N. nusiėmė rankinę nuo kaklo, numetė ir pabėgo. R. pradėjo gaudyti, K. paėmė tašę. Pasiūlymą sekti nukentėjusiuosius išgirdo prie poliklinikos iš K.. K. nepatiko N. J. dėl neblaivaus elgesio. Jis sutiko, nes visi ėjo. Jis gal po 40 sekundžių užpuolė N. po to kai E. O. užpuolė. N. numetė tašę. K. paėmė tašę ir visi pabėgo. Be jo tuo momentu N. J. daugiau niekas nebemušė. Kai mušė N. J., šalia jo dar buvo K. S.. Jis griebė už tašės ir pabėgo atgal. Kai E. O. užpuolė N., merginos buvo šalia. Jos pradėjo bėgti į priekį. Merginų niekas nesivijo. 40 sekundžių, kol dar jis buvo šalia, tos merginos dar buvo šalia N.. Jos ėjo, švietėsi kelią. Gal, kai E. užpuolė, tada viena iš panelių jį užpuolė. Daiktus iki automobilio atsinešė K. S.. Pakeliui eidamas ją apkraustė, rado tris telefonus ir sakė, kad pinigų nėra. Paskui viską išmetė. Rankinę irgi išmetė. Jis nesutinka su ieškiniu, jie (telefonai) visi verti 100 litų .
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. J. paaiškino, kad viskas įvyko prieš daugiau nei metus. Su draugais, E. ir S., vartojo alkoholinius gėrimus prie poliklinikos. Prie gretimo suoliuko prisijungė kaltinamieji ir K. S.. Pasėdėjo kažkiek ir nusprendus jiems eiti namo kaltinamieji ir K. S. juos užpuolė. Buvo tamsu, kas jį puolė konkrečiai negali pasakyti. Jis matė, kad puolė sesę. Ji buvo pargriauta ant žemės, puolė Saulę. Jį vertė ne vieną kartą. Lyg ir nieko nekalbėjo kaltinamieji. Negali tiksliai nurodyti kuris ką darė. Jie visi dalyvavo ir kadangi buvo tamsu buvo nelengva susigaudyti. Jie veikė visi. Jis yra tikras, kad kaltinamieji dalyvavo įvykyje, neeabejoja. Fizinį smurtą naudojo visi keturi t.y kaltinamieji ir K. S.. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo, bet buvo matęs. Yra matęs R. K.. Po įvykio skaudėjo kojas. Kai jį vertė buvo suduota per kojas, trankyta, kad griūtų. Negali pasakyti, kas smūgiavo į kojas. Kas smūgiavo seseriai negali nurodyti taip pat. Prieš Saulę irgi negali pasakyti, kas smūgiavo. Jo daiktai nebuvo sugadinti. Jį vijos R. K.. Jis buvo pargriautas. Tas kartojosi kelis kartus. Galų gale pabėgo. Visus kartus, kai atsistojo vijosi R. K.. Jis jį griovė. Kai bėgo, žino, kad jis jį gaudė ir pargriovė. Daiktų nepaėmė. Jis atpažino R. K. iš silueto. Matė jį bėgdamas, nes atsisuko. G. buvo pargriauta. Kas panaudojo fizinį smurtą negali pasakyti. Jis mate, kad ją daužė, kuo negali pasakyti. Jis tiksliai žino, kad K. S. buvo. Jis dalyvavo ir užpuolimo metu. Iš veidų jis jų nematė. Iš siluetų buvo galima pažinti, kad ten jie. Jis negali pasakyti kokius veiksmus atliko V. D.. K. S. matė dar prieš tai, kai visi susirinko pasėdėti prie poliklinikos. Jis dalyvavo ir užpuolimo metu. Iš siluetų buvo galima pažinti, kad ten jie.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. J. paaiškino, kad buvo spalis. Buvo prie Antakalnio poliklinikos. Jie keliavo per mišką namo, švietėsi žibintuvėliu ir šie asmenys (kaltinamieji) juos užpuolė. Jie buvo keturiese. Ji pamatė juos, kai jau jie buvo prie jų. Buvo labai išsigandus, buvo sumaištis, tiksliai detalių negali nurodyti. Vėliau matė, kad jos brolis buvo parverstas. Kas jį parvertė negali pasakyti. Ji bandė jį atitraukti. Kitas dalykas kurį matė yra tai, kad ją muša E. O.. V. D. gaudė S. L.. Ji patyrė sveikatos sutrikdymus. Jai buvo pamušta akis ir vidinėje šlaunies pusėje mėlynė. E. O. pamušė akį. Trenkė ranka ar alkūne, ne su daiktu. Koją taip pat jis sumušė. Tuo metu fizinio skausmo nejautė, nes buvo šoke. Pajuto, kai grįžo namo. Grįžo namo 15 min. bėgyje. Iš jos buvo bandoma atimti rankinę, bet per neapdairumą ji buvo numesta ant žemės ir ji ją pasiėmė. Kas bandė ištraukti rankinę negali nurodyti. Sudavė smūgius E. O. (rodo į E. O.). Tikslas buvo apiplėšti. Iš S. buvo paimta rankinė. Kas paėmė nežino. Fizinį smurtą patyrė iš E. O.. Bet pačioje pradžioje, kai visi subėgo, negali pasakyti kas ką darė. O kai pargriauta buvo, tiksliai gali pasakyti kad E. O. naudojo smurtą jos atžvilgiu. Brolis gynė nuo E. O.. Galiausiai E. O. atstojo nuo jos ir tada ji pasislėpė krūmuose. Ji gulėjo ant nugaros, kai buvo suduoti smūgiai. Jai nepadaryta turtinė žala, dėl neturtinės žalos turi pretenzijų E. O., kitiems taip pat, nes jie visi ten dalyvavo. K. S. taip pat dalyvavo užpuolime. S. minėjo, kad dingo keli telefonai, piniginė, raktai. Rankinuko buvimą gali patvirtinti, du telefonai tikrai buvo, o dėl kitų daiktų negali pasakyti. S. nesakė, kuris ištraukė rankinuką. Ji pati nematė. N. J. nešė Saulės rankinę, kai užpuolė jis tą tašę išmetė ir ją pakėlė K. S.. Kai buvo krūmuose, matė nubėgusius brolį, paskui jį R. K.. Ji matė nubėgančių užpuolikų siluetus.