- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 1-224-966/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31867-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- T. K., Lietuvos Respublikos
- Kaltinamasis
- R. R., A. R.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012-06-19 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. pagrindu, teistas:
- 2015-02-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 7 mėn. viešaisiais darbais;
- 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, 45 parų areštu, 2015-10-21 bausmę atlikęs;
- 2015-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 30 parų arešto, 2016-01-04 bausmę atlikęs, ir
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2014-05-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 6 mėn. laisvės apribojimo, 2014-12-22 bausmę atlikęs;
- 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,
kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. ir A. R., 2015 m. birželio 6 d. 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) miestelio šventės metu, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu, tai yra R. R. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus T. K. į veidą, T. K. nugriuvus ant žemės, A. R. tyčia 10 kartų sudavus kumščiu T. K. į galvą, taip bendrais veiksmais padarydami T. K. odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, dešinio kelio sąnario sumušimą su odos nubrozdinimu ties girnelės viršutiniu išoriniu kampu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, R. R. tęsiant savo nusikalstamus veiksmus, vieną kartą koja spyrus į vežimėlį, kuriame miegojo T. K. 7 mėnesių amžiaus dukra, aplinkiniams žmonėms grasinant „padegsiu, užmušiu“ bei necenzūriniais žodžiais juos įžeidinėjant, t. y. tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jie 2015 m. birželio 6 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupėje, be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra R. R. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus T. K. į veidą, T. K. nugriuvus ant žemės, A. R. tyčia 10 kartų sudavus kumščiu T. K. į galvą, taip bendrais veiksmais padarė T. K. kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimą, sukėlusį T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kelio funkcijos sutrikimas ir skausminis sindromas buvo išreikštas daugiau nei dešimt dienų, taip nesunkiai sužalojo T. K. dėl chuliganiškų paskatų.
Motyvuojamoji dalis
K. R. R. kaltu prisipažino, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad įvykio dieną jo brolis A. R. buvo (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje, grįžęs namo jam pasakė, kad nukentėjusysis T. K. puolė jį. Tuomet jie kartu su broliu nuėjo į šventę, o grįžtant namo sutiko nukentėjusįjį. Jis būdamas neblaivus pradėjo prie T. K. kabinėtis, klausė, kodėl šis kabinėjosi prie brolio ir sudavė jam. Kiek tiksliai sudavė smūgių neatsimena, nes buvo neblaivus. Jis nukentėjusiajam aiškino, kad nesikabinėtų prie brolio, brolis stovėjo šalia, ar jis sudavė nukentėjusiajam, negali pasakyti. Jis su nukentėjusiuoju buvo nukritę ant žemės, pasivartė, atsikėlė ir išsiskirstė. Galėjo padaryti kaltinime nurodytus nukentėjusiajam sužalojimus, jie galėjo būti padaryti jiems griūnant, voliojantis. Aplinkui buvo žmonių, kažkas juos bandė išskirti. Galėjo būti, kad spyrė į vežimėlį su mažu vaiku, galėjo grasinti aplinkiniams, vadinti juos necenzūriniais žodžiais. Aplinkiniai jo elgesį vertino blogai. Savo poelgį jis taip pat vertina blogai. Tokį elgesį įtakojo alkoholis, blaivas taip nepasielgtų. Šiuo metu nedirba, išlaiko tėvai. Padarė išvadas, ateityje nori dirbti ir pasikeisti. Turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi. Civilinį ieškinį pripažįsta, tik mano, kad per didelis. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti.
Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2015-06-06 su draugu buvo (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje. Čia buvo atvažiavęs ir T. K. su savo žmona ir vaikais, visi gėrė alų. T. K. žmona, kuri yra jo draugės sesuo, pasakė, kad jis negertų alaus, nes bus sumuštas, tada jis nuėjo namo ir apie tai pasakė broliui R. R., pasakė šiam eiti kartu į šventę. Po šventės einant namo prie parduotuvės pamatė T. K., brolis R. R. trenkė jam ranka, į kurią vietą nepamena. T. K. po smūgio nukrito. Jis iš pradžių buvo šone, po to 10 kartų sudavė nukentėjusiajam. Aplinkui buvo žmonių, nes tai buvo vieša vieta prie parduotuvės, aplinkiniai reagavo blogai į tokį jį elgesį. Savo poelgį vertina blogai. Tokį elgesį įtakojo alkoholis, blaivas taip nepasielgtų. Turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi. Civilinį ieškinį pripažįsta, tik mano, kad per didelis. Viešai atsiprašė nukentėjusiojo.
