- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- e1-1165-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29314-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jano Paškevičiaus (Jan Paškevič) pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. 2020 m. liepos 23 d., apie 18.10 val. Švenčionių rajone, kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai 63 kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jos vardu registruotą automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore 2020 m. liepos 23 d. 18.12 val. buvo 2.11 promilių etilo alkoholio, t. y daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji A. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 18 val. viena važiavo jai priklausančiu automobiliu „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Pabradės miesto namo į Švenčionėlius, vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Paaiškino, kad dienos metu, apie 15.00 val., ji atvažiavo į Pabradę pas draugę, su kurią vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę), namo nesiruošė važiuoti, bet grįžus jos vyrui, tarp jų kilo konfliktas, todėl ji nusprendė važiuoti namo, nes jautėsi gerai. Važiuojant ją sustabdė policijos pareigūnai, buvo patikrintas jos girtumas. Automobilis priklauso jai, yra registruotas jos vardu, vairuotojo pažymėjimą turi, supranta, kad vairavimas esant neblaiviai, kai nustatomas virš 1.51 promilių etilo alkoholio girtumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, supranta, kad tai yra nusikaltimas, negali pateisinti savo poelgio (b. l. 57–58).
Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 17.48 val., dirbdamas su Šaulių rinktinės atstovais N. S. ir G. E. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad iš Pabradės į Zalavo pusę važiuoja automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), auksinės spalvos, automobilį mėto į šonus, keistai manevruoja. Kelyje Vilnius – Švenčionys – Zarasai 63 km buvo sustabdytas nurodytas automobilis, kurį vairavo A. K., iš vairuotojos burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Vairuotoja pasitikrinti girtumą sutiko. Pirmuoju patikrinimu alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. AREN 0207 18.12 val. buvo nustatytas 2,11 promilių etilo alkoholio girtumas, antruoju tikrinimu 18.36 val. buvo nustatytas – 4,55 promilių etilo alkoholio girtumas. Vairuotoja su parodymais sutiko. Prisipažino vartojusi alkoholį ir vairavusi. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Automobilio išorė ir vidus buvo nufotografuotas. Automobilis „Peugeot 407“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 82).
Iš 2020 m. liepos 23 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0207, patikros sertifikato Nr. 1178469, pirmojo tikrinimo metu 18.12 val. buvo nustatytas 2,11 promilių etilo alkoholio girtumas, antrojo tikrinimo metu 18.36 val. nustatytas 4,55 promilių etilo alkoholio girtumas. Su tikrinimo rezultatais A. K. sutiko (b. l. 28–29).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. K. (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Peugeot 407“, kai jos iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 2,11 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji A. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. K. vairavo automobilį būdama neblaivi, patvirtina ir liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. S. parodymai, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys taip pat patvirtina, kad A. K. vairavo automobilį būdama neblaivi. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. su tuo sutiko, taip pat sutiko su jai siūloma bausmės rūšimi – bauda (b. l. 76–80).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į tai, kad ji padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. yra pensinio amžiaus, nuo 2020 m. liepos 10 d. dirbanti, anksčiau neteista, du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, viena nuobauda yra galiojanti, (b. l. 71–74). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.
Už nesunkų nusikaltimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos paskyrimas A. K., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad A. K. pagrindinis pragyvenimo šaltinis – gaunama pensija, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis) ir 2) automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Bylos duomenimis, A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kaip paaiškėjo tikrinimo metu, jos iškvėptame ore esant ne mažiau kaip 2,11 promilių etilo alkoholio koncentracijai. Šį aplinkybė rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kadangi naudodamasi specialia teise būdama neblaivi ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti A. K. būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas vertina tai, kad A. K. nusikalto pirmą kartą, todėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jai skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 24 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y., priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajai A. K. (b. l. 46). Siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, esant nustatytoms visoms turto konfiskavimo sąlygoms, A. K. priklausantis automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2 620 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. K. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nesuvaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60–64). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Bylos duomenimis, automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 23 d. buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Varimeda“ automobilių saugojimo aikštelėje. Transporto priemonės nuvežimo kaina – 59 Eur su PVM, vienos saugojimo paros kaina – 9 Eur su PVM (b. l. 31–45). Šios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimo nuo 2020 m. liepos 23 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. K..
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. K. paskirti 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 24 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;
– nusikalstamos veikos priemonės – „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu pripažinti proceso išlaidomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas dėl automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimą ir iš A. K. priteisti 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) už transporto priemonės nuvežimą bei už saugojimą nuo 2020 m. liepos 23 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (13 parų), skaičiuojant vienos saugojimo paros kainą – 9 Eur (devynis eurus), t. y., 117 Eur (šimtą septyniolika eurų), viso iš A. K. priteisti – 176 Eur (šimtą septyniasdešimt šešis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, A. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, perduoti VĮ „Regitra“.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt keturis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.