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. L. paaiškino, kad ji nematė ką kuris dare, viskas vyko labai greitai, buvo tamsu. Ji žino, kad puolė N.. Jos niekas nelietė, ji pabėgo. Ji matė kaip N. ir G. buvo mušami, daugiau nieko negali nurodyti. Jai atrodė, kad jų ten buvo daug, vos ne dvidešimt, nes liejosi viskas akyse. Jie bandė vytis, griebti, bet ji pabėgo. Jos rankinė buvo ant N. kaklo ir ji buvo nuplėšta. Jai padaryta žala - tai pagrobti daiktai, kurie buvo rankinėje, mama yra pareiškusi civilinį ieškinį (t. 1,b.l 34). Ji matė G. sužalotą veidą, ant N. sužalojimų nematė, bet sakė jaučia nugaros skausmus.
Šalies argumentai
Teisiamajame posėdyje I. L. (nukentėjusiosios S. L. mama) paaiškino, kad civiliniame ieškinyje įvardijo kiekvieną daiktą, nes taip daryti nurodė pareigūnai. Telefonas tikrai buvo labai geros būklės. Pati naudojosi juo porą metų, mokėjo už jį 700-800 litų. Jos dukra atbėgo į darbą be striukės, be rankinės, visa perbalusi. Vakarop ji pasipasakojo, tačiau ji labai nerišliai kalbėjo.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja M. S. paaiškino, kad nežino, kur K. yra, nebendrauja su juo apie metus. Sūnus su R. pažįstami nuo vaikystės. Ji girdėjo, kad sūnus buvo suimtas dėl šio įvykio. Sakė, kad jie kažkur kažką apiplėšė, kažkokias merginas. Jis nesakė, kad su jais dalyvavo įvykyje. Jis sakė, kad jį dabar gali kažkuo apkaltinti, bet jis nekaltas.
Ikiteisminio tyrimo metu E. O. 2013-10-25 visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškino, kad jis 2013-10-08 dienos metu sutiko savo draugus R. K., V. D., K. S.. Visą dieną buvo kartu, važinėjo automobiliu. 2013-10-09 naktį, apie 1.00 val., visi keturi buvo Saulėtekyje, Lukoil degalinėje, nes automobilyje pasibaigė degalai. K. paskambino savo draugui, E. K. su E. susitarė susitikti prie Antakalnio poliklinikos. Keturiese pėsti ėjo prie Antakalnio poliklinikos. Prie Antakalnio poliklinikos ant suoliukų matė du vaikinus ir tris merginas. Pažino vaikiną vardu E., jį pažįsta iš matymo, o kitus jaunuolius matė pirmą kartą. Penkių jaunuolių kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su draugais prisijungė prie šios kompanijos, tačiau jis ir draugai alkoholio nevartojo. Su šia kompanija buvo apie 30 min. Dvi merginos ir vaikinas nusprendė eiti namo, jie su kitais atsisveikino ir nuėjo link bendrabučių Žolyno g. Jis (E. O.) su savo draugais ir E. bei šio panele dar pastovėjo apie 10 min. E. su panele nusprendė eiti namo. Jis su draugais taip pat nusprendė eiti namo. Beeinant R. K. pasakė ”davai padarom tą bahūrą, pas jį yra 1000 Lt”. Jis (E. O.) suprato, kad R. siūlo apiplėšti jaunuolių grupę, t.y. dvi merginas ir vaikiną, kurie nuėjo link Žolyno g. Po R. pasakymo visi sutiko tai padaryti, t.y. apiplėšti jaunuolius. Kas atliks kokį veiksmą, tarpusavyje nepasiskirstė. Jis (E. O.) pasakė, kad pargriaus jaunuolį. Nutarę apiplėšti jaunuolius nuėjo jiems paskui. Jaunuolius sekė apie 20 min. Kai 2 merginos ir vaikinas įėjo į miškelį, su draugais bėgte juos pasivijo. Miškelyje buvo labai tamsu; vienas iš jaunuolių turėjo prožektorių. Jis (E. O.) pirmas pargriovė vaikiną: griebė jam už pečių ir pagriovė ant žemės. Prožektorius nukrito, tapo visiškai tamsu. Kas iš draugų mušė ir grobė rankinę, pasakyti negali, nes viskas vyko greitai, buvo tamsu. Jis (E. O.) visą laiką stovėjo. Viskas truko apie kelias minutes. Jis (E. O.) girdėjo šaukiant merginas. Pajuto, kad jam kažkas suduoda per petį ir sako „bėgam”. Iš balso pažino, kad tai R.. Pradėjo bėgti. Kartu bėgo K. ir V.. R. nubėgo į kitą pusę. Tryse bėgo prie automobilio, kuris stovėjo Saulėtekio g., degalinėje. Atbėgus prie automobilio, ten jau buvo R., kuris su savimi turėjo 3 telefonus, atrodo, Nokia. R. pasakė, kad telefonus jis paėmė iš pagrobtos rankinės. Suprato, kad R. pagrobė rankinę. Jis R. paklausė, kas dar buvo rankinėje. R. atsakė, kad nieko daugiau nebuvo. Kur R. padėjo rankinę, nežino. Keturiese nuvažiavo pas Vitoldą į namus. Telefonus su savimi turėjo R.. Kur jis juos dėjo, nežino (1 t., b. 1. 139-140).