Kaltinamiesiems pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.), liudytojas T. P., nukentėjusysis apklausti dėl civilinio ieškinio.
Be kaltinamųjų R. R. ir A. R. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- nukentėjusiojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 metų birželio mėnesį su savo žmona E. K. bei mažamečiais vaikais, uošviais, t. y. E. G. ir A. G. buvo (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje. Šventės metu jo uošvienė bei žmona nuėjo prie A. R. ir šalia buvusio jo brolio, pasakė jiems, kad jie negertų, nes ant rankų laikė mažą mergaitę. Po kurio laiko jis su šeima nuėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Beeinant susitiko brolius R. ir A. R., jie priėjo. Matėsi, kad jie yra neblaivūs. Tada jam A. R. brolis R. R. pasakė: „tu šiandien negyvensi“. Tarp jų prasidėjo konfliktas. A. R. brolis puolė prie jo ir kumščiu jam sudavė į veido sritį, sudavė vieną kartą, antrą kartą nebespėjo, nes jie abu nukrito ant žemės ir prasidėjo grumtynės. Jam būnant ant žemės ir grumiantis su R. R., iš nugaros jį užpuolė A. R.. Jį A. R. daužė kumščiais į galvą, ne mažiau, kaip 10 smūgių sudavė į galvą. Po kurio laiko dar matė, kad atėjo kitų žmonių, kurie pradėjo juos skirti, tuomet broliai baigė muštynes ir R. R. priėjo prie jo vaiko vežimėlio, vežimėlyje gulėjo 7 mėnesių kūdikis ir pradėjo spardyti vežimėlį. Kiti žmonės iškvietė policijos pareigūnus ir tada broliai kažkur nuėjo. Jiems belaukiant policijos pareigūnų matė, kad vėl ateina broliai, jie pradėjo vaikščioti šalia, jiems grasinti ir juos visus įžeidinėti. Atvykus greitajai, jį išvežė į Kauno klinikinę ligoninę, kur jam nustatė kelio sužeidimą, ausies sužeidimą. Jo kelį įdėjo į įtvarą, sakė, kad privalo vaikščioti su juo apie mėnesį laiko (t. 1, b. l. 17);
- liudytojos E. G. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad 2015-06-06 pas juos atvažiavo jų dukra E. G.-K.. Ji atvyko su visa savo šeima, t. y. vyru T. K. bei dviem mažamečiais vaikais, kurių vienam du metukai, kitam – 7 mėnesiai. (duomenys neskelbtini) vyko didžiulė šventė. Apie 17.10 val. visa jų šeima bei dukros išėjo į šventę. Ten po kurio laiko pastebėjo, kad viešoje vietoje A. R. vartoja alkoholinius gėrimus. Prie jo matė stovinčią dukrą L. su kūdikiu. Pastebėjusi tai, kad A. R. vartoja alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, ji su dukra nuėjo prie jų, pasakė jam pastabą, kad jis nevartotų alkoholinių gėrimų viešoje vietoje. Po pusvalandžio ji su šeima nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Netoli parduotuvės pamatė einančius A. R. bei jo brolį R. R.. Akivaizdžiai matėsi, kad jie yra neblaivūs. Pribėgęs R. R. pasakė „po (duomenys neskelbtini) pydarai nevaikščios“. Kaip suprato, jis kreipėsi į Eivinos vyrą T. K.. Tada pamatė, kaip R. R. sugriebė T. K. už drabužių, už atlapų ir pradėjo jį stumdyti, R. R. sudavė kumščiu T. K. į veidą. Prasidėjo grumtynės, R. R. puolė T. K., taip pat prie jų prisijungė ir A. R. bei jos vyras, kuris stojo ginti T. K.. Tarp jų įvyko grumtynės, broliai parvertė T. K. ant žemės, spardė, mušė kumščiais, matė, kad jie abu mušė T. K.. Visa tai pamatė ir kiti šventėje buvę žmonės, kurie buvo atėję, tų žmonių buvo ne mažai. Visos šios muštynės vyko gatvėje. Kai R. R. žmonės atitraukė, jis iš tų nervų priėjo prie