- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-1337-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21963-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- J. U.
- Atsakovas
- V. T.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui V. T., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo V. T. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l.12-15) prašė pakeisti 2013-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12016-127/2013 nustatytą bendravimo atsakovo su dukra tvarką ir nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką. Nurodė, kad šalių santuokos apskaitos įrašas buvo panaikintas ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis 2013-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12016-127/2013. Šalių dukros Jelizavetos, gim. 2008-05-08, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Sutartimi nebuvo nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su dukra tvarka. Atsakovas gyvena Rusijoje, o ji su dukra Lietuvoje. Ji nedraudusi atsakovui bendrauti su dukra. Tačiau po teismo sprendimo priėmimo atsakovas pradėjo piktnaudžiauti tėvo teisėmis, daro dukrai žalą, atsisako su ja derinti bendravimo su dukra laiką, nepraneša kada atvyks į Lietuvą ir kada bendraus su dukra ir savo atvykimo laiko nederina su ja, nepagarbiai su ja elgiasi ir siekia nuteikti dukrą prieš ją, gali neteisėtai dukrą išvežti į Rusiją. Mano, kad būtinas atsakovo bendravimo su dukra ribojimas ir bendravimas turi vykti tik jai dalyvaujant. Dėl ko ir prašo nustatyti jos prašomą bendravimo tvarką.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė 2013-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12016-127/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktą ir nustatė vaiko tėvo V. T. bendravimo su dukra J. T. tvarką sekančiai:
1. Kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis, gali paimti dukrą nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Dukra tėvo gali būti paimama ir tik šeštadieniui ar tik sekmadieniui be nakvynės arba šeštadieniui ir sekmadieniui be nakvynės nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.
2. Darbo dienomis tėvas, pranešęs dukros motinai, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas, turi teisę paimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar gyvenamosios vietos apie 17 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.
3. Poriniais metais tėvas praleidžia su dukra šias šventes:
• Šv. Kalėdų, Šv. Vėlykų antrą dieną įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą šią dieną 11 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19 val.
• Dukros gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją namo tą pačią dieną iki 19 val.
Kitais metais (neporiniais metais) visas šių švenčių dienas dukra praleidžia su motina.
4. Neporiniais metais:
• Naujųjų metų antrą dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą šią dieną 11 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19 val.
Kitais metais (poriniais metais) visas šios šventės dienas dukra praleidžia su motina.
5. Tėvo atostogų metu dukra su tėvu praleidžia iki 1 mėnesio ir nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.
6. Dukros mokslo atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.
7. Tėvui bendravimo su dukra metu draudžiama išvykti su dukra iš Lietuvos be raštiško jos motinos sutikimo.
8. Tėvas gali bendrauti su dukra telefonu kasdien vakare nuo 19 val. iki 20 val. Telefoną dukrai nuperka tėvas ir apmoka sąskaitas už jo telefoninius pokalbius su dukra.
9. Tėvas gali bendrauti su dukra internetiniu ryšiu (programa Skype) šeštadienį arba sekmadienį iki 15 minučių nuo 19 val. iki 20 val.
10. Dukros tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali (kitu laiku nei nurodyta grafike) tik motinai sutikus. Vaiko tėvų susitarimu, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu nei grafike nurodytu laiku.
11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą privaloma pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo.