E. O. 2013-12-11 visiškai pripažino savo kaltę dėl reiškiamo įtarimo pagal BK 180 str. l d. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (1 t., b. 1. 154).
E. O. akistatos metu 2013-10-25 su K. S., paaiškino, kad K. S. buvo kartu su kitais darant nusikalstamą veiką, bet, kadangi buvo tamsu ir viskas vyko greitai, negali pasakyti, ką K. S. konkrečiai darė (1 t., b. 1. 143-144).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodoma, kad E. O. 2013-10-25 parodė vietas, kuriose jis su K. S., R. K. ir V. D. 2013-10-09 sutiko nukentėjusiuosius, kur sekė nukentėjusiuosius, kur nukentėjusiuosius užpuolė, kur jis pargriovė vaikiną, taip pat kryptį, kuriajis iš įvykio vietos pabėgo (1 t., b. 1. 146-151).
Asmens parodymo atpažinti protokole pažymima, kad nukentėjusysis N. J. 2013-10-10 atpažino R. K. kaip asmenį, kuris 2013-10-09 apie 3.00 val. buvo kartu su asmenimis, kurie užpuolė jį, G. J. ir S. L. (2 t., b. 1. 6-10).
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. 2013-11-12 visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. l d., ir paaiškino, kad jis 2013-10-08 buvo kartu su K. S., V. D. ir E. O.. Visą dieną praleido kartu. Beveik visą savaitę buvo kartu. 2013-10-08 vakare 24.00 val. visi keturi buvo Saulėtekyje, sėdėjo K. automobilyje. Jis (R. K.) su Vitold nutarė nueiti į šalimais esančią Lukoil degalinę, ką norėjo pirkti neprisimena. Degalinėje sutiko savo pažįstamus E. B. ir Saulę, jos pavardės tiksliai nežino. Su jais kartu buvo dar trys jaunuoliai, t.y. dvi merginos ir vaikinas, kuriuos matė pirmą kartą. R. K. pasakė, kad su juo dar yra E. O. ir K. S.. Apie pusė pirmos jis (R. K.),V. (D.), K. S. ir E. O. buvo prie Antakalnio poliklinikos. Čia buvo E. B. ir S. ir tie trys nepažįstami jaunuoliai, kuriuos matė degalinėje. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Nei jis (R. K.), nei jo draugai alkoholinių gėrimų nevartojo. Su šia kompanija pabuvo apie 30 min. Trijų asmenų kompanija, t.y. dvi merginos ir vaikinas, su visais atsisveikino ir nuėjo link Žolyno g E. B. ir S. taip pat atsisveikino ir nuėjo namo. Keturiese, t.y. R. K., K. (S.), V. (D.) ir E. (O.) dar liko prie Antakalnio poliklinikos. Pasėdėjus kelias minutes E. pasakė, kad „einam sumušti tuos”. Visi suprato, ką jis turėjo omenyje - trijų asmenų kompaniją. Kiek R. K. teigia supratęs iš E. (O.) žodžių, šiam nepatiko ta trijų asmenų kompanija. Jis (R. K.) su K. (S.) pasakė, „kam to reikia”, bet vis tiek sutiko eiti kartu su E. (O.) ir Vitold (D.). Keturiese pradėjo sekti tuos tris jaunuolius. Sekė juos palei Žolyno g. bendrabučius, nuo jų buvo atitolę apie 50 metrų. Trijų asmenų kompanija turėjo žibintuvėlį, todėl buvo matyti, kur jie eina. Juos nusekė iki miškelio, pradėjo sekti miškeliu. Paėjo kažkiek laiko miškeliu. E. (O.) pasakė, kad paspartintų žingsnį, kad galėtų pasivyti tuos tris jaunuolius. Trys jaunuoliai garsiai šūkavo, jie tikrai jų negirdėjo. Paspartinus žingsnį jis (R. K.) pastebėjo, kad K. (S.) atsiliko. Pasivijus tris jaunuolius ir likus iki jų gal kokiems 5 metrams E. (O.) pasakė „puolam”. V. (D.) su E. (O.) puolė jaunuolius. Jis (R. K.) matė, kaip E. (O.) puola vaikiną. Gali būti, kad E. (O.) vaikiną pargriovė. Tuo metu E. (O.) puolė mergina. V. (D.) pribėgo prie kitos merginos iš nugaros ir sugriebė jai už kaklo. Kuris kokią merginą puolė R. K. nežino: buvo tamsu ir viskas vyko labai greitai. Jis pamatė, kad E. (O.) pargriautas vaikinas stojasi, tada jis (R. K.) pribėgo prie to vaikino ir norėjo jį pargriauti, bet vaikinas išslydo jam iš rankų ir puolė bėgti. Tada jis (R. K.) ėmė vaikiną vytis. Vaikinas bėgo link kalno, o jis paskui jį. Vaikiną vijosi kelias minutes. Atsisukęs pamatė, kad nėra nei K. (S.), nei V. (D.), nei E. (O.), nei užpultu merginų. Nusprendė eiti prie palikto automobilio Saulėtekyje. Kas tiksliai mušė merginas, nematė, nes vijosi vaikiną. Ar ką nors darė