Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovei advokatei Rimutei Giruckienei, atsakovui M. P., išvadą teikiančios institucijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Cubulskienei, vertėjai Valentinai Necvetnajai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui M. P. dėl bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui M. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikaičiais: J. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo.

Ieškovė L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jos žentas M. P. nenori, jog ji bendrautų su savo vaikaičiais – 14-mete J. P., 13-mečiu M. P. bei 7-mečiu E. P.. Prieš keletą metų mirus dukrai N. P. atsakovas su vaikais apie metus laiko gyveno jos bute, tačiau vėliau jos santykiai su žentu pašlijo ir jis išsikėlė gyventi kitur. Nuo to laiko vaikaičiai pradėjo jos šalintis, nenorėjo su ja bendrauti, nors ji siekė bendravimo su vaikais-nueidavo į mokyklą ir pan. Ji yra pensininkė, vieniša moteris, nori bendrauti su anūkais, žinoti jų problemas, padėti jiems ir pan.Ji neturi jokių priklausomybių, charakterizuojama teigiamai, tad ir prašo įpareigoti atsakovą netrukdyti jai bendrauti su savo vaikaičiais kiekvieno mėnesio pirmą ir paskutinį savaitgalį jos gyvenamojoje vietoje.

Atsakovas M. P. teismo posėdyje ir savo atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad po sutuoktinės mirties apie pora metų su vaikais gyveno ieškovės namuose. Tačiau iš šių namų jie neišėjo, o buvo išvaryti. Jam niekas neturėjo ir neturi priekaištų dėl vaikų auklėjimo, nes iš visų jėgų stengiasi sudaryti vaikams tinkamas sąlygas mokytis ir augti. Kadangi ieškovė elgėsi ir elgiasi neadekvačiai ir netinkamai, todėl buvo priverstas pasiimti vaikus ir išeiti pas savo tėvus, kurie jam padovanojo butą –jame šiuo metu su vaikais ir gyvena. Jis dirba Vilniuje, tad tuomet vaikais rūpinasi jo motina, tačiau poilsio dienomis vaikai būna su juo. Vaikai viskuo aprūpinti, prižiūrėti. Jis lankosi mokykloje, domisi jų pasiekimais ir problemomis. Jis nedraudžia vaikams bendrauti su močiute (ieškove).Ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu, tad dėl tokio jos elgesio jo vyresni vaikai nenori bendrauti su ja, nes ji nuteikinėja vaikus prieš jį. Tad pačios ieškovės elgesys iš esmės ir trukdo normaliems vaikaičių santykiams su močiute. Jis nėra kaltas dėl sutuoktinės mirties, norėjo, kad anūkai bendrautų su močiute, bet pati ieškovė sugriovė santykius tiek su juo, tiek su vaikais, tad nežino kaip galėtų savo vaikus priversti bendrauti su ieškove, jeigu jie patys to nenori. Iš esmės jis neprieštarauja ieškovės prašomai bendravimo tvarkai- vaikaičiams du savaitgalius per mėnesį praleisti močiutės gyvenamojoje vietoje, tačiau jis abejoja, kad ieškovė galėtų užtikrinti vaikų tinkamą priežiūrą, nes tam neturi nei finansinių, nei buitinių galimybių.

Teismo posėdyje išklausant J. P. nuomonę dėl bendravimo su savo močiute-ieškove, mergaitė pažymėjo, kad močiutė negražiai kalbėjo apie jos tėtį, atėjusi į mokyklą, savo netinkamu elgesiu –šūkavimu ir priekaištais, privertė mergaitę pasijusti nepatogiai prieš savo klasiokus ir mokytojus,po ko ji kategoriškai nenori bendrauti su savo močiute. M. P. teisme neišreiškė tokios kategoriškos nuomonės dėl bendravimo su močiute, jis prisiminė, kad gyvenant močiutės namuose ji rūpinosi savo vaikaičiais, gamindavo jiems valgyti ir panašiai.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo atiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė iškovės reikalavimą ir teigė, kad reikia suteikti L. K. galimybę bendrauti su savo vaikaičiais, atsižvelgiant į vaikų psichologinę būseną- po daugiau kaip metus nutrūkusio bendravimo su savo močiute, nustatant pereinamąjį laikotarpį santykių tarp močiutės ir vaikaičių atkūrimui.