jos dukters E. kūdikio vėžimėlio, kuris stovėjo ant šaligatvio ir pradėjo jį spardyti. Kūdikis buvo vežimėlyje, R. R. nuo vėžimėlio atitraukė kiti asmenys. Tuomet tiek A. R., tiek R. R. išsigandę žmonių gausos pabėgo, bet prieš tai dar visiems girdint įžeidinėjo ją, R. R. sakė: „kurva, atimsiu vežimėlį ir šliaužiosi po (duomenys neskelbtini) šliaužte“. Tuo metu kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos, tol broliai R. vaikščiojo aplinkui ir vis tyčiojosi iš jų, įžeidinėjo juos visus, grasino ir kitaip juos kalbino, provokavo. Kai atvyko policijos pareigūnai tai broliai R. pabėgo (t. 1, b.l.29-30);
- liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-06-06 apie 17.10 val. visa jo šeima išėjo į miestelio šventę (duomenys neskelbtini). Ten pastebėjo, kad viešoje vietoje A. R. vartoja alkoholinius gėrimus, matė, kad rankoje laikė alaus skardinę. Prie jo matė stovinčią savo dukrą L. su kūdikiu. Jo žmona bei dukra E. nuėjo jam papriekaištauti, kad jis taip nesielgtų, kad viešoje vietoje negertų. Matė, kad A. R. supyko ir nuėjo. Po pusvalandžio visi nuėjo link parduotuvės pirkt vaikams atsigert. Einant, link jų pradėjo bėgti neblaivūs broliai A. ir R. R.. Priėjęs R. R. iš karto puolė jo žentą T. K.. Matė, kad jie abu pradėjo grumtis, nukrito ant žemės, pradėjo vartaliotis, matė, kad R. R. puolė žentą. Po to puolė žentą ginti, norėjo R. R. atitraukti nuo jo, bet jam sunkai pavyko. Visa tai pamatė kiti šventėje buvę žmonės, žmonių buvo ne mažai. Visos šios muštynės vyko gatvėje. Kai R. R. žmonės atitraukė, jis iš tų nervų priėjo prie jo dukters E. kūdikio vėžimėlio, kuris stovėjo ant šaligatvio ir pradėjo jį spardyti. Kūdikis buvo vežimėlyje. R. R. nuo vėžimėlio atitraukė kiti asmenys. Tuomet tiek A. R., tiek R. R. išsigandę žmonių gausos pabėgo, bet prieš tai dar visiems girdint įžeidinėjo jo žmoną, ją išvadino „kurva“ bei sakė: „atimsiu vežimėlį ir šliaužiosi po (duomenys neskelbtini) šliaužte“. Šiuos žodžius sakė R. R.. Kol laukė policijos, tol R. R. vaikščiojo aplinkui ir vis tyčiojosi iš jų, įžeidinėjo juos visus, grasino, sakė, kad padegs, užmuš. Kai atvyko policija, tai tuo metu atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri T. K. išvežė, jam gydytojai konstatavo, kad jam iš vietos išėjo kelio girnelė, į namus jis grįžo su įtvaru. Po viso šito jie grįžo namo ir beeinant atsigulti pastebėjo, kad aplink langus vaikšto A. R., lyg vaikščiojo ir R. R.. Tuomet jie išsigando, nes jiems buvo grasinama, iškvietė policijos pareigūnus, jie labai greitai atvyko ir sučiupo brolius. Dar po to ėjo visokios grasinančios žinutės: „gaidy, nebandyk išeiti į gatvę, būsi užmuštas“. Paleistas į laisvę A. R. atėjo pas juos į namus ir jų visų atsiprašė. O štai R. R. tą dieną, kai buvo paleistas, gatvėje vėl prie parduotuvės užsipuolė jį, R. R. jam grasino, kad užmuš, bet spėjo grįžti namo, iškvietė pareigūnus ir parašė pareiškimą, nes dabar jau bijo dėl R. R. net išeiti į gatvę, nes jis neprognozuojamas, visada vaikšto girtas ir visiems grasina, kad užmuš, sudegins (t. 1, b. l. 32-33);