K. (S.), nematė. Atėjo prie K. automobilio. Prie automobilio nieko nebuvo. Apie 10 min. laukė, kol atėjo V. (D.), K. (S.) ir E. (O.). Atėjęs prie jo E. (O.) iš kišenės išsitraukė tris mobiliojo ryšio telefonus. Iš kalbų suprato, kad kažkuris iš jų pagrobė iš užpultos merginos rankinę. Jie kalbėjo, kad rankinėje nebuvo pinigų, buvo tik kosmetika. Dar pasakė, kad visus šiuos daiktus išmetė. Kas konkrečiai apie tai kalbėjo, neprisimena. Visi susėdo į K. automobilį. Automobilyje sėdint pamatė važiuojantį policijos automobilį, kuris su įjungtais švyturėliais nuvažiavo link užpuolimo vietos. Nutarė eiti pas Vitold (Dunovski) namo. Ėjo po du, kad nesukeltų įtarimo. Jis ėjo su E. (O.), o K. su V., skirtingais keliais. Visi keturi susitiko Šilo sustojime ir nuvažiavo pas Vitold namo. Pas V. namie E. išdėjo telefonus ir juos parodė. Atrodo, kad vieną telefoną pasiėmė V. (D.), o kitus du E. (O.). Pas V. buvo iki 2013-10-09 5.00 val. Visi keturi grįžo į Saulėtekį, į degalinę. Įsipylė kuro į K. automobilį ir nuvažiavo į Žolyno g., šalia tuberkuliozinės ligoninės. Prie jų atėjo vaikinas ir mergina, kurie norėjo pirkti K. automobilį. Būnant prie automobilio staigiai privažiavo džipas, iš kurio išlipo vyras ir pradėjo šaukti, kad sėstų į automobilį. Tuo metu E. (O.) pabėgo. Susėdo į K. (S.) automobilį, užsirakino. Vaikinas iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams buvo sulaikyti dėl plėšimo. Kaltę pripažįsta pilnai, tik nori pabrėžti, kad jis nepanaudojo jokios fizinės prievartos nei merginų, nei vaikino atžvilgiu, jokių daiktų iš jų neatėmė, nedalyvavo tą darant jo draugams (2 t., b. 1. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu V. D. apklausiamas 2013-11-22 prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. l d., ir paaiškino, kad 2013-10-09 naktį nuo Antakalnio poliklinikos išėjus vaikinui ir dviem merginoms, jis čia liko su E., K. ir R.. Tada K. pasakė girdėjęs, neva tas vaikinas turi 1000 litų, kad jie gali pasidaryti pinigų, todėl jis (V. D.) suprato, kad K. siūlo apiplėšti tą trijų asmenų kompaniją. Jis, E. ir R. sutiko su K. pasiūlymu. Kažkas pasiūlė pasekti tą trijų asmenų kompaniją: jie buvo matomi, nes kelią švietėsi žibintuvėliu. Sekė pro kokius tai namus, iki miškelio ir miškelyje, atsilikę nuo tos kompanijos apie 50 metrų. Einant miškeliu pradėjo savaime greitinti žingsnius, po truputį pradėjo artėti prie trijų asmenų kompanijos. Likus apie 5 metrams iki trijų asmenų kompanijos, kažkas pasakė „ima juos”. Gali būti, kad tai pasakė E.. Tada keturiese pradėjo bėgti. Pribėgus prie trijų asmenų kompanijos E. puolė vaikiną, koja spirdamas vaikinui į kojas, ir vaikinas pargriuvo ant žemės. Tai pamačiusios merginos puolė E.. Tuo metu R. su K. puolė E. užpuolusias merginaas. Kuris kokią merginą puolė, jis nežino, nespėjo įsidėmėti, tik matė, kad merginoms suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas. E. atsitraukė nuo vaikino, nes merginos jam apdraskė veidą. Tada jis (V. D.) puolė prie vaikino ir jam du kartus kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas. Suduodant tam vaikinui smūgius, šis nuo kaklo nusiėmė moterišką rankinę ir numetė ją ant žemės, tada puolė bėgti. R. vijosi tą vaikiną. Jis (V. D.) tą rankinę padavė K.. Šis bėgdamas pradėjo apžiūrinėti tą rankinę, traukė iš rankinės daiktus: kosmetiką, tris telefonus, dar kažkokius daiktus. Pinigų rankinėje nebuvo. K. miškelyje išmetė rankinę ir kitus daiktus, pasiliko tik tris telefonus. Kažkur po 5 min. juos pasivijo R.. K. padavė R. tris telefonus, sakydamas, kad jie pagrobė rankinę, kurioje vertingiausi daiktai buvo tik telefonai. Visi nuėjo į K. automobilį ir jame buvo iki ryto. Jis (V. D.) ryte nuvažiavo namo. Po pietų, apie 16 val., Antakalnio mikrorajone jis susitiko su K., R. ir E.. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, juos sulaikė policija (2 t., b. 1. 93-94).
