- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- I-2584-189/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00655-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- D. B., D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 6-7) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) po 100 Lt žalos atlyginimo už kiekvieną dieną išbūtą pažeidus įstatymą.
Paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2012-12-21, kuomet dėl netinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m., periodiškai buvo laikomas su dviem, trim asmenimis. Pažymėjo, kad su žodiniais skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pastarojo asmens teisių pažeidimo, tačiau Lukiškių TI-K administracijos darbuotojai tik paaiškino, kad kameros yra nuolatos perpildytos, todėl geresnių sąlygų suteikti neturi galimybės.
Nurodė, jog dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos darbuotojų veiksmų, t. y. kalinamas perpildytose kamerose, patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, sveikatos pablogėjimu, dirglumu, padidėjusia fobiją aplinkai. Dėl patirtų išgyvenimų ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K psichiatrą ir psichologą.
Teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 7-17) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pateikdami pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, kad neneigia aplinkybių dėl nustatyto ploto higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos. Tačiau pažymėjo, kad esant tokiai situacijai yra stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiose kamerose būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Pabrėžė, kad, kaip patvirtina asmens sveikatos istorija, įrašų dėl pareiškėjo kreipimosi į psichiatrą nėra, taip pat nėra įrašų ir apie tai, kad pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais pareiškimais būtų kreipęsis į psichologą.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-12-20, kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 12-14) patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI - K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-12-20.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančių duomenų (atsakovo atsiliepimas, b. l. 12-14) matyti, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-12-20 Lukiškių TI-K buvo kalinamas viso 293 paras. Iš jų 281 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui atitinkamai 3,6 kv. m.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes (konkretus pareiškėjo išbūtas laikas kamerose, kamerų plotas), atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus, be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Kaip jau minėta, pareiškėjas, kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė savo neigiamus išgyvenimus (pasireiškęs psichologinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pablogėjusi sveikata, sutrikęs visavertis gyvenimas, dirglumas, padidėjusi fobija aplinkai). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas skundo argumentais nors ir teigia, jog dėl patirtų išgyvenimų ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K psichiatrą ir psichologą, tačiau realių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamomis kalinimo sąlygomis sukeltų sveikatos negalavimų būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybą, arba, kad pareiškėjo bloga savijauta būtų atsiradusi būtent dėl aplinkybės (kamerų perpildymas), kuria pareiškėjas grindžia savo skundą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo neįrodyti, kaip susiję su nurodytos neturtinės žalos atsiradimu.
Tačiau tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, vis dėlto sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas pareiškėjui sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2).
Nors, kaip jau minėta, byloje pateikti dokumentai bei pareiškėjas skundo argumentais neįrodė gyvenimo kokybės sąsajumo su neturtinės žalos atsiradimu, tačiau įvertinus byloje pateiktą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas ginčo faktines aplinkybes (281 para iš 293 parų pažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui) darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, t. y. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, todėl sutiktina, jog gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumus.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti po 100 Lt už kiekvieną įstatymo pažeistą dieną, t. y. viso galėtų būti 28100 Lt.
Priteistinos sumos pagrindimas.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydžio sumą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimą dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo Nr. 1543 (Žin., 2012, Nr.152-7772), kuriuo nuo 2013-01-01 patvirtintas minimalus mėnesinės algos dydis – 1000 Lt (1000 Lt su mokesčiais; be mokesčių 862,30 Lt; vienos dienos be mokesčių suma 33,33 Lt) Lietuvos piliečiui.
Nagrinėjimu atveju skaičiuojant po pareiškėjo prašomą priteisti 100 Lt už kiekvieną praleistą parą perpildytoje kameroje susidarytų 9365,73 Lt (281 x 33,33). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu pastarajam turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai; taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nepatogumų, atsiradusių ryšium su mažesniu plotu, būtų kreipęsis į įstaigos administraciją; į tai, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl kreipimosi pas psichologą ir psichiatrą nėra įrodyti, be to, skunde teismui pareiškėjas pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais; taip pat atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 400 Lt kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo D. B. (D. B.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.