- liudytojos E. G.-K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-06-06 ji su vyru T. K. ir vaikais buvo (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje. Ten pamatė savo seserį L. su kūdikiu ant rankų, o šalia jos stovėjo A. R. ir gėrė alų. Todėl ji su mama priėjo prie A. R. ir pasakė, kad jis negertų viešai alaus prie mažo vaiko. Pabuvus šventėje ir einant link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, netoli parduotuvės, pamatė link jų einančius A. R. bei jo brolį R. R.. Akivaizdžiai matėsi, kad jie yra neblaivūs ir kai broliai R. pamatė, kad jie ateidinėja, pradėjo netgi bėgti link jų. Pribėgęs R. R. pasakė „po (duomenys neskelbtini) pydarai nevaikščios“. Kaip suprato jis kreipėsi į jos vyrą T.. Tada R. R. sugriebė T. K. už drabužių, už atlapų ir pradėjo jį stumdyti, R. R. sudavė kumščiu T. K. į veidą. Smūgių buvo tikrai daug, kadangi prasidėjo grumtynės, R. R. puolė T. K., taip pat prie jų prisijungė ir A. R. bei jos tėvas, kuris stojo ginti T. K.. Visos šios muštynės vyko gatvėje. Kai R. R. žmonės atitraukė, jis iš tų nervų priėjo prie jos kūdikio vėžimėlio, kuris stovėjo ant šaligatvio ir pradėjo jį spardyti. Kūdikis buvo vežimėlyje. R. R. nuo vėžimėlio atitraukė kiti asmenys. Tuomet tiek A. R., tiek R. R. išsigandę žmonių gausos pabėgo, bet prieš tai dar visiems girdint įžeidinėjo ją ir R. R. sakė: „kurva, atimsiu vežimėlį ir šliaužiosi po (duomenys neskelbtini) šliaužte“. Kol laukė policijos, tol broliai R. vaikščiojo aplinkui ir vis tyčiojosi iš jų, įžeidinėjo juos visus, grasino ir kitaip juos kalbino, provokavo (t. 1, b. l. 37);
- liudytojos B. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji 2015 m. birželio mėnesį su savo draugais ėjo į (duomenys neskelbtini) šventę. Laiko neprisimena, prieš 22.00 val. pamatė, kad prie moters, sėdėjusios neįgaliojo vežimėlyje, priėjo du broliai R. ir A. R.. Matė, kad R. R. priėjęs prie tos moters pradėjo ją įžeidinėti ir staiga puolė prie jos, šalia buvę vyrai šoko prie jo norėdami apginti minėtą moterį, tuomet pamatė, kad įvyko muštynės, matė, kad skirti vyrus su R. R. puolė ir kiti šalia buvę nepažįstami asmenys. Ji pati nesikišo į muštynes, bet galiausiai nesusilaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnų laukė gana ilgai. Jiems laukiant policijos pareigūnų matė ir girdėjo, kaip abu broliai vaikščiojo aplinkui tos neįgalios moters šeimą, girdėjo, kaip R. R. jiems sakė: „aš jus padegsiu, jūs negyvensit, nepareisit namo“. Visus grasinimus pasakė tik R. R., matė kaip R. R. ir spardė vaikišką vežimėlį. Matėsi, kad abu broliai buvo stipriai neblaivūs. R. R. yra agresyvus, jis nuolat elgiasi neprognozuojamai, dažnai po miestelį vaikšto su kirviu ir visiems grasina (t. 1, b.l.39);
- liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-06-06 apie 19.00 val. ji kartu su savo sutuoktiniu A. R. ir drauge B. S. atėjo į (duomenys neskelbtini) miestelio šventę, vykusią (duomenys neskelbtini) prie mokyklos. Šventėje buvo apie 100 žmonių. Su ja buvo jos dukra U. R., gim. (duomenys neskelbtini).. Jie visi kartu iš šventės išėjo apie 21.00 val. ir einant (duomenys neskelbtini) gatve sustojo prie parduotuvės „Plius“, esančio (duomenys neskelbtini). Jiems stovint, pro juos praėjo dvi merginos su keturiais vaikais (du iš jų buvo vežimėliuose), du vyrai ir viena pagyvenusi moteris, kuri buvo neįgaliojo vežimėlyje. Šalia jų buvo broliai R. ir A. R.. Jie visi sustojo 3-4 metrų atstumu nuo jų, ties įėjimu į parduotuvę „Plius“ ant važiuojamosios kelio dalies. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu broliai R. susistumdė su buvusiais vyrais. Jiems besistumdant vienas iš brolių R. kliudė vežimėlį, kuriame buvo vaikas. Tuo metu jiems į pagalbą atėjo pro šalį ėję du jaunuoliai ir jos sutuoktinis A. R.. Abu jaunuoliai ir A. R. bandė nuraminti konfliktuojančius, tačiau jiems nepavyko ir tarp brolių R. ir tarp konflikte dalyvaujančių vyrų kilo muštynės. Muštynių metu R. R. rankomis du - tris kartus sudavė vienam iš konflikte dalyvavusių vyrų. Po šių smūgių vyras pargriuvo ant žemės, o R. R. jau gulint 5-7 kartus kojomis spyrė į įvairias kūno vietas. Po muštynių matė, kad vyras, kuris buvo pargriuvęs ant žemės buvo kruvinas. Abu broliai R. akivaizdžiai buvo neblaivūs, tai buvo matyti iš jų veidų ir elgesio. Ji muštynių metu labai išsigando, stengėsi laikytis nuo muštynių kuo toliau, kad nenukentėtų jos dukra bei ji pati. Muštynių metu buvo apie 15 pašalinių asmenų, kurie stebėjo muštynes ir buvo matyti, kad jie išsigandę (t. 1, b. l. 44);
- liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-06-06 apie 19.00 val. jis kartu su savo žmona D. R., dukra U. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir pažįstama B. S. atėjo į (duomenys neskelbtini) miestelio šventę, vykusią prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Šventėje buvo apie 100-150 žmonių. Jie visi kartu apie 21.00 val. išėjo iš šventės ir einant (duomenys neskelbtini) gatve, prie parduotuvės „Plius“ esančios (duomenys neskelbtini), jiems sustojus pro juos praėjo dvi merginos su keturiais vaikais (du iš jų buvo vaikiškuose vežimėliuose), du vyrai ir viena pagyvenusi moteris neįgaliojo vežimėlyje, šalia jų buvo R. R.. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Jiems konfliktuojant tarp jų atsirado A. R. ir du jaunuoliai. Jis, pamatęs, kad tarp visų jų kilo susistumdytas, pribėgo į pagalbą. Pribėjęs jis išskyrė R. R. besistumdantį su jam nepažįstamu jaunuoliu. Jaunuolis jam pasakė, kad R. R. spyrė į vežimėlį, kuriame buvo vaikas. Tuo metu jis pamatė ant žemės gulintį vyrą. Vyrui atsistojus pastebėjo, kad jis buvo sumuštas. R. ir A. R. akivaizdžiai buvo girti, jie svirduliavo, buvo sutrikusi jų koordinacija, elgėsi agresyviai. A. R. ir A. R. jis žino, kad jie yra konfliktiški ir pastovūs teisės pažeidėjai. Matytas konfliktas jam sukėlė didelį pasipiktinimą. Šio konflikto metu buvo apie 15 pašalinių asmenų. Jis pastebėjo, kad buvę pašaliniai asmenys buvo taip pat pasipiktinę dėl įvykusio konflikto. Kartu su savo žmona ir dukra konflikto metu nuošaliau nuo konflikto nuvedė ir A. R. sugyventinę ir dukrą, nes broliai R. elgėsi labai agresyviai (t. 1, b. l. 47);
- 2015-07-23 Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. padaryta odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, dešinio kelio sąnario sumušimas su odos nubrozdinimu ties girnelės viršutiniu-išoriniu kampu bei kelio sąnario išorinio-šalutinio raiščio plyšimu. Odos nubrozdinimai kairėje ausyje ir dešinio kelio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o kelio raiščio plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kelio funkcijos sutrikimas ir skausminis sindromas buvo išreikšti daugiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 63-64);
- įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu prie važiuojamosios kelio dalies yra parduotuvė (t. 1, b. l. 7-10).