Ikiteisminio tyrimo metu G. J. 2013-10-09 paliudijo, kad 2013-10-09 apie 3.00 val., Vilniuje, Pragiedrulių g. l ji su broliu N. J. ir drauge S. L. ėjo link Pragiedrulių g. 5 namo. Staiga juos užpuolė nepažįstami žmonės, kurių buvo keturi ar penki. G. J. pargriovė, spardė kojomis, mušė rankomis į galvą, kitas kūno vietas. Buvo tamsu. Buvo šoko būsenoje. Kas būtent prieš ją naudojo fizinį smurtą, pasakyti negali. Vienas iš nepažįstamų asmenų bandė ištraukti jos rankinę iš jos rankų. Ji priešinosi. Rankinė nukrito ant žemės. Ji pasilenkė paimti rankinę. Tuo metu ją vėl bandė užpulti, bet ją užstojo N. J.. Rankinę ji paslėpė už medžio. Užpuolikai mušė jos brolį. Įvykio metu buvo užpulta ir S. L., iš kurios pagrobė rankinę su trimis mobiliais telefonais ir raktais. Pasibaigus muštynėms, užpuolikai išsiskirstė. Turtinės žalos nepatyrė, nors sudraskytas jos paltas. Patyrė fizinį smurtą: virš kairės akies, kairėje kojoje atsirado mėlynės, labai skauda galvą. Patyrė moralinę žalą (1 t., b.l. 8).
Specialisto 2013-10-10 išvada Nr. G 3329/13(01) nustatyta, kad G. J. padaryta kaktos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, poodinė kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-10-09). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkus į kietus bukus paviršius (1 t., b. 1. 14).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodoma, kad G. J. 2013-10-09 atpažino K. S. kaip asmenį, kuris buvo vienas iš užpuolikų (1 t., b. 1. 15-18).
Ikiteisminio tyrimo metu N. J. 2013-10-09 ir 2013-10-10 paliudijo, kad 2013-10-09 apie 3.00 val., Vilniuje jis su seserimi G. J. ir pažįstama S. L. ėjo Pragiedrulių g. 5 namo link. Juos staiga užpuolė nepažįstamų 4-5, apie 20 metų amžiaus vyriškių grupė. G. J. pargriovė, smūgiavo kojomis ir rankomis jai į galvą. Buvo tamsu, tad jis nematė, kas tai darė. Iš sesers bandė ištraukti rankinę, bet jis apgynė G. J., ji spėjo pasislėpti už medžių. Tada vyrai užpuolė jį. Jis apsiginė. Nepastebėjo, kur pasišalino užpuolikai. Pats turtinės ir fizinės žalos nepatyrė. Po įvykio S. L. pasakė, kad iš jos pagrobė rankinę, kurioje buvo trys mobiliojo ryšio telefonai ir raktai. Vienas iš užpuolikų grupės pravarde „Kirimka”, gyvenantis Antakalnyje. Pats pretenzijų niekam nereiškia (1 t., b. 1. 21, 22).
Asmens parodymo atpažinti protokole N. J. 2013-10-10 atpažino K. S. kaip asmenį, buvusį jį, G. J., S. L. užpuolusių asmenų grupėje, tačiau negalėjo nurodyti, ką K. S. darė (1 t., b. 1. 73-77).
Ikiteisminio tyrimo metu S. L. 2013-10-10 paliudijo, kad 2013-10-09 apie 3.00 val., Vilniuje, ji su G. ir N. J. ėjo link G. namų, kai išgirdo žingsnių ir šakų lūžimo garsus. Netrukus iš krūmų ar medžių išėjo apie dešimt asmenų grupė, kurie sustojo už nugarų ir šonų, ir kurie, nieko nesakydami, užpuolė G. ir N.. Ji matė, kad G. ir N. guli ant žemės, o prie jų stovintys asmenys juos muša. Ji išsigando. Bėgo link G. namų kviesti pagalbą. Bebėgančią prisivijo vienas iš užpuolikų ir sugriebė ją už dešinės rankos riešo. Ji sudavė dešine ranka užpuolikui į pilvą, tada tas jaunuolis ją paleido ir ji bėgo toliau. Kai ji lipo laiptais į kalniuką, kažkas ją pastūmė, ji parvirto ant medinių laiptų. Ji pakilo ir bėgo laiptais aukštyn. Ji pasislėpė po mediniais laiptais ir laukė. Įvykio metu vienas iš užpuolikų iš jos pagrobė rankinuką, kuriame buvo trys mobilieji telefonai Nokia, viename jų SIM kortele bendrovės „Tele2”, raktai, kosmetinė ir kiti daiktai. Kuriuo metu iš jos pagrobė rankinuką, nežino, bet ji pati rankinuko teigia nenumetusi. Rankinuką galėjo iš jos pagrobti, kai užpuolikas buvo ją sugriebęs už dešinės rankos riešo, nes rankinukas buvo ant dešinio peties. Fizinės žalos nepatyrė, tik turtinę žalą, kurią vertina 900 litų (1 t, b. 1. 31).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Kaltinamieji E. O., V. D. ir R. K. iš esmės neneigia įvykdę nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiuosius. Visi kaltinamieji tvirtina, kad su jais kartu buvo dar vienas asmuo K. S. (tai patvirtina ir nukentėjusieji). Remiantis BPK 255 str. teismas dėl K. S. veiksmų nepasisako, kadangi nagrinėja bylą tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės nesikeičia, kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, tačiau teismas atsižvelgdamas į surinktus ir ištirtus byloje įrodymus (kaltinamųjų parodymus, nukentėjusiųjų parodymus) patikslino įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Visi kaltinamieji neneigia, kad jie prieš N. J. vartojo fizinį smurtą. E. O. teigė, kad griebė N. J. iš nugaros už kaklo ir paguldė ant žemės, sudavė pora smūgių. R. K. sakė, kad buvo pačiupęs N. J., bandė jį sulaikyti, bet jis išsprūdo. V. D. nurodo, kad po to, kai E. nubėgo, jis sudavė N. J. pora smūgių. Nors nukentėjusysis N. J. negali detaliai nurodyti kiekvieno kaltinamojo veiksmus, tačiau paaiškino, kad visi keturi vartojo fizinį smurtą. Tai, kad ir prieš G. J. buvo vartojamas fizinis smurtas abejonių nekyla. Tai patvirtina byloje esanti specialista išvada. G. J. labai tvirtai nurodė, jog ją mušė E. O., o D. gaudė S. L.. Ji buvo pargriauta ant nugaros ir suduoti smūgiai. Taip pat nurodo, kad iš jos buvo bandoma atimti rankinę, bet per neapdairumą buvo numesta rankinė ant žemės ir ji vėliau ją pasiėmė. N. J. patvirtino, kad G. buvo pargriauta. Nos švelnindamas savo padėtį, bet E. O. neneigia, kad „kabino truputį žmogų, kai jam įdrėskė”. Taigi nekyla abejonių, kad E. O. