Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-356-280/2014

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07149-2012-9

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-223/2014 pagal pareiškėjų A. L. ir A. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kreditoriai D. K. ir AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

abi sutarties šalys susitarė santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu - LR CK 3.51 str. pagrindu;sutarties šalys abi yra sveikos, darbingos, todėl išlaikymas vienas kitam nenustatomas;nutraukus santuoką A. L. pasilieka santuokinę pavardę – L.. A. L. pavardė lieka – L.;sutarties šalių nepilnametė dukra K. L., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvų santuokos nutraukimo, lieka gyventi su mama ir jos gyvenamoji vieta nustatoma su mama A. L.;Nuo 2012-10-01 A. L. savo nepilnametei dukrai K. L. teikia materialinį išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki Kotrynos pilnametystės (iki jai sukaks 18 metų amžiaus). Išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui išlaikyti skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys jos mama A. L..

Šalys patvirtina, kad A. L. skoliniai įsipareigojimai kreditoriui D. K. yra asmeninė A. L. prievolė. A. L. prievolę kreditoriui D. K. vykdo.Šalys susitarė, kad A. L. sumoka 43 200 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2009 m. spalio mėnesio 08 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2012-10-08 po 600 Lt sūnaus P. L. ir nepilnametės dukros K. L. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ((36 mėn. x 600)x2 Lt = 43 200 Lt)) A. L. iki 2015-12-30.

- kitą bendrai sugyventą turtą namų apyvokos daiktus šalys pasidalino gražiuoju.

8. šios sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vienos sutarties šalies ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

9. procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas sumoka A. L.;

10. sutarties šalims yra išaiškintos ir jų pačių perskaitytos LR CK 3.53 str. sąlygos apie tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šalys sutiko, jog prievolė AB SEB bankui yra solidarioji, o A. L. 900 000 Lt pasiskolino iš D. K. be sutuoktinės sutikimo verslui vykdyti, konstatavo, kad pareiškėjų prievolė AB SEB bankui yra solidari, o D. K. - asmeninė A. L. prievolė. Konstatavęs, kad kreditorinė prievolė D. K. yra asmeninė pareiškėjo A. L. prievolė, teismas vertino, ar kitos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl santuokinio turto padalinimo nepažeidžia kreditorių interesų. Nustatęs, kad didelės vertės nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas atitenka pareiškėjai A. L., pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad A. L. po santuokos nutraukimo faktiškai lieka nemokus. Pareiškėjas A. L. nenurodė jokių pakankamų ir patikimų šaltinių iš kurių gautomis lėšomis galėtų atsiskaityti su D. K., todėl tokį pareiškėjų elgesį minėto kreditoriaus atžvilgiu teismas laikė nesąžiningu ir pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl santuokinio turto padalijimo negali būti tvirtinama. Sprendime taip pat atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas niekur nedirba, tačiau įsipareigojo mokėti 600 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai bei 43 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, taigi šalių nustatytas turto pasidalinimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, todėl teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, turtą padalino lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas netvirtino pareiškėjų pasirašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir padalino turtą teismo tvarka, tačiau neskundžia sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo fakto, šalių pavardžių, prievolių pripažinimo solidaria bei asmenine, likusios sutarties dalies patvirtinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako apeliacinio skundo ribose.

Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu suprašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina ir tai, kad jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų.

Sutuoktiniai A. L. ir A. L. 2013-03-21 pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje be kita ko susitarė, jog šalių skolos grąžinimas AB SEB bankui yra solidari prievolė, kurią vykdys A. L. ir tik jai tapus nemokia, įvykdymą pabaigs A. L., bei sutarė, kad skolos grąžinimas D. K. yra asmeninė A. L. prievolė (T. 1, b. l. 88-89). Šalių kreditoriai D. K. bei AB SEB bankas nurodė nesutinkantys su tokiomis santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis kiek tai liečia jų interesus, todėl pirmosios instancijos teismas 2013-05-02 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki kol šalys sudarys naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tinkamai išsprendžiant joje nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir kreditorinių įsiskolinimų klausimą. A. L. pateikus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Panevėžio apygardos teismas nutarties dalį, kuria pareiškėjams nurodyta sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tinkamai išsprendžiant kreditorių įsiskolinimo klausimą, panaikino, likusią nutarties dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tarp pareiškėjų ir jų kreditorių yra kilęs ginčas, kuris turi būti sprendžiamas teismo sprendimu ir teismas ex officio turi pasisakyti dėl teisinių pareiškėjų ir kreditorių santykių.

Pareiškėjai 2013-11-21 pateikė naują Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (T. 1, b. l. 140-141), kurioje iš naujo išsprendė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus, tačiau nepakeitė sutarties sąlygų dėl pareiškėjų prievolių pobūdžio. Kreditorius AB SEB bankas procesiniuose dokumentuose nurodė nesutinkantis su jo interesams reikšmės turinčiomis sutarties sąlygomis, t. y. jog A. L. prievolę AB SEB bankui vykdys viena (T. 1, b. l. 140-141).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje tarp pareiškėjų ir jų kreditorių kilo ginčas dėl santuokos pasekmių sutarties sąlygų, turinčių įtakos pareiškėjų ir kreditorių teisiniams santykiams, todėl pirmosios instancijos teismas šį ginčą turėjo išspręsti pagal ginčo teisenos taisykles, kai sutuoktiniai nesutiko su kreditorių pozicija. Teismas, ištyręs byloje pateiktus dokumentus bei bylos aplinkybes, darė išvadą, kad šalių prievolė AB SEB bankui yra solidari, o D. K. – asmeninė A. L. prievolė. Apeliaciniu skundu šių aplinkybių pareiškėjai neginčija, todėl teismas plačiau nepasisako, tačiau paaiškina kreditoriui D. K., kad nesutikdamas su sprendimo dalimi, jis turėjo teisę tokį sprendimą ar jo dalį skųsti apeliaciniu skundu įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsiliepime išvardinti nesutikimo su teismo procesiniu sprendimu motyvai yra vertinami kaip D. K. pozicija byloje, tačiau ne kaip apeliacinis skundas.