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.
Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. BK 138 str. 2 d. 8 p., numatytos chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltinamieji neneigė prieš nukentėjusįjį vartoję fizinį smurtą – R. R. sudavė jam smūgį į veidą, o nukentėjusiajam nukritus, A. R. 10 kartų sudavė kumščiu jam į galvą, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, dešinio kelio sąnario sumušimas su odos nubrozdinimu ties girnelės viršutiniu išoriniu kampu, kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimas, ką patvirtina specialisto išvada. Kaltinamasis A. R. nurodė, kad nukentėjusiajam jis ir jo brolis R. R. sudavė, nes nukentėjusiojo žmona jam pasakė negerti alaus, nes bus sumuštas. Tačiau nukentėjusysis ir liudytojai nurodė, kad E. G. bei E. G.-K. tik sudrausmino A. R. viešoje vietoje nevartoti alkoholinių gėrimų, todėl teismas sprendžia, kad smurtas kilo be jokios dingsties. Pažymėtina ir tai, kad konflikto kilimas dėl mažareikšmės dingsties, šiuo atveju veikos kvalifikacijos nekeistų. Toks kaltinamųjų elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009) ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėtį.
Kaip matyti iš BK 284 str. 1 d. dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamųjų padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
Kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai – sužalojimai nukentėjusiajam, kūdikio vežimėlio spardymas, grasinimai yra atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) miestelio šventės metu, stebint šventės dalyviams. Liudytojai patvirtino girdėję bei matę konfliktą, išsakytus grasinimus nukentėjusiojo ir jo artimųjų atžvilgiu, matę nukritusį ant žemės nukentėjusįjį, matę muštynes, matę R. R. spiriant į kūdikio vežimėlį. R. R. taip pat neneigė, kad vieną kartą koja spyrė į vežimėlį, kuriame miegojo T. K. 7 mėnesių amžiaus dukra, aplinkiniams žmonėms grasino: „padegsiu, užmušiu“ bei necenzūriniais žodžiais juos įžeidinėjo. Šiais kaltinamųjų veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka – prieš šventės dalyvį buvo naudojamas fizinis smurtas, buvo nutrauktas kitų šventės dalyvių poilsis, grasinama aplinkiniams, dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas, aplinkiniai asmenys buvo pasipiktinę dėl tokio kaltinamųjų elgesio, patys gynė nukentėjusįjį, kvietė policiją, šalia esantys vaikai buvo išsigandę, pasekmės buvo ženklios ir pavojingos, kaltinamųjų veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamieji neneigia įvykio vakarą vartoję alkoholį ir buvo stipriai apgirtę, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl girtumo negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, patvirtino kaltinime nurodytus suduotus smūgius nukentėjusiajam. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis bei liudytojai. Todėl nemotyvuotą, agresyvų, kaltinamųjų elgesį negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkiai sužalojant nukentėjusįjį T. K.. Kaltinamieji tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, jų smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryti be priežasties priežasties, iš chuliganiškų paskatų, dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti tyčia – kaltinamieji suvokė, kad elgdamiesi įžūliai – naudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tokiu būdu siekdami nukentėjusįjį paniekinti, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl jų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo. Įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamųjų veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiojo reakciją, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie kaltinamųjų R. R. ir A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., todėl už sukeltas pasekmes privalo atsakyti.
Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Smurtą prieš nukentėjusįjį vartotojo tiek R. R. tiek A. R.. Kaltinamieji bendrais veiksmais smurtaudami padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, nei vienas neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti. Kaltinamieji suvokė, jog kartu kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiojo T. K. sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Bausmės skyrimas
R. R. ir A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkina tai, kad veikas jie padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jie nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7697 R. R. 2015-06-07 02.25 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas (1 t., b. l. 174). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7696 A. R. 2015-06-07 02.21 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas (2 t., b. l. 58).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
K. R. R. ir A. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.), o kitas – apysunkių (BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p., 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijoms, smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti dėl chuliganiškų paskatų sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. R. R. šiame nuosprendyje konstatuotas nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (2015-06-06 veikos), padarė būdamas teistas vieną kartą (1 t., b. l. 101-104). Po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015-08-07 bei 2015-10-23 nuosprendžiais už kvalifikuotą vagystę (2015-07-10 veika) (BK 178 str. 2 d.) ir fizinio skausmo sukėlimą (2015-03-27 veika) (BK 140 str. 1 d.), bausmes atlikęs. Jis ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus (1 t., b. l. 83), registruotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį (1 t., b. l. 90-91), 2015-06-25 specialisto išvada Nr. 93TPK-580, nustatyta, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 92-93); registruotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, kitų psichikos ir elgesio sutrikimų (1 t., b. l. 94-98), 2015-06-25 specialisto išvada Nr. 93TPK-579, nustatyta, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 99-100); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 89), nedirbantis.