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. J.. Teismas pasisakydamas dėl pagrobtos S. L. priklausančios rankinės atkreipia dėmesį, kad kaltinime buvo nurodyta, jog V. D. bandant pargriauti S. L., vejantis ją, griebiant už dešinės rankos riešo buvo nuplėšta rankinė. Vis dėlto teisiamajame posėdyje G. J. tvirtino, kad N. J. nešė S. rankinę prieš užpuolant jį. N. S. L. patvirtino, kad jos rankinė buvo prieš ją paimant ant N. kaklo. Pats kaltinamasis E. O. taip pat teigia, kad kai buvo pargriovęs N. jis ant kaklo turėjo rankinę, nežino kaip nukrito rankinė, tačiau tvirtina, kad rankinę paėmė K. S., visą rankinę iškraustė, pudrų neėmė, rado sudaužytus telefonus. R. K. taip pat teigė, kad N. turėjo rankinę, kai tik pradėjo eiti, jis rankinę užsikabino ant kaklo dar prie poliklinikos. V. D. taip pat teigia, kad kai mušė N. J. šalia jo buvo K. S., kuris pagriebė tašę. Taigi, akivaizdu, kad S. L. priklausanti rankinė buvo pagrobta tuo metu, kai buvo užpultas N. J., t. y. ne S. L. ją laikant. Remiantis teismų praktika neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui aplinkybė kuriuo metu kaltininkui kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą (kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu). Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad visi kaltinamieji veikė bendrai. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Teismo vertinimu, nors kaltinamieji neigia, kad nuo pat pradžių turėjo tikslą ne tik sumušti nukentėjusiuosius, bet ir pagrobti iš jų vertingus daiktus, tačiau surinkti įrodymai patvirtina jų sumanymą apiplėšti. Tai patvirtina E. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Neva tai R. K. pasakė “davai padarom tą bahūrą, pas jį yra 1000 Lt” ir jis suprato, jog siūloma apiplėšti jaunuolių grupę. Kaltinamųjų pasirinkta apiplėšimo vieta ir laikas – miškelis, naktis irgi leidžia spręsti, kad jie norėjo ne tik sumušti nukentėjusiuosius, nes tai galėjo, turėjo galimybę tai padaryti greta poliklinikos pastato, bet ir apiplėšti. Pastebėtina, kad pagal E. O. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus jis ir elgėsi kaip buvo suplanavę (aptarę) – pirmas pargriovė vaikiną (N. J.), griebė už pečių. Teisiamajame posėdyje jis pakeitė parodymus – vietoj K. nurodydamas S.. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad būtent K. atbėgus prie automobilio turėjo tris telefonus. Jis R. paklausė kas dar buvo rankinėje, šis atsakė, kad daugiau nieko nebuvo. Teismo vertinimu, kaltinamieji pakeitė parodymus dalyje dėl S. įvardydami jį kaip sumanytoją įvykdyti nusikalstamą veiką galimai todėl, kad visi žinojo (buvo gauti duomenys), jog S. slapstosi galimai užsienyje ir dar dėl to, jog buvo nepatenkinti, jog S. iš viso nepareikšti kaltinimai. Tai, kad kaltinamieji pagrobė S. L. priklausančią rankinę su kaltinime nurodytais daiktais patvirtina ne tik visi nukentėjusieji, bet ir kaltinamieji, teigdami, kad K. S. pagrobė rankinę ir atnešė ją prie automobilio po vykio. Iš jų paaiškinimų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jie visi matė pagrobtos rankinės turinį - tris mobiliuosius telefonus. R. K. paminėjo, jog be telefonų dar buvo “moteriškos nesąmonės”. V. D. nurodė, kad rankinę iškraustė S., tris telefonus rado ir sakė, kad pinigų nėra. Nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais, nei vienas neprieštaravo vienas kito veiksmams, t. y. savo elgesiu, fizinio smurto vartojimu, konkliudentiniais veiksmais tam pritarė. Todėl nėra pagrindo daryti išvados apie kurio nors bendrininko ekscesą. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai kiekvienas iš kaltinamųjų, (bendravykdytojų), nepriklausomai nuo to kokius konkrečiai veiksmus atliko atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Grobdami svetimą turtą plėšimo būdu, kaltinamieji suvokė, kad jį pagrobia palaužę nukentėjusiųjų valią, atėmęs galimybę pasipriešinti, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Kartu pažymima, jog įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai gali atlikti tik dalį veiksmų.