Pažymėtina ir tai, kad D. K. 2012 m. Panevėžio miesto apylinkės miestui pateikė pareiškimą dėl skolininko A. L. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, taip traktuodamas prievolę grąžinti skolą esant asmenine A. L. prievole, todėl kreditorius D. K. nepagrįstai nagrinėjamoje byloje nurodo, kad visada prievolę laikė esant solidariąja abiejų sutuoktinių prievole.

CK 3.117 str. numato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais, o jei vienam sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutarė, kad AB SEB bankui įkeisti 0,0736 žemės sklypas, 358,43 kv. m. gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), 155 140 Lt vertės, atitenka A. L., o A. L. sumoka 50 000 Lt kompensaciją A. L. už jai tenkančią didesnę turto dalį, taip pat A. L. atitenka transporto priemonės Honda Civic ir Honda CR-V, o A. L. išmokama 7 000 Lt kompensacija. Taigi pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė, kad visas nekilnojamasis ir registruojamas kilnojamasis turtas natūra atitenka A. L.. Kaip minėta, teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turi įsitikinti, kad sutarties sąlygos nepažeidžia tiek sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, tiek ir kreditorių interesų. Pirmosios instancijos teismas, netvirtinęs šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, vertino, kad viso turto palikimas A. L. pažeistų tiek A. L. kreditoriaus D. K. interesus, tiek ir nepilnametės šalių dukters interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia skundžiamame sprendime padaryta išvada. Pareiškėjas A. L. nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai lėšų ar kito turto, iš kurio galėtų įvykdyti prievolę kreditoriui D. K., todėl perduodamas visą turtą sutuoktinei A. L. faktiškai taptų nemokus. Be to, A. L. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai 600 Lt periodinėmis išmokomis ir sumokėti 43 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, tačiau neturėdamas jokio turto ar pragyvenimo šaltinio, nepilnametės dukters išlaikyti vargiai galės. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad A. L. šalių susitarimu atitenkantis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir pastatai, yra įkeistas AB SEB bankui kaip prievolių vykdymo pagal kredito sutartį užtikrinimo priemonė (T. 1, b. l. 19-20). Negrąžinto kredito likutis 2012-10-25 buvo 101 563,48 Lt (T. 1, b. l. 35). Pagal bylos duomenis pareiškėjas A. L. šiuo metu neturi darbo ir negauna pajamų (T. 1, b. l. 159), turi prievolę asmeniniam kreditoriui D. K., išlaikymo įsiskolinimą bei pareigą išlaikyti dukrą, todėl nekilnojamąjį turtą natūra priteisus A. L., o A. L. – 50 000 Lt piniginę kompensaciją, A. L. gali atsidurti prastesnėje padėtyje, kai turės grąžinti ne tik kreditą AB SEB bankui, tačiau ir kompensaciją buvusiam sutuoktiniui. Dėl minėtų priežasčių apeliantai nepagrįstai nurodo, kad sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nepažeidė sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ar kreditorių interesų. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, turimas prievoles kreditoriams, išlaikytinius, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo dalinant pareiškėjų turtą nesivadovauti prioritetiniu turto dalinimo natūra principu, o toks turto padalinimo būdas labiausiai atitinka tiek pačių sutuoktinių, nepilnametės dukters K. L., tiek ir šalių kreditorių interesus.

Apeliantai nurodo, kad teismas negalėjo išspręsti ginčo nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas pareiškėjams buvo nustatęs terminą naujai santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai pateikti, bet A. ir A. L. naujai pateiktoje sutartyje turto padalinimo sąlygos nebuvo pakeistos. Kadangi pareiškėjai teismui nepateikė susitarimo dėl kitokios turto dalinimo tvarkos, o pateiktoji pažeidė kreditorių interesus, teismas turėjo pagrindą kilusį ginčą išspręsti ex officio, vadovaudamasis ginčo teisenos taisyklėmis. Nors pirmosios instancijos teismas ir išnagrinėjo bylą ypatingosios teisenos tvarka, tačiau darė teisingas išvadas ir priėmė teisingą sprendimą. CPK 329 str. 1 d. numato, jog procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Skundžiamu sprendimu tiek pareiškėjų ir kreditorių ginčas, tiek pareiškėjų santuokos metu įgyto turto dalybų klausimas išspręstas teisingai, nepažeidžiant teisingumo, protingumo, sutuoktinių turto lygių dalių principų, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje palieka sprendimą galioti nepakeistą. Teismas vertina ir tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsęs nuo 2012 m. spalio mėn..

Pareiškėjai pažymi, kad A. L. šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, tad jam turtas natūra nereikalingas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių yra išvykęs gyventi ir dirbti į kitą vietovę, savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visą daiktą natūra priteisti kitam sutuoktiniui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Ir nors pareiškėjai teisingai nurodo, kad įstatymuose nėra numatyto draudimo sutuoktinių turtą dalinti taip, kad namas liktų vienam sutuoktiniui, tačiau nagrinėjamu atveju vienam sutuoktiniui pagal sutartį atiteko ne tik gyvenamasis namas, tačiau ir visas kitas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o kitas sutuoktinis, turintis didžiausias skolas, lieka be turto natūra tik su reikalavimo teisėmis, kurios negali padengti kreditoriams skolų. Dėl prioritetinio turto dalinimo natūra apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nagrinėjamu atveju sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.