A. R. šiame nuosprendyje konstatuotas nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (2015-06-06 veikos), padarė būdamas teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016-01-26 teismo baudžiamuoju įsakymu už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.), teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus (2 t., b. l. 2-3), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 7, 9, 11), nedirba.
Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 str. 2 d. 8 p. nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad nustatytos net dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena lengvinanti, už BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose nurodytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Bausmės, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamieji R. R. ir A. R. prisipažino esantys kalti, todėl kaltinamiesiems skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu R. R. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2015-08-07 bei 2015-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas pagal minėtus nuosprendžius atliktas bausmės laikas.
Kauno apylinkės teismo 2016-01-26 teismo baudžiamasis įsakymas A. R. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrintina, ir tai bus padaryta įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Atsižvelgiant į tai, kad R. R. bei A. R. šias nusikalstamas veikas padarė būdami teisti vieną kartą, bausmes yra atlikę bei įvertinus kaltinamųjų elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – jie prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra pasiruošę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, į tai, kad kaltinamieji yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas kaltinamiesiems atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kurios teismo nuomone, darys kaltinamųjų elgesiui teigiamą įtaką (BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 10 p.). Pažymėtina tai, kad nors R. R. atžvilgiu po šiame nuosprendyje nagrinėjamų veikų padarymo yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie yra įsiteisėję, tačiau iki veikų padarymo jis buvo teistas vieną kartą, švelniausia bausme, bylų išskyrimas kaltinamojo atžvilgiu, nulėmęs dar dviejų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimą, negali pasunkinti jo padėties, negali tapti priežastimi taip vertinti kaltinamojo asmenybę, kad jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymo neatidedant.
R. R. ir A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 171-173, 2 t., b. l. 51-53), paliktinos galioti iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintinos (BPK 139 str.). R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-06-06 22.57 val. iki 2015-06-08 14.20 val. (2 paras) (1 t., b. l. 175, 177). A. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-06-06 22.57 val. iki 2015-06-08 14.20 val. (2 paras) (2 t., b. l. 59, 61), šis laikas įskaitytinas į paskirtų bausmių laiką (BK 66 str.).
N. T. K. pareiškė civilinį ieškinį 9000 Eur turtinei žalai ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 22).
Žemesnės instancijos teismas
N. T. K. posėdžio metu nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jo negalėjimas keturis mėnesius dirbti, nedarbingumas jam ir šiuo metu pratęstas iki 2016-02-26, jam sunku vaikščioti, po įvykio ir vaikai buvo psichologiškai traumuoti, ilgą laiką negalėdavo miegoti. Po sužalojimo koja pati nesugijo, jam buvo paskirta reabilitacija. 2015-12-11 buvo atlikta operacija. Turtinę žalą sudaro vaistų pirkimas 100 Eur sumai, kuro išlaidos 400 Eur, nes jis negalėjo paeiti, jį draugas vežiojo pas gydytojus, tyrėjus, jis draugui už paslaugas sumokėjo 400 eurų. Čekių neturi. Turtinė žala – 500 Eur, neturtinė – 8500 Eur.