Pripažindamas E. O., V. D. ir R. K. kaltais teismas vadovaujasi kaltinamųjų paaiškinimais, įtariamojo E. O. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad E. O. parodė vietą, esančią Antakalnio g. 59 Vilniuje, kur R. K. jiems t. t. jam, K. S., V. D. pasiūlo apiplėšti dvi merginas ir vaikiną. Taip pat parodė vietą miškelyje, kurioje jis pargriovė vaikiną bei vietą, kurioje visi kaltinamieji po apiplėšimo susitiko (t. 1, b. l. 146-151). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. J. atpažino R. K. kaip asmenį, kuris 2013-10-09 apie 3 val. kartu su kitais asmenimis užpuolė seserį ir draugę t. 1, b. l. 6-10). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. J. atpažino kaltinamąjį V. D. kaip asmenį, kuris 2013-10-09 apie 3 val. dalyvavo darant nusikaltimą. Ji atpažįsta jį iš striukės, teigia, jog buvo ta pati striukė ir užpuolimo metu bei iš veido (t. 2, b. l. 72-77). N. J. taip pat atpažino V. D. kaip asmenį dalyvavusį nusikaltimo padaryme (t. 2, b. l. 79-83). Teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų parodymais. Visiškai suprantama, kad jie dėl didelio išgąsčio ir tamsos negalėjo itin detaliai apibūdinti, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš jų, tačiau visi nukentėjusieji paaiškino, kad būtent kaltinamieji juos užpuolė, naudojo fizinį smurtą, pagrobė rankinę. Specialisto išvadoje konstatuoti padaryti sužalojimai G. J.. G. J. labai tvirtai neabejodama paaiškino, kad E. O. naudojo fizinį smurtą prieš ją ir jos broilį.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. O., V. D. ir R. K. veikdami bendrininkų grupėje 2013 m. spalio 9 d., apie 03.00 val., kaltinime nurodytu adresu įvykdė plėšimą prieš nukentėjusiuosius G. J., N. J. ir S. L. – pavartojo fizinį smurtą ir pagrobė rankinę su joje buvusiais, kaltinime įvardintais daiktais. Jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnį.
Skirdamas bausmę E. O., teismas vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į BK 54 str., 56 str. nuostatas. E. O. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, praeityje yra teistas (t.1, b.l. 161-164, 169-191). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 166-168). E. O. į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, tačiau pažymoje nurodyta, kad 2011-09-08, 2011-11-23 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: vartojęs kanabinoidus ir narkotinis apsvaigimas metamfetaminais (t. 1, b. l. 195). Jis yra gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2011-02-22 iki 2011-03-08, diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas (t. 1, b. l. 194). Jis psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 193). E. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jis iš esmės pripažino veiką, tačiau pasakodamas nusikaltimo padarymo aplinkybes sumenkino savo nusikalstamo elgesio reikšmę, jis nurodė, kad G. J. tik netyčia užkabino, taigi šioje dalyje nusikalstamos veikos nepripažino. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo padaryme jo vaidmuo itin ryškus, jis ne tik naudojo fizinį smurtą prie N. J., bet ir padarė sužalojimus jo sesei G. J., kuri norėjo išgelbėti savo brolį. Teismas vertina, kad sunkinančių jo veiką aplinkybių taip pat nenustatyta. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymas numato tik arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Teismo vertinimu, arešto bausmė yra per švelni, nes nors E. O. yra jauno amžiaus, tačiau teistas 6 kartus. Tokiu būdu matyti, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Jam turi būti paskirta bausmė, kuri atgrasintų jį nuo nusikaltimų darymo ateityje. Teismas vertina, kad jam turi būti paskirta bausmė mažesnė nei vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad jis paaiškino, jog turi draugę, kuri laukiasi nuo jo kūdikio, jis šiuo metu surado darbą (t. 4, b. l. 35), planuoja kurti šeimą. Jam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes (turi darbą, draugę, kuri laukiasi kūdikio) nėra jokio pagrindo. Tai būtų neteisinga ne tik prieš nukentėjusiuosius, bet ir prieš jo bendrininkus. Kaltinamasis E. O. nuo 2014-06-20 (t. 3, b. l. 67) buvo suimtas iki 2014-09-20 (t. 3, b. l. 108). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas 7 kartus (t. 2, b. l. 37-39, 55-61), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 41-48). Jis Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2 b. l. 63), psichikos sveikatos centre, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2 b. l. 64, 65). Šiuo metu yra suimtas pagal kitą atliekamą ikiteisminį tyrimą. R. K. iki suimant dirbo, jo vaidmuo šiame nusikaltimo padaryme nėra pagrindinis – nenustatyta, kad sudavė kuriam nors iš nukentėjusiųjų smūgius. Jis vijosi N. J. bandydamas jį pargriauti. Jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančio med. dokumentų išrašo matyti, kad jis nuo kūdikystės turi sveikatos problemų – serga alergine, bronchine astma. Atsižvelgiant į tai, kad jis 7 kartus teistas, 8 nuosprendis yra neįsiteisėjęs, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artimesnė minimaliai. Jis BPK 140 str. tvarka sulaikytas nuo 2013 m. spalio 9 d. (t. 2, b.l. 2) iki 2013-10-11 (2 t., b.29, dvi paros, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