Teismas nurodė, kad jokios naujos aplinkybės neatsirado ir iš esmės nepasikeitė. Ir iki sprendimo priėmimo šalys gyveno skirtingose valstybėse. Ieškovė su dukra Lietuvoje, o atsakovas Rusijoje, Sankt Peterburge. Mergaitė ir iki sprendimo priėmimo bendravo su tėvu, kai jis atvykdavo į Lietuvą. Mergaitė tėvą pažįsta, jį myli, jo ilgisi. Šių aplinkybių šalys neneigia ir šias aplinkybes patvirtina ir pateiktos į bylą fotonuotraukos (b.l. 44-48). Tad iš esmės aplinkybės po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, praėjus tik 3 mėnesiams po teismo sprendimo priėmimo, nepasikeitė, išskyrus tik tai, kad mergaitė paaugo. Nurodė, kad šalių pateikti ieškiniai, bylos medžiaga patvirtina, kad šalys jų sudarytos sutarties nevykdo, ieškovė riboja atsakovo bendravimą su dukra ir ji po sprendimo priėmimo nebendrauja su tėvu, kuo yra pažeidžiami vaiko interesai. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka taip pat nevisiškai atitinka vaiko interesus. Šalys gyvena skirtingose valstybėse. Ieškovė Lietuvoje, o atsakovas Rusijoje. Atsakovas negali laisvai su dukra judėti bei laisvai išvykti su ja į kitas valstybes, kas taip pat reikalauja kitokios nei įprastai bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Sudėtinga būtų vykdyti tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos kontrolę bei ją vykdyti bei ateityje išvengti šalių konfliktų dėl bendravimo su dukra. Taip pat nurodė, kad mergaitė yra 5 metų, dėl ko tėvas jos viešnagės pas jį su nakvyne metu pilnai gali ja pasirūpinti, o ir mergaitė irgi jau yra pakankamai savarankiška, tad motinos baimė, kad dukra tuo metu bus psichologiškai traumuojama ir tėvas negalės ja pasirūpinti ar, kad jis neigiamai nuteiks dukrą prieš ją, yra nepagrįsta ir perteklinė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė J. U. apeliaciniu skundu (b.l. 148-157) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinami jos reikalavimai. Nurodo, kad teismas atsisakė išreikalauti iš atsakovo duomenis apie jo darbovietę, materialinę padėtį, jo dabartinę šeimyninę padėtį (su kuo jis dabar gyvena ir kas gali kartu su juo atvykti pasimatyti su vaiku). Teismas tai pat nemotyvuodamas savo atsisakymo atsisakė prijungti prie bylos dokumentus patvirtinančius, tas aplinkybės, kad mažametis vaikas yra labai emociškai pažeidžiamas ir jo normaliam vystymuisi reikalingas pastovus emocinis stabilumas (gydytojo logopedo pažymą pridedu prie skundo). Nurodo, kad apeliantės kreipimasis į teismą buvo nulemtas būtent to, kad atsakovas, bandė daryti neigiamą įtaką dukrai, ką patvirtino liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. Nurodo, kad teismas nepagristai vertino liudytojų parodymus kaip neturinčius reikšmės bylai, kaip esą liudijančius apie atsitiktinius, vienkartinius vaiko pasisakymus. Nurodo, kad teismas tai turėjo vertinti kaip tik atvirkščiai - jeigu vaikas išsako savo abejones apie savo motiną mažai pažįstamiems pašaliniams žmonėms, tai reiškia tik tai, kad atsakovas pasiekė savo tikslų, darydamas neigiamą įtaką dukrai ir vaiko psichikai yra padaryta žalą. Taip pat nurodo, kad teismas nepriėmęs jos įrodymų apie dukrai daromą žalą arba gautus įrodymus vertindamas kaip mažareikšmius, nepagrįstai nutarė, kad atsakovui nustatytinas maksimalus bendravimo su vaiku grafikas, tokiu būdu įteisindamas vaikui daromą žalą. Nurodo, kad teismas nesiaiškino dėl atsakovo grasinimų be apeliantės leidimo išvežti J. T. į Rusijos Federaciją. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dukra J. T. turi dvigubą pilietybę - Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos, ir atsakovui bus visiškai nesudėtinga išvežti dukrą į Rusija. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės rekomendacijas teismo posėdžio metu, nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo su dukra laikotarpį, kurio metu jis bendrautų su vaiku tik apeliantei (vaiko motinai) dalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 158-159) į apeliacinį skundą atsakovas V. T. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės prie apeliacinio skundo pateikta L. K., darželio „Kurpaitė“ logopedės, pažyma teismo metu nebuvo pateikta, nėra duomenų, kada ji buvo sudaryta. Taip pat nurodo, kad minėtas dokumentas šioje byloje teisiškai nereikšmingas dėl to, kad jokios informacijos apie bendravimą su tėvu nėra, neaišku, kokias aplinkybes paneigia arba patvirtina. Ieškovė neįrodo, kaip tai susiję su ieškinio dalyku, ir negali būti pripažintina tinkamu įrodymu. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės argumentu, kad bendravimas su tėvu sukėlė žalą vaikui. Atvirkščiai, teismo metu, iš liudytojų parodymų matyti, kad jie tiesiogiai nematę ir nedalyvavę tėvo ir vaiko bendravimo metu (R. A. ir N. J.), kad vaikas labai myli savo tėvą (liudytoja I. K.), nurodytą aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė. Atsakovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad pažįstamų pasakojimus apie vienkartinius jų išgirstus mergaitės neigiamus išsireiškimus apie tėvą negalima vertinti kaip įrodymus apie daromą neigiamą atsakovo įtaką vaikui. Nurodė, kad teiginiai, neva atsakovas grasino išvežti vaiką į Rusiją ir t.t.. neatitinka tikrovės ir klaidina teismą. Nurodo, kad ieškovė savo veiksmais kenkia vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantė 2014-03-12 prašymu kreipėsi į teismą su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, nes vyksta derybos dėl taikos. Tačiau prašymą pateikė tik viena iš šalių ir nenurodant termino. Todėl kolegija nurodo, jog nėra pagrindo tenkinti tokį apeliantės prašymą ir bylos nagrinėjimą atidėti.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka ir prašo priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai tenkinti jos reikalavimus.