Dėl turtinės žalos, ieškinys tenkintinas iš dalies. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusysis T. K. prašo priteisti žalą, kuri susidarė dėl turėtų išlaidų vaistams, kuro išlaidos. Nukentėjusysis nurodė, kad pirkdamas nuskausminamuosius vaistus Ketanov, Diclac išleido daugiau nei 100 eurų, pirkimo čekių neišsaugojo, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis skausmus bei gydymąsi patyrė ilgą laiką po sužalojimo, vaistus nuo skausmo jam skyrė vartoti gydytojas (b. l. 143) ir sprendžia, kad iš tiesų kaltinamasis patyrė išlaidų vaistų įsigijimui. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad patyrė 400 Eur išlaidų, nes tokią sumą pinigų sumokėjo draugui T. P., kuris jį vežiojo pas gydytojus, tyrėjus, asmeniniais reikalais, kadangi jis dėl patirto sužalojimo negalėjo paeiti. Kad jam buvo sumokėta nurodyta pinigų suma, patvirtino byloje apklaustas liudytoju T. P.. Netikėti liudytojo bei nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis negalėjo konkrečiai nurodyti, kokį laiką vartojo vaistus, kokiu dažnumu, bei nei nukentėjusysis nei liudytojas negalėjo konkrečiai įvardinti, kiek kartų, kokiu atstumu, kokiomis transporto priemonėmis buvo vežiojamas nukentėjusysis, nėra galimybės patikrinti, ar iš tiesų kiekvienas važiavimas buvo pagrįstas nukentėjusiojo negalėjimu judėti, todėl teismas sprendžia, kad pagrįsta ir protinga yra civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų 300 eurų turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala T. K. buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jo sveikatą.
Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog 2015-06-06 diagnozuotas dešinio kelio lateralinio šalutinio raiščio plyšimas, 2015-12-11 atlikta operacija - artroskopinė meniskų rezekcija, tą pačią dieną išrašytas ambulatoriniam sekimui, paskirta reabilitacija (2 t., b. l. 143, 144, 145, 146). Kitų įrodymų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusysis į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog ilgalaikius nepatogumus jautė dėl taikomo gydymo, turėjo nešioti įtvarą, turėjo pakeisti darbą į menkiau apmokamą, nes dėl traumos nebegalėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, šiuo metu turi nedarbingumą, nedarbingumas tęsiamas 136 dienas, pratęstas iki 2016-02-26, dėl patirtų sužalojimų nepatogumus jaučia iki šiol – jaučia skausmą, negali vaikščioti, apribotas fizinis krūvis dėl kojos traumos. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl ko jis buvo operuotas, jam paskirta reabilitacija, jau ilgą laiką yra nedarbingas, gydymas toliau tęsiamas, jis patiria įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, privalo nešioti kojos įtvarą, kas pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Tačiau, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertina ir tai, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamieji R. R. ir A. R. sužalojo T. K. tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, viešoje vietoje, stebint daug žmonių. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybę, turtinę padėtį, jie yra jauno darbingo amžiaus, taigi galintys įsidarbinti ir dirbti bei turintys realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo: nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) iki 5792,40 Eur (20 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K-35/2014). Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog T. K. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, dvasinius išgyvenimus, vertintini 4000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamųjų. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Kadangi nusikaltimus kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, kaip bendravykdytojai, pritariant vienas kito veiksmams, jų nenutraukiant ir nesustabdant, nukentėjusiojo patirtas stresas, fizinis skausmas, išgąstis, vėliau patiriami dvasiniai išgyvenimai, baimė, nepatogumai, materialiniai nuostoliai kilo būtent dėl bendrų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį 49,51 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam T. K. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 71). Civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų R. R. ir A. R. veiksmais, įrodytas nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas prašomai sumai, priteistinas jau anksčiau pasisakytais motyvais solidariai iš kaltinamųjų.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir skirti jam bausmes:
- pagal BK 284 str. 1 d. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-08-07 bei 2015-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam skirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.
Į R. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2015-08-07 bei 2015-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžius atliktas bausmes bei, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-06-06 22.57 val. iki 2015-06-08 14.20 val. (dvi paras).
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skirti R. R. pareigas:
- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį R. R. privalo įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir skirti jam bausmes:
- pagal BK 284 str. 1 d. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo atveju paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-06-06 22.57 val. iki 2015-06-08 14.20 val. (dvi paras).
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skirti A. R. pareigas:
- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį A. R. privalo įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
N. T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš R. R. ir A. R. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo bei 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. K. naudai.
Likusioje dalyje nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti solidariai iš R. R. ir A. R. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 49,51 eurų (keturiasdešimt devynis eurus, 51 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.