Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims M. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, R. S. P., Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023-03-04 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje, be kita ko, tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

12. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio (ieškinio pagrindo ir dalyko) yra suprantama reikalavimo esmė, pagrindas ir ribos. Ieškovė siekia pripažinti buto pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sandorį apsimestiniu ir taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – sandorį pripažinti negaliojančiu ir pripažinti tą sandorį, kurio teisinių padarinių šalys siekė, nes sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi bei nurodo aplinkybes, kokiomis buvo sudarytas ginčo sandoris. Iš ieškinio aišku, jog ieškovė siekia modifikavus sandorį būti pripažinta buto pirkėja. Nepatenkinus šio reikalavimo prašo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl įstatymų ir ieškovės teisių pažeidimų. Nors ieškovės reikalavimas ne visiškai tiksliai teisiškai suformuluotas, tačiau priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš ieškinio turinio galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių ieškovė siekia.

15. Be to, proceso teisės normose įtvirtinta ieškovės pareiga nurodyti ieškinio dalyką suprantamai ir nedviprasmiškai gali būti pasiekta ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai. Pagrindo daryti išvadą, kad dėl nurodyto ieškinio trūkumo teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, nėra. Priešingas susiklosčiusios situacijos aiškinimas neproporcingai apribotų ieškovės teisę į teisminę gynybą ir pažeistų teisminės gynybos prieinamumo principą.

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nurodęs ieškovei abi ginčijamo sandorio šalis įtraukti atsakovais, nes teismo sprendimas turės tiesioginį materialinį teisinį poveikį sandorio šalių teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais argumentais, tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl šalių tinkamumo teismas sprendžia pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą. Ja iš dalies ribojamas proceso šalių dispozityviškumas. Dėl to teismas, byloje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, neturi teisės savo iniciatyva keisti atsakovo arba spręsti dėl antrojo atsakovo įtraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškinyje antra sandorio šalis Utenos rajono savivaldybės administracija įtraukta į bylą trečiuoju asmuo be savarankiškų reikalavimų.

17. Pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus nurodė primokėti 16 Eur už prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra turtinis, įpareigojo ieškovę pagrįsti ieškinio sumą bei pagal tai primokėti žyminį mokestį.

18. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiek­vienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Ieškovė teikdama ieškinį savo reikalavimus laikė, kad reiškia reikalavimą dėl sutarties modifikavimo ir kitas reikalavimas pripažinti negaliojančiu susitarimą kaip neturtinį reikalavimą už kuriuos sumokėjo 217 Eur, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 38 Eur. Ieškovė mano, kad sumokėjo žyminį mokestį tinkamai, o jei teismas manytų priešingai, nurodė, kad teismas gali pats nustatyti mokėtiną žyminį mokesti ir prašė atidėti jo mokėjimą.

19. CPK 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieš­kinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieški­nio sumą, kurią nustato teismas. Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje nustatęs, kad ieškinio suma nurodyta neteisingai, skirdamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, turėtų motyvuoti, kodėl nesutinka su ieškovo nurodyta ieškinio suma ir išaiškinti, kaip ir kokiu būdu konkre­čiu atveju ieškinio suma turi būti apskaičiuota. Remiantis CPK 115, 138 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio trūkumų šalinimo tvarką, taip pat CPK 85 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 1 dalies normų teisiniu reglamentavimu, pagal kurį tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinyje nurodyta ieškinio suma aiškiai netiksli arba kai tikslią sumą nustatyti sunku, pareiga nustatyti tikrąją ieškinio sumą tenka teis­mui, darytina išvada, jog teismas, nesutikdamas su patikslintame ieškinyje ieškovo nuro­dyta ieškinio suma, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, turėtų šią sumą įvardyti pats arba, jeigu tokiai sumai nustatyti trūksta duomenų, įvardyti konkrečią šios sumos apskaičiavimo tvarką.

20. Pateikdama patikslintą ieškinį ieškovė trūkstamo žyminio mokesčio nesumokėjo ir teikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimo nesprendė bei nevertino ar yra pagrindas tenkinti šį ieškovės prašymą, todėl negalima vertinti, kad ieškovė šio ieškinio trūkumo nepašalino.

21. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą bei nesutinkant su ieškovės ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodyta ieškinio suma bei jos paskaičiavimu, teismas turi teisę šią sumą įvardinti pats ir pakartotinai taikyti ieškinio trūkumų šalinimą, nurodant ieškovei primokėti konkretų trūkstamą žyminį mokestį.

22. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir formaliai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-03-04 nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.