Apeliantė nurodo, jog teismas priėmė formalų sprendimą, net nebandymas nustatyti tiesą. Teismas atsisakė išreikalauti duomenis apie atsakovo darbovietę, materialinę jo padėtį, jo dabartinę šeiminę padėtį ir tuo pažeidė LAT formuojamą praktiką. Kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus, nes bylos nagrinėjimo dalykas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, todėl tokie duomenys kaip atsakovo turtinė padėtis, darbovietė, šeiminė padėtis nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai. Todėl teismas vadovaudamasis įrodymų sąsajumo taisykle šių įrodymų pagrįstai nereikalavo (CPK 180 str.).
Apeliantė nurodo, jog teismas nustatė maksimalią bendravimo su vaiku tvarką neatsižvelgęs į tai, jog atsakovas piktnaudžiavo savo tėvo teisėmis, bandė daryti neigiamą įtaką vaikui. Šie duomenys buvo patvirtini liudytojų parodymais, kurių teismas nepagrįstai nevertino. Apeliantė nurodo, jog vaikas niekada negyveno su tėvu, bendravo mažai, todėl siekiant apginti mažametės interesus būtina nustatyti laikiną apribotą bendravimo tvarką su vaiku. Be to, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės rekomendacijas teismo posėdžio metu, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuomet atsakovas bendrautų su dukra tik vaiko motinai dalyvaujant.
CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog maksimali bendravimo tvarka darytų neigiamą poveikį vaikui. Teismas nurodė, jog liudytojų parodymai nepatvirtina, kad atsakovas daro žalą vaikui. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojų parodymai (b.l. 133-137) nepatvirtina duomenų, jog bendravimas su atsakovui vaikui darytų žalą. Kaip matyti iš šalių bei liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu mažamečio vaiko emocinei būsenai daugiau įtakos turi tėvų tarpusavio nesutarimai. Todėl kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apriboti atsakovo bendravimo su vaiku.
Apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai nenustatė pereinamojo laikotarpio vaikui bendrauti su tėvu jai dalyvaujant, kaip tai nurodė Vaikų teisių tarnybos atstovė teismo posėdžio metu, atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje pateiktos Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados (b.l. 63-64) matyti, jog nėra pasisakyta dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo. Tokią nuomonę išsakė tik tarnybos atstovė teismo posėdžio metu. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog vaikas jau bendrauja su tėvu, jį pažįsta ir duomenų, jog vaikas bijotų bendrauti ar likti su tėvu vienas byloje nėra. Apeliantės prie apeliacinio skundo pateiktas darželio „Kurpaitė“ logopedės raštas (b.l. 132) tik patvirtina, jog mergaitė yra jautri, tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog mergaitės tėvas ir bendravimas su juo darytų neigiamą įtaką ar žalą vaikui. Todėl kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Be to, pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, kiekvienam iš tėvų yra teisė kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 str.).
Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovas turės galimybę išvežti vaiką be jos žinios į užsienį. Teismo sprendimu yra nustatytas draudimas išvežti vaiką iš Lietuvos be raštiško vaiko motinos sutikimo, todėl apeliantės nuogąstavimai visiškai nepagrįsti.
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nei viena iš šalių pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nevisiškai atitiko vaiko interesus bei galėjo būti įgyvendinama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudodamas jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.), atsižvelgė į mažamečio vaiko interesus ir optimaliai nustatė geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvų teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 700 Lt (b.l. 162) (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. U. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, V. T. naudai.