Teismas, išklausęs šalių, ieškovės atstovės, išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus , vaikų nuomonę ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad

Ieškovės L. K. duktė N. K. (N. P.) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.3-5). Po jos mirties liko trys vaikai: J. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantys su savo tėvu M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.5-8). Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos informacijos matyti, kad ieškovė bandė bendrauti su savo vaikaičiais ateidama į mokyklą, tačiau tai darė netinkamu būdu (b.l.15). Vaiko teisių apsaugos skyrius savo atsiliepime nors ir teigia, nustatęs duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį, tačiau tai neeliminuoja ieškovės teisės bendrauti su savo vaikaičiais. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog vaikaičių nutrūkusio bendravimo su savo močiute atstatymui yra būtinas pereinamasis laikotarpis, tačiau nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis šiuos santykius galima būtų atkurti (b.l.13). Iš Švenčionėlių seniūnijos ieškovei 2018-01-23 duotos charakteristikos matyti, kad L. K. charakterizuojama teigiamai (b.l.). Iš VSDFV Utenos skyriaus pažymos Nr.KA-PZ1-6015, matyti, kad ieškovei mokamos išmokos sudaro apie 200 Eur per mėnesį, o iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių m. (b.l.26-28).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardintos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir suformuotą teisminę praktiką aktualiu klausimu, darytina išvada, kad CK 3.172 straipsnis garantuoja artimos giminaitės, šiuo atveju močiutės (ieškovės), teisę matytis su vaikaičiais, o tėvui nustato pareigą sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.135 straipsnis nustato, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Taigi sistemiškai aiškinant ir taikant CK 3.172 straipsnį kartu su CK 3.135 straipsniu, jie yra vertintini kaip sudarantys teisinį pagrindą ieškovei prašyti nustatyti jos ir vaikaičių bendravimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju ieškovė- vaikų močiutė- siekia pasinaudoti CK 3.172 straipsnyje nustatyta teise. Šiuo atveju konstatuotina, kad teismas nenustatė aplinkybių, pagal kurias būtų galima spręsti, jog ieškovės bendravimas su anūkais: J. P.,gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kenktų vaikų interesams. Ieškovės kreipimasis į teismą, parodo jos siekį ir norą bendrauti su anūkais ir jais rūpintis. Atsakovas iš esmės neprieštarauja ieškiniui ir ieškovės teisei matytis bei bendrauti su anūkais, tačiau nežino, kokiu būdu galėtų priversti savo vaikus bendrauti su močiute, jeigu jie to nenorėtų. Teismo vertinimu pati ieškovė turi ieškoti būdų kaip susigrąžinti vaikaičių pasitikėjimą, tačiau prievartos priemonės tiek bendraujant su vaikaičiais, tiek su jų tėvu netoleruotinos. Iš viso to darytina išvada, kad ieškovė su vaikais galėtų bendrauti jos gyvenamojoje vietoje, tačiau prieš tai pačiai ieškovei stengiantis atkurti šiltus ir artimus santykius su vaikaičiais. Įstatymas nenurodo, kokias būtent konkrečias sąlygas būtina sudaryti vaikams bendrauti su artimais giminaičiais; šios sąlygos priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, šeimos, kurioje auga vaikai, savitumų, giminaičių gyvenimo aplinkos, susiformavusių tarpusavio santykių ir pan. Tačiau kiekvienu atveju vaikai turi turėti galimybę susitikti ir bendrauti su artimais giminaičiais, jausdami giminės bendrumo ryšį. Bendrauti su artimais giminaičiais yra vaikų teisė, kurią turi užtikrinti tėvai. Teismo vertinimu, vien konfliktiški atsakovo ir ieškovės santykiai negali būti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti močiutės ir vaikaičių bendravimą, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašomos bendravimo tvarkos su anūkais nustatymas atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Kartu pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, močiutės (ieškovės) bendravimo su anūkais būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., ieškovė, o taip pat ir vaiko tėvas (atsakovas) turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikaičiais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais (vaikaičiais) tvarką. Taip pat pabrėžtina, kad bendrauti su artimais giminaičiais yra vaiko teisė, kurią užtikrinti turi vaiko tėvai (jų nesant – globėjai, rūpintojai) (CK 3.172 straipsnis).

Nors išvadą byloje teikianti institucija savo išvadoje ir minėjo apie pereinamąjį adaptacinį laikotarpį, per kurį tarp močiutės ir vaikaičių turėtų atsirasti bendravimo įgūdžiai, emocinis ryšys, tačiau atsižvelgiant į vaikų amžių -nuo 7iki 14 metų, kad nuo jų išvykimo iš močiutės buto nepraėjo ir dviejų metų, kad niekas iš proceso dalyvių tokio termino nustatyti neprašė, teismo posėdyje tai nebuvo aptariama, kad iškilusias bendravimo problemas yra galimybė spręsti pasitelkus vaiko teisių apsaugos tarnybos ir psichologo pagalbą, todėl toks terminas ir nenustatytinas.

L. K. ieškinį patenkinus visiškai, nėra pagrindo atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su jos anūkais: J. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką- įpareigojant atsakovą M. P. kiekvieno mėnesio pirmą ir paskutinį savaitgalį leisti savo vaikams bendrauti su jų močiute L. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.