V. D. įvykdė tyčinį, apysunkį, smurtinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas 2 kartus, 3 nuosprendis neįsiteisėjęs (t. 2, b. l. 129-130), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 135-136), psichikos sveikatos centre, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 137-139). Jis yra jauno amžiaus, vaikystėje daug dėmesio skyręs sportui, apdovanotas medaliais (t. 4, b. l. 38-47), gyvenantis su motina, kuri rūpinasi jo neveiksniu broliu (t. 4, b. l. 37), tačiau šiuo metu teismas neturi duomenų charakterizuojančių jį teigiamai. Priešingai, jis prasidėjus teisminiam nagrinėjimui bei žinodamas, kad jam skirta 2014-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta 5 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė išvyko į Jungtinę Karalystę (t. 3, b. l. 86) ir tik pagal Europos arešto orderį (t. 3, b. l. 89, 96-103) buvo pargabentas į Lietuvą, todėl jam gali būti skirtina tik laisvės laisvės atėmimo bausmė.
V. D. buvo laikinai sulaikytas 2013-10-09 20 val. 15 min. (t. 2, b. l. 66, 67). Vilniaus miesto 2013 m. spalio 11 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė suėmimas nuo 2013 m. spalio 9 d.(t. 2, b. l. 104-105).Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi suėmimas panaikintas (t. 2, b. l. 120-122). Šis laikotarpis įskaitytinas į skiriamą bausmę. V. D. šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė 2013-10-09, tai yra iki jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nuoprendis, kuris įsiteisėjo 2015-03-16, todėl nuosprendžiai bendrintini vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis.
Byloje nukentėjusiosios S. L. atstovė, mama I. L. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 34) 900 Lt (260,65 Eur) sumai padarytai turtinei žalai atlyginti. Prašomą atlyginti žalą sudaro 3 pagrobti telefonai (du telefonai įkainoti po 300 Lt, vienas 80 Lt), pagrobta rankinė 10 Lt, buto raktai 60 Lt vertės, megztinis 30 Lt vertės, liemenė 40 Lt vertės, kosmetinė-5 Lt, pudra -30 Lt, akių tušas-10 Lt, ir kita kosmetika. Teisiamajame posėdyje I. L. paaiškino, kad vienas iš telefonų buvo tikrai labai geros būklės, pati naudojosi juo porą metų, mokėjo už jį 700-800 litų. Kaltinamieji nurodė, kad telefonai neverti prašomos sumos, tačiau pripažino, kad buvo trys telefonai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. L. parodymais dėl pagrobtų daiktų kiekio ir jos atstovės įvardintų sumų. Teismo vertinimu, prašoma suma už tris telefonus -680 Lt nėra didelė, o ir kiti daiktai įkainoti nedidelėmis, realiomis sumomis, todėl nėra pagrindo galvoti, jog norima pasipelnyti iš kaltinamųjų ir vertina, kad prašoma atlyginti turtinė žala yra pagrįsta.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti valstybės naudai 81, 06 Eur už advokatės Birutės K. D. teisinės pagalbos teikimą E. O.. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, jog V. D. bendra ekstradicijos išlaidų suma – 5572,96 Lt (t.3, b.l. 151-156). Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš V. D. (Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Jis žinodamas, kad yra vuenoje byloje nuteistas, o šioje byloje vyksta teisminis procesas pasislėpė užsienyje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. O. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2014-06-20 iki 2014-09-20.
R. K. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir skirti jam 4 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-10-09 iki 2013-10-11 (dvi paros).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nes jis šiuo metu yra suimtas kitoje byloje.
V. D. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-10-09 iki 2013-11-18.
Jam skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti kaip nereikalingas, nes jis šiuo metu atlieka bausmę pagal 2014-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2015-03-16.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkerius) metus 5 (penkis) mėnesius. I bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 26 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
N. S. L. atstovės I. L. pareikštą civilinį ieškinį 900 Lt (260,65 Eur) dėl turtinės žalos padarymo tenkinti ir iš kaltinamųjų V. D., E. O., R. K. solidariai jos naudai priteisti 260,65 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi priteisti iš kaltinamojo V. D. 5572,96 Lt, t. y. 1614,04 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos naudai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT047044060007821039 AB SEB bankas.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti 81,06 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą E. O. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą apeliaciniu skundu.